V. K. JONYNO NAMAI-GALERIJA

Informuojame, kad atsižvelgiant į LR Kultūros ministro 2020 03 12 įsakymą „Dėl pavedimų ir rekomendacijų kultūros įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, vadovams patvirtinimo“, nuo kovo 13 d. iki balandžio 13 d. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir jo padaliniai: M. Žilinsko dailės galerija, Paveikslų galerija, A. Žmuidzinavičiaus memorialiniai namai/Velnių muziejus, Istorinė LR Prezidentūra, A. ir P. Galaunių namai, M. Rakauskaitės ir L. Truikio memorialiniai namai, J. Zikaro memorialiniai namai, M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus Druskininkuose, V. K. Jonyno namai-galerija Druskininkuose nutraukia lankytojų aptarnavimą. Interesantai aptarnaujami tik telefonu ir nuotoliniu būdu.


      

V. K. JONYNO NAMAI-GALERIJA
Turistų g. 9, Druskininkai
Tel.: 8 313 55553
El. p.: jonynogalerija@ciurlionis.lt

DARBO LAIKAS:
antradieniais – šeštadieniais  11:00–18:00;
sekmadieniais 11:00 – 16:00;
paskutiniai lankytojai įleidžiami likus 30 min. iki uždarymo;
pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis V. K. Jonyno namai-galerija ir M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus nedirba, išskyrus vasario 16 d., kovo 11 d. ir liepos 6 d.

V. K. JONYNO NAMŲ-GALERIJOS IR M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIO MUZIEJAUS BENDRAS LANKYMO BILIETAS:
suaugusiam – 5 €
moksleiviui, studentui, senjorui – 2,5 €
Bilietą įsigyti M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus KASOJE.

50% nuolaida teikiama:
  • dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams,
  • studentams ir asmenims, tarptautinės studentų organizacijos (ISIC) nariams;
  • nuolatinės  privalomosios  karo tarnybos kariams, kariams savanoriams;
  • pensininkams (iki 80 m.);
  • nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims – politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams;
  • Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
  • pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijos dalyviams – kariams – savanoriams ir laisvės kovų dalyviams.

Šeimos bilietas:
2 suaugusiems ir 2 mokyklinio amžiaus vaikams – 10 €
1 suaugusiam ir 2 mokyklinio amžiaus vaikams – 8 €

Nemokamai V. K. Jonyno namus-galeriją lankyti gali:

  • ikimokyklinio amžiaus vaikai;
  • vaikų namų auklėtiniai;
  • soc. remtinų moksleivių grupės, pateikus raštišką mokyklos direktoriaus prašymą;
  • neįgalieji;
  • asmuo, lydintis neįgalų lankytoją;
  • Lietuvos Respublikos muziejininkai;
  • tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai;
  • dailininkai, meno mokyklų moksleiviai, Dailės akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto menų fakulteto, konservatorijų studentai, dėstytojas, lydintis studentų grupę, mokytojas,  lydintis moksleivių grupę.
  • žurnalistai;
  • tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) nariai;
  • Lietuvos dailės istorikų draugijos (LDID) nariai;
  • muziejaus lankytojai parodų atidarymo metu;
  • turizmo firmų, gidų gildijos nariai, kurie lydi grupes;
  • Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos LT MKS nariai;
  • Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai;
  • Kultūros paveldo departamento prie KM valstybės tarnautojai ir jo teritorinių padalinių darbuotojai;
  • lankytojai, pateikę Muziejaus bičiulio kortelę;
  • dieninių bendrojo lavinimo mokyklų ir  meno mokyklų mokiniai Mokslo ir žinių dieną (rugsėjo 1-ąją).
  • asmenys, kuriems sukako 80 metų ir vyresni.V. K. Jonyno namų-galerijos ir M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus lankymas ir gidų paslaugos muziejaus ne darbo metu apmokamas dvigubai.
Ekskursijų kainos: 
lietuvių kalba – 10 €
Ekskursiją galite užsakyti tel. 8 313 51131. Ekskursijos galimos tik su muziejaus ekskursijų vadovu arba turistinių firmų bei gidų gildijos gidu, turinčiu kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.

Eukaciniai užsiėmimai:

suaugusiam – 5  €
ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikui – 3 €
Dėl užsiėmimų laiko būtina išankstinė registracija: tel.: 8 313 55553 arba jonynogalerija@ciurlionis.lt

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS ,,LANGAS Į SAULĘ”
(rekomenduojama 6-12 klasių moksleiviams ir suaugusiems)

Vitražo menas jau daug šimtmečių žengia greta architektūros, įsilieja į ją, formuoja pastato grožį, atlieka ne tik dekoratyvinę, bet ir vaizduojamąją funkciją. Ankstesniais laikais vitražai dažniausiai puošdavo kultinės paskirties pastatus, bet jau nuo XVIII a. pab. jie vis dažniau sutinkami visuomeninės paskirties pastatuose. Tobulėjant technologijoms, vitražo etiudus sukurti tapo įmanoma gana nesudėtingomis priemonėmis. Žymaus lietuvių dailininko, vitražų kūrėjo V. K. Jonyno namuose-galerijoje Jūsų laukia tapyba ant stiklo šaltais  vitražo dažais. Šis edukacinis užsiėmimas kviečia improvizuoti V. K. Jonyno vitražų temomis. Jūs  galėsite sukurti nedidelio formato kompoziciją. Vitražo etiudas  įkomponuotas lange, saulės šviesos palytėtas, padės sukurti džiugią, šventinę nuotaiką kambario interjere.
Trukmė: 90 min.
Dalyvių skaičius: iki 10 asmenų.
Dėl užsiėmimų laiko būtina išankstinė registracija
tel.: (8 313) 55 553 arba el.p.: jonynogalerija@ciurlionis.lt

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS ,,MONOTIPIJA”
(rekomenduojama 1-7 klasių moksleiviams)

V. K. Jonyno namai-galerija kviečia išbandyti grafikos techniką – monotipiją. Edukacinio užsiėmimo metu susipažinsite su menininko V. K. Jonyno mėgstamomis grafikos technikomis. Sukursite vienetinius kūrinius monotipijos technika. Ši grafikos technika unikali tuo, kad leidžia sukurti tik vieną atspaudą, kuris yra unikalus ir originalus, antro tokio paties sukurti neįmanoma. Šios technikos išraiškos priemonės – įvairaus sodrumo tonai ir linijos, o nupiešto vaizdo dešinė ir kairė atspaude bus susikeitusios vietomis.
Trukmė: 60 min.
Dalyvių skaičius: iki 25 asmenų.
Dėl užsiėmimų laiko būtina išankstinė registracija
tel.: (8 313) 55 553, arba el.p.: jonynogalerija@ciurlionis.lt

V. K. JONYNO NAMAI-GALERIJA

Druskininkų miesto centrinėje dalyje, jaukiame gamtos prieglobstyje 1989 metais  pastatyta Vytauto Kazimiero Jonyno namai-galerija (architektas A. Kančas), lankytojams duris atvėrusi 1993 m. lapkričio 4 dieną. Joje eksponuojama išskirtinio talento grafiko, tapytojo, skulptoriaus, vitražisto V. K. Jonyno (1907–1997) visų kūrybos laikotarpių darbai: piešiniai, medžio raižiniai, litografijos, knygų iliustracijos, pašto ženklai, tapyba, skulptūra bei gausi dokumentinė medžiaga apie profesoriaus sukurtus interjerus, monumentaliąją dailę bažnyčioms. Iki pat mirties dailininkas V. K. Jonynas, po daugiau kaip keturis dešimtmečius trukusios priverstinės emigracijos, galerijoje leisdavo vasaras, bendraudavo su lankytojais, komentuodavo savo kūrybą. Visi galerijoje saugomi jo kūriniai – dailininko dovana Lietuvai.

          

Vytautas Kazimieras Jonynas gimė 1907 m. kovo 16 d. Alytaus apskrityje. Vidurinį išsilavinimą įgijo Kudirkos Naumiesčio ir Kauno gimnazijose, 1923–1929 m. mokėsi Lietuvos meno mokykloje Kaune. 1931 m. išvyko į Paryžių tęsti studijų. Baigęs dvi aukštąsias mokyklas (vienoje įgyja medžio raižinių ir knygos meno specialybę, kitoje – medžio skulptūros ir baldų konstravimo) ir surengęs personalinę parodą, 1935 m. sugrįžta į Kauną, dalyvauja jaunųjų dailininkų grupės „Ars“ veikloje, dėsto Kauno meno mokykloje, vėliau – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto direktorius. 1944 m. dailininkas pasitraukia į Vokietiją. 1946 m. geram pažįstamam R. Šmitleinui padedant, V. K. Jonynas įkuria Freiburgo meno mokyklą. 1951 m. V. K. Jonynas išvyko į Jungtines Valstijas. Dėstė Mainco meno institute, Catan Rose meno institute ir Fordhamo universitete, įkūrė Vitražo studiją.

          

V. K. Jonynas paliko ženklų pėdsaką pasaulinėje meno arenoje. Prancūzams apie V. K. Jonyno veiklą primena medžio raižinių iliustracijos Prospero Mérimée „Lokiui”, vokiečiams – unikalūs pašto ženklai, iliustracijos J. W. Goethe’s knygoms „Jaunojo Verterio kančios” ir „Mainco apgulimas”, generolo F. Koenigo portretas, Vatikanui ir pasaulio katalikams – Jonyno apipavidalintas Vatikano paviljonas pasaulinėje Niujorko parodoje ir Šv. Petro bazilikos lietuvių kankinių koplyčia Romoje, vitražais ir mozaikomis dekoruotos bažnyčios JAV. Du aukso medaliai Paryžiaus pasaulinėje parodoje (1937), Taupomųjų kasų premija (1940) už K. Donelaičio „Metų“ iliustracijas, Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1945), LDK Gedimino III laipsnio ordinas (1993) – tai tik dalis garbingų apdovanojimų. Gebėjimas toli nuo tėvynės įkurti Dailės ir amatų mokyklą École des Arts et Métiers Freiburge, sutelkusią tautiečius menininkus – ypač reikšmingas faktas. Dailininkas yra surengęs parodų Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Olandijoje, JAV, jo darbų gausu Europos ir JAV muziejuose, privačiose kolekcijose.

Kultūrinė veikla. V. K. Jonyno galerijoje greta pagrindinės ekspozicijos didžiojoje salėje ( 80 kv. m.) rengiamos ir keičiamos dailės kūrinių parodos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų, privačių kolekcijų, pristatomos šiuolaikinės tapytojų, grafikų, tekstilininkų, skulptorių parodos. Galerijoje taip pat vykdomos Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos V. K. Jonyno dailės skyriaus diplomantų baigiamųjų darbų parodos. Organizuojami tradiciniai renginiai – V. K. Jonyno gimimo metinių minėjimai, susitikimai su dailininkais, knygų pristatymai, paskaitos apie meną, etnokultūriniai vakarai. V. K. Jonyno galerija vaikus ir suaugusius kviečia į vitražo ir grafikos edukacinius užsiėmimus.


DANUTĖS KVIETKEVIČIŪTĖS JUBILIEJINĖ PARODA

Parodos atidarymas: 2020 m. kovo 12 d. 17:00 val.

Danutė Kvietkevičiūtė – Lietuvos dailininkė-tekstilininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Danutė Kvietkevičiūtė gimė 1939 m. birželio 5 d. Neravų kaime šalia Druskininkų. 1958 m. baigė grafikos specialybę Kauno vidurinėje dailės mokykloje pas mokytoją Česlovą Kontrimą. Vėliau studijavo tekstilę Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje). Baigusi studijas dešimtmetį dirbo Vilniaus modelių namuose dailininke-modeliuotoja. Nuo 1967 m. menininkė dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: Lenkijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje. Personalinė jos darbų paroda įvyko 2009 m. Lietuvos dailės muziejuje.

Ankstyvojo laikotarpio gobelenai persmelkti folkloro temomis, būdinga tautodailę primenanti stilistika (Lopšinė 1972). Brandusis laikotarpis kupinas filosofinių žmogaus egzistencijos apmąstymų: žmogus ir jį supanti gamta (Žolė 1975), žmogus ir kosmosas (Kosminis noktiurnas 1976), gyvenimo ir mirties akistata (Gyventi III 1980–1982). Ausdama gobelenus autorė perteikia savitus išgyvenimus, autentiškas savosios būties interpretacijas. Kaip teigia tekstilininkė: „Nuostaba ir žavesys Dievo sukurtu pasauliu nulėmė gobelenų įvardijimus ir pačią kūrybą bendra žmogiškų nuotaikų linkme. Darbuose suaustos laiko atkarpos: impulsas, akimirkos, vidiniai išgyvenimai, nusižeminimas, pasninkas, prisilietimas akimis ir delnais, kalba ir tylėjimu prie sutvėrėjo gyvo paveikslo, kuriame gyvename. Tai impresijos ir mintys tyloje, supintos iš siūlų“. Danutės Kvietkevičiūtės gobelenai sukurti ir išausti rankiniu būdu iš natūralių pluoštų lino, vilnos, medvilnės. Kai kuriuose darbuose įausta sintetika. Autorės tekstilės darbų turi įsigijęs Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Parodoje V. K. Jonyno namuose-galerijoje eksponuojami 8-9 deš. sukurti tekstilės darbai.

Paroda veiks iki 2020 04 15


ADOMO VARNO PARODA „PONAS VARNAS NUPIEŠĖ PAVEIKSLĄ“
IŠ LIETUVOS ŠVIETIMO ISTORIJOS MUZIEJAUS

Parodos atidarymas: 2020 m. vasario 20 d. 16:30 val. 

Parodoje eksponuojamos visos A. Varno įvairiapusiškumą atspindinčios veiklos: menininkas dirbo tapybos, grafikos, scenografijos, leidybos srityse, fotografavo ir dokumentavo Lietuvos kryžius, koplytėles bei retesnius architektūrinius paminklus, dirbo pedagoginį darbą, rašė dailės temomis, vertė vadovėlius, aktyviai dalyvavo kuriant įvairias lietuvių menininkų organizacijas.

Savo prigimtimi ir pozityviomis būdo savybėmis Adomas Varnas buvo unikali XX a. menininkų kartos asmenybė. Šiandien Adomą Varną matome ne tik kaip kūrėją ar įvairiapusišką visuomenininką, bet taip pat kaip pedagogą – jaunųjų menininkų, tarp jų ir V. K. Jonyno, mokytoją, bei jaunosios kartos ugdytoją, nenuilstantį sutuoktinės Marijos Kuraitytės-Varnienės (1886-1982) pagalbininką įtvirtinant ir puoselėjant M. Montessori metodo mokymą Lietuvoje, o po Antrojo pasaulinio karo emigracijoje Vokietijoje ir Amerikoje.

Adomo Varno per 100 gyvenimo metų nueitas kelias neįtikėtinai turiningas ir įdomus. Nors dailininko gyvenimas ištyrinėtas, aprašytas ne viename straipsnyje ir išsamiai suguldytas Zitos Žemaitytės monografijoje „Adomas Varnas. Gyvenimas ir kūryba“ (1998), tačiau dar yra mažiau tyrinėtų jo gyvenimo akcentų, kaip pedagoginė veikla. Šiandien dar daugeliui yra „atradimas“ tai, kad Adomas Varnas kartu su sutuoktine M. Varniene ir jų pagalbininke, bendražyge Domicele Petrutyte (1913–2010) buvo vienas iš M. Montessori metodo šalininkų, gynėjų, įtvirtintojų ir iš dalies tobulintojų. A. Varnas buvo pasišventęs mažųjų vaikelių ugdymui iki pat savo gyvenimo pabaigos. „Galiu drąsiai pasakyti, kad esu gan gerai susipažinęs su dailininko Adomo Varno Kūryba. Varnienės darželyje, vienam iš kambarių, buvo pakabinta daug jo paveikslų. Į tą kambarį buvo siunčiami visi, kurie prasižengė su tvarka. Čia jie turėjo praleisti šiek tiek laiko, kad apsvarstytų savo klaidas. Manau, kad mano atveju daugiau komentarų nereikia.“ – „Vaikų namelių“ auklėtinis Romualdas Kašuba, 2013 m.

Menininkas Adomas Varnas gimė 1879 m. sausio mėn. 1 d. Joniškyje Juozo ir Pranciškos Voronovičių šeimoje. 1890-1895 m. A. Varnas mokėsi Mintaujos gimnazijoje, vėliau, iš Varnių į Kauną perkeltoje, kunigų seminarijoje. Metęs mokslus seminarijoje Adomas Varnas 1900 m. įstojo į Imperatoriškąją Dailei Skatinti mokyklą ir Štiglico centrinę taikomosios dailės mokyklą Sankt Peterburge. Mokydamasis šiame mieste A. Varnas pats susilietuvino pavardę ir iš Voronovičiaus tapo Varnu. Dėl atšiauraus Sankt Peterburgo klimato pašlijus sveikatai bei dėl susiklosčiusios politinės situacijos A. Varnas pasitraukė į Varšuvą, vėliau į Krokuvą, kur studijavo Krokuvos dailės akademijoje. 1904 m. A. Varno ir J. A. Herbačiausko iniciatyva Krokuvoje įkruta lietuvių draugija „Rūta“: rengiami kultūriniai pobūviai, vyko kitos pramogos, keliami tikslai. Vienas iš draugijos tikslų buvo rinkti ir fotografuoti liaudies meną. A. Varnas drauge su dailininku P. Rimša ir A. Staneika 1905 m. vasarą keliavo po Lietuvą: piešė peizažus ir fotografavo kryžius, koplytėles bei retesnius architektūrinius paminklus.

1905 m. menininkas išvyko į Šveicariją, Ženevos Ecole des Beaux Arts meno mokyklą, studijuoti dailę ir dekoratyvinį meną. Šią mokyklą baigė gerai, tačiau diplomo negavo nes neturėjo vidurinio mokslo pažymėjimo. 1909 m. A. Varnas išvyko į Galiciją, vėliau persikėlė į Zakopanę, ten gyveno iki 1913 m. Šiuo laikotarpiu dirbo meteorologijos stoty, mokytojavo ir daug tapė: sukurtas garsusis paveikslas „Bangose“ (1912), taip pat J. Biliūno, J. Baltrušaičio, B. Pilsudskio portretai, kompozicijos „Pesimistas“ ir „Gamtininkas ir dailininkas“, peizažai „Beržynas rudenį“, „Kalnų vėjas“ ir kiti kūriniai.

1913 m. A. Varnas su šeima grįžo į Lietuvą, bet prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui menininkas pasitraukė į Maskvą, vėliau į Odesą. Aktyviai dalyvavo organizuojant šelpimą nuo karo nukentėjusiems pabėgėliams. Greta organizacinių darbų, dirbo lėktuvų fabrike braižytoju ir ėmėsi knygų iliustravimo. Pirmasis knygos grafikos darbas – Igno Šeiniaus romano „Vasaros vaišės“ viršelis. 1914 m. sukūrė pirmuosius Vilniaus lietuvių visuomeninių veikėjų šaržus, juos išspausdino žurnale „Vairas“. Po metų šiam žurnalui nupiešė 16 stilizuotų raidžių.

Po karo Adomas Varnas grįžo į Lietuvą. 1919 m. apsistojo Vilniuje, mokytojavo Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijoje. Lenkams okupavus Vilnių, A. Varnas nenorėdamas persikėlė į Kauną. 1920 m. Varnas su Šilingu ir kitais literatūros, teatro, dailės ir muzikos darbuotojais Kaune, organizavo Lietuvių meno kūrėjų draugiją, tapo jos pirmininku. Šios draugijos pastangomis buvo įkurtas: teatras, opera, M. K. Čiurlionio galerija, muzikos bei meno mokyklos. Adomas Varnas organizavo piešimo kursus Kaune, o nuo 1934 metų Kauno meno mokykloje dėstė piešimą, tapybą ir pritaikomą kompoziciją. V. K. Jonyną ir kitus studentus skatino susiformuoti individualų meno stilių ir pasaulėžiūrą. 1941–1944 metais Kauno taikomos dailės institutas suteikė Adomui Varnui profesoriaus titulą.

1919 m. Vilniuje Adomas Varnas susituokė su Marija Kuraityte (1886–1982). M. Montessori skelbiamas mokymas tapo A. ir M. Varnų tolesniu bendro gyvenimo kelrodžiu, siekiniu gyvenimą pašvęsti Vaikui. Prie Varnų prisijungus Domicelei Petrutytei (1913–2010), Lietuvoje buvo sukurtas novatoriškas vaikų dvasinio, socialinio, psichinio ir fizinio ugdymo pasaulis. 1934 m., M. Montessori idėjų šalininkai (V. Matulaitytė-Lozoraitienė, S. Šalkauskis, M. ir A. Varnai) įsteigė Lietuvos Montessori draugiją. 1930 m. Romoje ir 1934 m. Nicoje baigusi M. Montessori kursus, M. Varnienė įgijo teisę atstovauti Montessori mokymą Lietuvoje. M. Varnienės vedami praktiniai užsiėmimai vyko Varnų įkurtuose „Vaikų nameliuose“ Kaune, Žaliakalnyje. A. Varno sukurti ir pagaminti baldeliai, darbo įrankiai mažiesiems, specialios loginio mąstymo, erdvinio pasaulio suvokimo, įvairiausios meninio ir kūrybinio lavinimo priemonės, leido atsiskleisti neapsakomai turtingam mažųjų dvasiniam pasauliui. Menininkas kasdieninę veiklą „Vaikų nameliuose“ dažnai įamžindavo fotografijose.

Lietuvos istorija ir šalies visuomeninis gyvenimas atsispindi ne tik A. Varno tapybos, grafikos darbuose, bet ir jo sukurtuose pašto ženkluose bei popierinių litų ir centų atvaizduose. 1922 m. dailininko sukurtuose 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100 litų banknotų projektuose atsispindi lietuvių liaudies meno motyvai, kunigaikščių Gedimino ir Vytauto atvaizdai ir kita tautinė simbolika.

Tarpukariu A. Varnas toliau kuria portretus bei imasi teatro dekoravimo: sukuria  scenografijų bei kostiumų eskizus Vilniaus vaikų teatrui, vėliau Kauno Valstybės teatrui. Vienas žymiausių scenografijos darbų – dekoracijų ir kostiumų eskizai V. Mykolaičio-Putino šešių veiksmų dramai „Valdovas” (1929). Kostiumų eskizus sukūrė J. Karnavičiaus baletui „Lietuviškoji rapsodija“ (1928), dekoracijų eskizus – B. Sruogos pjesei „Aitvaras“ (1936-1939), kostiumų ir dekoracijų eskizus – Maironio dramai „Didysis Vytautas – Karalius“ (1930).

1944 m. Varnų šeima išvyksta į Vokietiją ir apsistoja Ravensburgo DP karo pabėgėlių stovykloje. M. Varnienė ir D. Petrutytė ne tik rūpinosi karo pabėgėlių vaikų ikimokykliniu ugdymu, bet ir įsteigė Ravensburgo lietuvių montessorinę mokyklą. A. Varnas sudarė montesorinės mokyklos projektą, parašė nuostatus, skaitė lietuvių bendruomenei paskaitas apie vaiko kūrybos galią montesorinio auklėjimo metodikoje.

1949 m., persikėlus į JAV, Varnams ir D. Petrutytei teko patirti imigrantų dalią: mokytis anglų kalbos, dirbti nekvalifikuotą darbą, būnant garbaus amžiaus (Varnui 70 m., Varnienei 63 m.). 1958 m. D. Petrutytė ir M. Varnienė įsteigė Amerikos lietuvių Montessori draugiją, o po metų Marijos ir Adomo Varnų namuose Čikagoje įkūrė mokyklėlę „Vaikų židinėlis“. Varnų salonas buvo vaikų mokymosi ir žaidimų aikštelė. Toks pašaukimas – gyvenimą pašvęsti vaikui, neliko nepastebėtas Jungtinių Amerikos Valstijų švietimo sistemos atstovų. Montessori praktikos patirčių iš M. Varnienės ir D. Petrutytės sėmėsi JAV Montessori sąjūdžio organizatorė Nancy Rambusch. M. Varnienės ir D. Petrutytės paskleistos Montessori idėjos prigijo ir yra tebepuoselėjamos JAV iki šiol.

Emigracijoje A. Varnas nupiešė ir nutapė nemažai peizažų, miestų vaizdų ir portretų. Čikagoje dailininkas sukūrė, tarp daugelio kitų kompozicijų, istorinę kompoziciją „Mindaugo vainikavimas“ (1951–1955). Paskutiniuoju šio menininko darbu laikomas „XX amžiaus maras“ (1971). A. Varnas aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, buvo Amerikos lietuvių dailininkų sąjungos garbės pirmininkas, taip pat buvo vienas iš Čiurlionio galerijos Čikagoje steigėjų.

Adomas Varnas šį pasaulį apleido būdamas 100 metų 1979 m. liepos 19 d., palaidotas Čikagoje, JAV. Marijos Varnienės valia XX a. pabaigoje Montessori vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo priemonių palikimas iš JAV buvo sugrąžintas į Lietuvą. Dalis Varno piešinių, vaikų piešinių ir rašinių, fotografijų, Marijos ir Adomo Varnų, Domicelės Petrutytės sukurtų montessorinių mokymo priemonių buvo patikėta saugoti Lietuvos švietimo istorijos muziejui. Dalį jų galima išvysti parodoje „Ponas Varnas nupiešė paveikslą“.

Paroda veiks iki 2020 03 08


11-OJI TARPTAUTINĖ TEKSTILĖS MINIATIŪRŲ BIENALĖ „MATMUO“

Parodos atidarymas: 2019 m. gruodžio 13 d. 16:30 val.

11-oje tarptautinėje tekstilės miniatiūrų bienalėje „Matmuo“ dalyviai iš beveik dvidešimties pasaulio šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Ukrainos, Japonijos, Malaizijos ir kt.) gvildena asmeninį santykį su nustatytais matais, standartais, normomis, apmąsto kūrinio dydžio ir jo vertės santykį, gilinasi į tai, kaip kūrinį keičia mažesnis formatas, ir net siūlo individualią pasaulėjautą atitinkančius matmenis bei standartus.

Nuo 1992 m. Vilniuje rengiamos tarptautinės tekstilės miniatiūrų bienalės šiuo metu yra vienintelės tokio pobūdžio mažosios tekstilės parodos Baltijos šalių regione, sukuriančios terpę lietuviško tekstilės meno reprezentacijai tarptautiniu mastu, leidžiančios susipažinti su naujausiomis pasaulio tekstilės tendencijomis. Bienales organizuoja Lietuvos dailininkų sąjunga, parodos kuratorė – Žydrė Ridulytė.

Parodos dalyvių darbai perša mintį, kad dydžiai ir matai lydi mus visur – nuo fizikinių, reiškiamų skaitmenine verte, kuriais matuojamas visas materialusis pasaulis, iki perkeltinių prasmių, atspindinčių žmogaus autoriteto, savivertės, bendražmogiškų vertybių ar tapatybės matą. Kasdien susiduriame su drabužių dydžiais, svorio ir kūno indeksais, tauriųjų metalų prabomis, darbo užmokesčio dydžiu bei informacinių technologijų matais (kilobaitais, megabaitais, gigabaitais). Tekstilės menininkus jaudina netobulo individo savijauta skaičių ir matų valdomame pasaulyje, jo noras atitikti nustatytiems stereotipams. Lygaus paviršiaus ir trimatėse miniatiūrose populiarūs bėgantį laiką įkūnijantys siužetai ir simboliai, kūrinių formavimas iš modulinių detalių, daug skaičių ir dydžių reikšmių, kuriomis apibūdinama šių dienų žmogaus aplinka. Idėjas ir mintis menininkai perteikia kūrinių plastikos kalba, atskleisdami skirtingų medžiagų specifiką, pasitelkdami įprastų atlikimo technikų (audimas, vėlimas, siuvinėjimas, mišri technika) ir inovatyvių raiškos priemonių galimybes. Nors suprantame, kad standartinis mąstymas ir objektų unifikavimas kertasi su kūrybiškumu ir originalumu, tačiau labai dažnai trokštame būti tobulais, stengiamės prilygti įprastoms normoms ir standartams. Galbūt tai garantuoja asmeninį saugumą, natūralų įsiliejimą į visuomenę, bet ar gerai jaučiamės išsižadėdami individualumo?

Dydžio problematika aktuali ir tekstilės miniatiūrai, kurią apibūdina tarptautiniu mastu priimtas standartinis formatas (20 × 20 cm). Parodos darbai bando išsklaidyti vyraujančius stereotipus, kad mažas formatas riboja meninę raišką, parodyti miniatiūros teikiamas galimybes eksperimentuoti, atsiskleisti menininko saviraiškai.

Lijana Natalevičienė

PAGRINDINIS PRIZAS už meninį išskirtinumą: KYOKU KUMAI (Japonija) kūrinys „Furious anger“, 2019

PAGRINDINIS PRIZAS už tarpdiscipliniškumą ir autentišką temos interpretaciją: EGLĖ GANDA BOGDANIENĖ (Lietuva) kūrinys „Matmens kismas“, 2019

PAGRINDINIS PRIZAS už poetiškumą ir meninį išskirtinumą: ROLANDS KRUTOVS (Latvija) kūrinys „Assessment of Feelings (ciklas “Poetic Matter”), 2019

DIPLOMAI:

JO MCDONALD (Škotija) ciklas „CHAOS“, 2018 / už subtilų medžiagos panaudojimą.

LINA JONIKĖ (Lietuva) kūrinys „Votas I-III“, 2019 / už juvelyriškai precizišką minties raišką.

DANGUOLĖ BROGIENĖ (Lietuva) kūrinys „Mano močiutės audimo matas…“, I-II-III-IV dalys, 2019 / už konceptualią objekto interpretaciją.

DANUTĖ VALENTAITĖ (Lietuva) kūrinys „3 x natiurmortas“, 2018 / už šiuolaikišką gobeleno audimo interpretaciją.

ŽYDRŪNĖ KRIŪKAITĖ-JUCIUVIENĖ (Lietuva) kūrinys „Dendromatas“, 2019 / už įtaigų gamtos nykimo aktualizavimą.

MIROSLAV BROOŠ (Slovakija) kūrinys „Unsewing Time I-III“, 2019 / už taiklią minimalistinės formos raišką.

GRUPĖ „BALTOS KANDYS“ (Lietuva) / Austė Jurgelionytė-Varnė, Karolina Kunčinaitė, Miglė Lebednykaitė, Rasa Leonavičiūtė, Laura Pavilonytė-Ežerskienė, Julija Vosyliūtė / kūrinys „Skūra“, 2019 / už meninės bendradarbystės tęstinumą ir taiklią jo refleksiją kūrybinėse praktikose.

KRISTINE KLIGINA (Latvija) kūrinys „Tarpan“, 2018 / speciali Japonijos menininkų nominacija.

Vertinimo komisija: Kakuko Ishii, Feliksas Jakubauskas, dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Karolina Tomkevičiūtė, Evelina Januškaitė-Krupavičė.

Parodą remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki 2020 02 16


LIETUVOS SPECIALIOSIOS KŪRYBOS DRAUGIJOS „GUBOJA” DRUSKININKŲ SKYRIAUS NARIŲ PARODA „MINČIŲ SPALVOS“

Parodos atidarymas: 2019 m. lapkričio 8 d. 15:00 val.

Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos (LSKD) „Guboja“ Druskininkų skyrius V. K. Jonyno namuose-galerijoje pristato unikalią savo narių, asmenų su specialiais poreikiais, sukurtus piešinius, tapybos darbus, koliažus, grafikos, keramikos ir kitus įvairia technika atliktus kūrinius.

LSKD „Guboja“, Druskininkų skyrius, daugiau kaip 18 metų vykdo įvairias veiklas asmenims su specialiais poreikiais. Užsiėmimų metu šios organizacijos nariai mokosi dailės pagrindų, įvairių taikomosios dailės ir dailiųjų amatų technikų: tapybos, piešimo, grafikos, keramikos, tekstilės meno ir t. t. Taikant meno terapijos elementus specialių poreikių nariai ugdo meninius gebėjimus, idėjų generavimą, kūrybiškumą, estetinį pojūtį, pasitikėjimą savimi,  smulkiąją motoriką, dėmesingumą, smalsumą ir sumanumą, panaudojant kūriniuose ne tik tradicines medžiagas.

LSKD „Guboja“ Druskininkų skyrius organizuoja kūrybines išvykas į Lietuvos muziejus, galerijas, kultūros centrus ir į kitas panašaus pobūdžio organizacijas, neįgalius asmenis suburdami bendrystėm, kurios skatina narius dalintis savo patirtimi, nuomone, jausmais, džiaugsmu ir sukurtais kūriniais.

Šios draugijos nariams labai svarbus jų gebėjimų įvertinimas ir pripažinimas, kūrinių demonstravimas ir viešinimas. Specialių poreikių asmenys nori būti išgirsti ir matomi. Draugijos nariai organizuodami parodas tarsi tiesia naujus tiltus į visuomenę. Paroda „Minčių spalvos“ – didžiausia LSKD „Guboja“ bendruomenės šventė, į kurią kviečiami visi.

LSKD „Gubojos“ Druskininkų skyriaus tarybos pirmininkė – Jūratė Kazakevičiūtė.

Vykdomas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektas ,,Asmenų su negalia integravimas į visuomenę meno pagalba”. Projektą finansuoja Druskininkų savivaldybė.

Paroda veiks iki 2019 12 08


V. K. JONYNO KALĖDINĖ EGLUTĖ ,,KALĖDINIS PAŠTAS”

Eglučių parko įžiebimas: 2019 m. lapkričio 30 d. 17:00 val.

Kviečiame į Kalėdinių eglučių parko įžiebimo šventę Druskininkų gydyklų parke, prie muzikinio fontano. Kurortą puošiantis kalėdinių eglučių parkas, su V. K. Jonyno namų-galerijos eglute ,,Kalėdinis paštas”, džiugins druskininkiečius ir miesto svečius iki 2020 m. sausio mėnesio pabaigos.