V. K. JONYNO GALERIJA

      

V. K. JONYNO GALERIJA
Turistų g. 9, Druskininkai
Tel.: 8 313 55553
El. p.: jonynogalerija@ciurlionis.lt

DARBO LAIKAS:
antradieniais – šeštadieniais  11:00–18:00;
sekmadieniais 11:00 – 16:00;
paskutiniai lankytojai įleidžiami likus 30 min. iki uždarymo;
pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis V. K. Jonyno galerija ir M. K. Čiurlionio namai-muziejus nedirba, išskyrus vasario 16 d., kovo 11 d. ir liepos 6 d.

Nuo rugpjūčio 1 d. lankytojai apsilankymo metu privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ir kt.), laikytis ne mažesnio nei 2 m. atstumo nuo kitų asmenų (išskyrus šeimos narius) bei asmens higienos taisyklių (rankų dezinfekavimo, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo).

V. K. JONYNO GALERIJOS IR M. K. ČIURLIONIO NAMŲ-MUZIEJAUS BENDRAS LANKYMO BILIETAS:
suaugusiam – 5 €
moksleiviui, studentui, senjorui – 2,5 €
Bilietą įsigyti M. K. Čiurlionio namų-muziejaus KASOJE.

50% nuolaida teikiama:
  • dieninių bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams,
  • studentams ir asmenims, tarptautinės studentų organizacijos (ISIC) nariams;
  • nuolatinės  privalomosios  karo tarnybos kariams, kariams savanoriams;
  • pensininkams (iki 80 m.);
  • nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims – politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams;
  • Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;
  • pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijos dalyviams – kariams – savanoriams ir laisvės kovų dalyviams.

Šeimos bilietas:
2 suaugusiems ir 2 mokyklinio amžiaus vaikams – 10 €
1 suaugusiam ir 2 mokyklinio amžiaus vaikams – 8 €

Nemokamai V. K. Jonyno galeriją lankyti gali:

  • ikimokyklinio amžiaus vaikai;
  • vaikų namų auklėtiniai;
  • soc. remtinų moksleivių grupės, pateikus raštišką mokyklos direktoriaus prašymą;
  • neįgalieji;
  • asmuo, lydintis neįgalų lankytoją;
  • Lietuvos Respublikos muziejininkai;
  • tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariai;
  • dailininkai, meno mokyklų moksleiviai, Dailės akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto menų fakulteto, konservatorijų studentai, dėstytojas, lydintis studentų grupę, mokytojas,  lydintis moksleivių grupę.
  • žurnalistai;
  • tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) nariai;
  • Lietuvos dailės istorikų draugijos (LDID) nariai;
  • muziejaus lankytojai parodų atidarymo metu;
  • turizmo firmų, gidų gildijos nariai, kurie lydi grupes;
  • Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos LT MKS nariai;
  • Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariai;
  • Kultūros paveldo departamento prie KM valstybės tarnautojai ir jo teritorinių padalinių darbuotojai;
  • lankytojai, pateikę Muziejaus bičiulio kortelę;
  • dieninių bendrojo lavinimo mokyklų ir  meno mokyklų mokiniai Mokslo ir žinių dieną (rugsėjo 1-ąją).
  • asmenys, kuriems sukako 80 metų ir vyresni.V. K. Jonyno namų-galerijos ir M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus lankymas ir gidų paslaugos muziejaus ne darbo metu apmokamas dvigubai.
Ekskursijų kainos: 
lietuvių kalba – 10 €
Ekskursiją galite užsakyti tel. 8 313 51131. Ekskursijos galimos tik su muziejaus ekskursijų vadovu arba turistinių firmų bei gidų gildijos gidu, turinčiu kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.

Eukaciniai užsiėmimai:

suaugusiam – 5  €
ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikui – 3 €
Dėl užsiėmimų laiko būtina išankstinė registracija: tel.: 8 313 55553 arba ciurlionis.jonynas@gmail.com

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS ,,LANGAS Į SAULĘ”
(rekomenduojama 6-12 klasių moksleiviams ir suaugusiems)

Vitražo menas jau daug šimtmečių žengia greta architektūros, įsilieja į ją, formuoja pastato grožį, atlieka ne tik dekoratyvinę, bet ir estetinę funkciją. Senovėje vitražai dažniausiai puošdavo kultinės paskirties pastatus, bet jau nuo XVIII a. pab. jie vis dažniau sutinkami visuomeninės paskirties pastatuose. Tobulėjant technologijoms, vitražo etiudus sukurti tapo įmanoma gana nesudėtingomis priemonėmis. Žymaus lietuvių dailininko, vitražų kūrėjo, V. K. Jonyno galerijoje Jūsų laukia tapyba ant stiklo šaltais vitražo dažais. Sukurta nedidelio formato kompozicija įkomponuotas lange, saulės šviesos palytėta, padės sukurti džiugią, šventinę nuotaiką jūsų kambario interjere.
Užsiėmimo trukmė: 100 min.
Dalyvių skaičius: iki 8 asmenų.

EX LIBRIS
(rekomenduojama 5-12 klasių moksleiviams ir suaugusiems)

Mėgstate skaityti ir turite namuose didelę biblioteką… tad šis edukacinis užsiėmimas kaip tik Jums. Edukacinio užsiėmimo metu sužinosite ką reiškia žodis exlibris. Patyrinėsime kokius ir kam V. K. Jonynas ir M. K. Čiurlionis kūrė exlibrisus. Grafikos technikų pagalba sau ir knygoms kursime mažo formato piešinėlį – exlibrį, talpinantį savininko pomėgius, profesiją, gyvenimo būdą ir net gi charakterį.
Užsiėmimo trukmė: 50 min.
Dalyvių skaičius: iki 24 asmenų.

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS ,,MONOTIPIJA”
(rekomenduojama 5-12 klasių moksleiviams ir suaugusiems)

V. K. Jonyno galerija ir M. K. Čiurlionio namai-muziejus kviečia išbandyti grafikos techniką – monotipiją. Edukacinio užsiėmimo metu susipažinsite su menininkų V. K. Jonyno ir M. K. Čiurlionio mėgstamomis grafikos technikomis. Patyrinėsite kokius šie menininkai naudojo įrankius, bei piešimo priemones. Sukursite vienetinius kūrinius monotipijos technika. Ši grafikos technika unikali tuo, kad leidžia sukurti tik vieną atspaudą, kuris yra unikalus ir originalus, antro tokio paties neįmanoma sukurti. Šios technikos išraiškos priemonės – įvairaus sodrumo tonai ir linijos, o nupiešto vaizdo dešinė ir kairė atspaude bus susikeitusios vietomis.
Užsiėmimo trukmė: 70 min.
Dalyvių skaičius: iki 8 asmenų.

NAUJIENA. KO NENUPIEŠĖ JONYNAS, NUPIEŠIU AŠ.
(rekomenduojama ikimokyklinio amžiaus vaikams)

Vytautas Kazimieras Jonynas buvo itin plataus profilio menininkas. Jo kūrybiniai ieškojimai ir nenuilstantis noras pažinti įvairias technikas atvedė jį nuo grafikos iki vitražų kūrinių kūrimo. Būdamas jautrus jį supančiai gamtai ir jos spalvoms itin mėgo lieti akvareles ir piešti pastele, grožintis prieš akis atsiveriančiais vaizdais. Šiame edukaciniame užsiėmime kviečiame vaikus susipažinti su V. K. Jonyno kūriniu, atliktu pastelės technika – „Mano sodas“. Kas vaizduojama šiame kraštovaizdyje? Kokia šio paveikslo nuotaika? Ko, Jūsų manymu, trūksta šiame kūrinyje? Išlaisvinkite savyje slypintį dailininką ir papildykite V. K. Jonyno paveikslą savomis interpretacijomis.
Užsiėmimo trukmė: 50 min.
Dalyvių skaičius: iki 24 asmenų.

V. K. JONYNO GALERIJA

Druskininkų miesto centrinėje dalyje, jaukiame gamtos prieglobstyje 1989 metais pastatyta Vytauto Kazimiero Jonyno galerija (architektas A. Kančas), lankytojams duris atvėrusi 1993 m. lapkričio 4 dieną. Joje eksponuojama išskirtinio talento grafiko, tapytojo, skulptoriaus, vitražisto V. K. Jonyno (1907–1997) visų kūrybos laikotarpių darbai: piešiniai, medžio raižiniai, litografijos, knygų iliustracijos, pašto ženklai, tapyba, skulptūra bei gausi dokumentinė medžiaga apie profesoriaus sukurtus interjerus, monumentaliąją dailę bažnyčioms. Iki pat mirties dailininkas V. K. Jonynas, po daugiau kaip keturis dešimtmečius trukusios priverstinės emigracijos, galerijoje leisdavo vasaras, bendraudavo su lankytojais, komentuodavo savo kūrybą. Visi galerijoje saugomi jo kūriniai – dailininko dovana Lietuvai.

          

Vytautas Kazimieras Jonynas gimė 1907 m. kovo 16 d. Alytaus apskrityje. Vidurinį išsilavinimą įgijo Kudirkos Naumiesčio ir Kauno gimnazijose, 1923–1929 m. mokėsi Lietuvos meno mokykloje Kaune. 1931 m. išvyko į Paryžių tęsti studijų. Baigęs dvi aukštąsias mokyklas (vienoje įgyja medžio raižinių ir knygos meno specialybę, kitoje – medžio skulptūros ir baldų konstravimo) ir surengęs personalinę parodą, 1935 m. sugrįžta į Kauną, dalyvauja jaunųjų dailininkų grupės „Ars“ veikloje, dėsto Kauno meno mokykloje, vėliau – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto direktorius. 1944 m. dailininkas pasitraukia į Vokietiją. 1946 m. geram pažįstamam R. Šmitleinui padedant, V. K. Jonynas įkuria Freiburgo meno mokyklą. 1951 m. V. K. Jonynas išvyko į Jungtines Valstijas. Dėstė Mainco meno institute, Catan Rose meno institute ir Fordhamo universitete, įkūrė Vitražo studiją.

          

V. K. Jonynas paliko ženklų pėdsaką pasaulinėje meno arenoje. Prancūzams apie V. K. Jonyno veiklą primena medžio raižinių iliustracijos Prospero Mérimée „Lokiui”, vokiečiams – unikalūs pašto ženklai, iliustracijos J. W. Goethe’s knygoms „Jaunojo Verterio kančios” ir „Mainco apgulimas”, generolo F. Koenigo portretas, Vatikanui ir pasaulio katalikams – Jonyno apipavidalintas Vatikano paviljonas pasaulinėje Niujorko parodoje ir Šv. Petro bazilikos lietuvių kankinių koplyčia Romoje, vitražais ir mozaikomis dekoruotos bažnyčios JAV. Du aukso medaliai Paryžiaus pasaulinėje parodoje (1937), Taupomųjų kasų premija (1940) už K. Donelaičio „Metų“ iliustracijas, Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1945), LDK Gedimino III laipsnio ordinas (1993) – tai tik dalis garbingų apdovanojimų. Gebėjimas toli nuo tėvynės įkurti Dailės ir amatų mokyklą École des Arts et Métiers Freiburge, sutelkusią tautiečius menininkus – ypač reikšmingas faktas. Dailininkas yra surengęs parodų Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Olandijoje, JAV, jo darbų gausu Europos ir JAV muziejuose, privačiose kolekcijose.

Kultūrinė veikla. V. K. Jonyno galerijoje greta pagrindinės ekspozicijos didžiojoje salėje ( 80 kv. m.) rengiamos ir keičiamos dailės kūrinių parodos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų, privačių kolekcijų, pristatomos šiuolaikinės tapytojų, grafikų, tekstilininkų, skulptorių parodos. Galerijoje taip pat vykdomos Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos V. K. Jonyno dailės skyriaus diplomantų baigiamųjų darbų parodos. Organizuojami tradiciniai renginiai – V. K. Jonyno gimimo metinių minėjimai, susitikimai su dailininkais, knygų pristatymai, paskaitos apie meną, etnokultūriniai vakarai. V. K. Jonyno galerija vaikus ir suaugusius kviečia į vitražo ir grafikos edukacinius užsiėmimus.


TEKSTILĖS PARODA ,,GOBELENAS VAKAR IR RYTOJ”

Paroda eksponuojama nuo 2020 m. lapkričio 28 d. iki 2021 sausio 10 d.

Projektas „Gobelenas vakar ir rytoj“ yra skirtas sukurti platformą ir parodyti, kad dailininkai vis dar kuria gobeleno technika, nepaisant to, kad tai labai ilgas ir daug darbo reikalaujantis procesas. Pagrindinė parodos idėja bei misija – atgaivinti, palaikyti ir puoselėti gilias tradicijas turinčias tekstilės technikas.

Šalies kūrėjai buvo kviečiami teikti kūrinius, kurie atlikti gobeleno technika, atspindintys Lietuvos tautos identitetą. Profesionalūs dailininkai, studentai, gebantys austi kūrinius gobeleno technika organizatorių buvo raginami profesionaliai atlikti kūrinius, vienaip ar kitaip atspindinčius parodos pavadinimą  –  „Gobelenas vakar ir rytoj“.

Parodos dalyviai: Andrius Valius, Austė Guogaitė, Auksė Draugelienė, Birutė Sarapienė, Danguolė Brogienė, Danguolė Čachavičienė, Danutė Valentaitė, Danutė Jonelienė, Elma Šturmaitė, Irena Piliutytė, Laimutė Kozlovienė, Liucija Banaitienė, Marijona Sinkevičienė, Milda Dulkytė, Rūta Narvydienė, Zinaida Dargienė, Vaiva Lašienė, Virginija Kirvelienė, Žymantė Poškaitė-Tamulė.

Parodos kuratorė – LDS Kauno skyriaus tekstilės sekcijos pirmininkė Birutė Sarapienė


VISUALARTS DRUSKININKAI 2020: MENININKŲ DIENORAŠČIAI
Parodos atidarymas: 2020 m. spalio 10 d. 16:00 val.

Nuo 2000-ųjų metų Druskininkuose kiekvieną rudenį organizuojamas tarptautinis plenerų ciklas „Raigardas“. Kiekvienais metais į šį gražų kraštą, kuriame gyveno ir kūrybinio įkvėpimo ieškojo tokios asmenybės kaip M. K. Čiurlionis, A. Švėgžda ir V. Bložė, atvyksta daug talentingų menininkų iš įvairių pasaulio kampelių. Šiais metais menininkų rezidencijoje VisualArts Druskininkai rugsėjo 30 d. – spalio 10 d. dalyvavo 14 menininkų iš įvairių Lietuvos miestų. Projekto kuratorius Saulius Rudzikas kvietė menininkus kurti Druskininkuose ir apie Druskininkus. Stebėti ypatingą šio krašto kraštovaizdį, kurti vizualų menininko dienoraštį eskizuojant ir tapant.

Parodos dalyviai: Mindaugas Juodis, Eugenijus Cukermanas, Andrius Miežis, Vitalija Petraitytė, Diana Rudokienė, Martynas Pekarskas, Arvydas Kašauskas, Ričardas Garbačiauskas, Saulius Rudzikas, Dainius Gaižauskas, Aušra Kleizaitė, Jūratė Jukštienė.

Plenero organizatorius ir kuratorius – Saulius Rudzikas.
Parodos rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki 2020 11 22


POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO

2020 m. spalio 10 d. 11:00 val.

Poetiniame Druskininkų rudenyje dviejų eilėraščių – kito poeto mėgstamiausio eilėraščio ir savojo – skaitymai. Veda Ričardas Šileika ir Dainius Gintalas.

Poetinis Druskininkų ruduo – tai tarptautinis kasmetinis literatūros festivalis, pirmoje spalio mėnesio pusėje rengiamas Druskininkuose ir Vilniuje. Tai festivalis-laboratorija, skirtas pirmiausia poetams, kritikams, literatūros tyrinėtojams ir leidėjams, į kurį maloniai kviečiama publika.

RENGINYS NEMOKAMAS


INTERVIU ,,KALBĖJIMAS” PERŽIŪRA

2020 m. spalio 7 d. 17:30 val.

V. K. Jonyno galerijoje rengiama interviu-pokalbio ,,Kalbėjimas” peržiūra. Teatrologė D. Šabasevičienė kalbina menininką J. Arčikauską.

RENGINYS NEMOKAMAS


JONO ARČIKAUSKO KŪRYBOS PARODA ,,KĖSLAI IR KETINIMAI”

Parodos atidarymas: 2020 m. rugsėjo 4 d. 17:00 val.

Vienas ryškiausių Lietuvos postmoderniosios dailės kūrėjų – scenografas ir keramikas Jonas Arčikauskas gimė 1957 m. Patilčiuose, Lietuvoje. Nuo 1979 m. gyvena Vilniuje.

Daugiau nei keturiasdešimt metų menininkas dirba įvairiuose teatruose, kuria scenovaizdžius, kostiumus, grimą, video instaliacijas, plakatus teatro spektakliams bei kinui, režisuoja, rašo libretus. Savo kūrybos kelyje dailininkas įgyvendino scenografiją daugiau nei šimtui spektaklių Lietuvoje, Austrijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Japonijoje. Lietuvoje Jonas Arčikauskas kuria kartu su režisieriais: Jonu Vaitkumi, Valentinu Masalskiu, Gyčiu Padegimu, Sakalu Uždaviniu. Būdamas vienas pirmųjų scenografų Lietuvoje, besinaudojančių eklektikos teikiamomis galimybėmis, jis nevengia provokuoti, savo kūriniuose naudoja deformacijas, įvairių stilių derinius, lengvai transformuojamas formas, kas suteikia jo kūriniams interaktyvumo. Konceptualiems Jono Arčikausko scenovaizdžiams būdingos netikėtos, gyvenimiško analogo neturinčios formos, lakoniška minčių raiška, mėginimas kalbėti apie gyvenimą jo neimituojant. Dailininkas kuria netikėtų formų kostiumus – jų sudėtingų formų konstrukcijos, transformuojamos spektaklio metu, padeda scenoje sukurti „gyvus“ scenovaizdžius. Menininkui ne kartą buvo patikėtas reikšmingų valstybinių renginių meninės koncepcijos kūrimas bei įgyvendinimas.

Jono Arčikausko darbai įvertinti teatrų festivaliuose Kaliningrade, Torunėje, Stokholme bei Panevėžyje. Už geriausią metų scenografiją dailininkas yra pelnęs „Kristoforo“ ir „Fortūnos“ (2000 m.) premijas, apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ (2012 m.)

Daugiau kaip penkiasdešimt metų Jonas Arčikauskas kuria keramikos srityje – nuo miniatiūrinių iki didelių kompozicijų viešųjų erdvių interjeruose bei eksterjeruose. Menininkas aktyviai dalyvauja parodose ir simpoziumuose Lietuvoje, Suomijoje, Italijoje, Čekijoje, Danijoje, Lenkijoje, JAV.

Paroda veiks iki 2020 10 08


GERARDO A. S. ŠATŪNO VITRAŽŲ PARODA „ABSTRAKCIJA“

Parodos atidarymas: 2020 m. liepos 31 d.  17:00 val.

Gerardas A. S. Šatūnas 1962 m. baigęs Kauno Politechnikos institutą Statybos ir architektūros fakultetą, dirbo Šilutėje vyriausiuoju architektu. 1971 m. persikėlė į Druskininkus, kur toliau tęsė darbą Valstybinio instituto „Komprojekto” filiale. Kai tapo laisvesnis nuo pagrindinio darbo (projektavimo), ėmėsi fotografijos meno ir širdžiai mielo – „žaidimo“ spalvomis ir linijomis su spalvotais stiklais – vitražo meno.  Vitražų kūrimas  G. A. S. Šatūnui tai kūryba, kuri semiasi idėjų iš fotografijų, aplinkos stebėjimo. Savo simpatijas menininkas atiduoda tradicinio vitražo, plono stiklo ir švino konstrukcijos, technikai.

Užsisvajojus ir įkvėpimui atėjus, plonas stiklas ima jungtis su švinu, taip gimsta kūriniai, taip gimsta paroda „Abstrakcija“. Tai kūriniai nesusijęs su realybe, neatkartojantys nė vieno žinomo daikto, ar reiškinio. Abstrakcija dažniausiai kuriama be parengtinio piešinio, kylanti spontaniškai iš dailininko santykio su plokštuma ir medžiaga, laisvai vystoma tema ir kompozicija. Kūriniai originalūs ir nepakartojami. Išraiškinga, ryški spalvų paletė, kuri suteikia abstrakcijai savitas nuotaikas. Stebina, neįpareigoja ir neapsunkina žiūrovo iš anksto užduotomis temomis, o kiekvienas abstrakcijoje gali regėti tai, ką nori. G. A. S. Šatūnas sąmoningai nesuteikia darbams pavadinimo, kad neįspraustų darbų ir žiūrovo į rėmus. Autorius nori, kad kiekvienas galėtų kūrybiškai  pažvelgti į kūrinį ir pasirinkti ar suteikti jam pavadinimą.

Su vitražo menu G. A. S. Šatūną supažindino jo brolis Konstantinas Eugenijus Šatūnas. Baigęs Vilniaus Dailės institute – vitražą, brolis kvietė į pagalbą vykdant įvairius užsakymus: 1968 m. Vilniaus Žemėtvarkos projektavimo instituto vitražas „Darbas“. 1970–1980 m. Rokiškio bažnyčios vitražų restauracija. 1974 m. Vilniaus Santuokų rūmuose erdvinė kompozicija iš pūsto krištolo elementų bei dekoratyviniai vitražai. 1977 m. Dombajaus Tarptautinės jaunimo stovyklos „Sputnik“ kavinės, dviejų planų vitražas. 1977 m. Druskininkų meno mokyklos vitražas „Pavasaris“. 1989 m. Palangos St. Vainiūno meno mokyklos vitražas „Muzika“. Taip G. A. S. Šatūnas išmoko vitražo išpildymo paslapčių dirbdamas kartu su broliu.

G. A. S. Šatūnas vis mokosi ir tobulina savo vitražo kūrimo techniką, nebijodamas prisipažinti apie dar neatrastus vitražo meno kelius.

Paroda veiks iki 2020 08 30


RITOS RIMŠIENĖS PERSONALINĖ PARODA „LAIKE KINTANTYS ATSPINDŽIAI“

Paroda eksponuojama nuo 2020 m. liepos 23 d. 

Parodoje „Laike kintantys atspindžiai“ menininkė Rita Rimšienė pristato didelio formato abstrakčius meno kūrinius. Parodos autorė remiasi dar XX a. atsiradusio abstraktaus meno formomis bei specifinėmis plastinėmis išraiškos priemonėmis. Savo apmąstymus apie žmogaus ir gamtos ryšį menininkė išreiškia spalvomis, faktūra, tonais bei pustoniais, linijų ir dėmių gausa. Nuotaikingi, ekspresyvios ritmikos kūriniai nuneša žiūrovą į nuolat besikeičiantį šiandieninį pasaulį, kuriame kiekvienas atras savo asmeninį santykį su pasauliu. Tapytojos R. Rimšienės kūriniai išsiskiria ne tik abstrakčiu vaizdu, bet ir pasakojimu. Apie žmogaus ir gamtos ryšį menininkė pasakoja:

„Dažnai mes esame bejėgiai, ką nors pakeisti, nes daug kas ateina savaime: diena ir naktis, žiema ir vasara, gimimas ir mirtis, džiaugsmas ir liūdesys. Kadangi mes keičiamės – mūsų išvaizda, dvasinis brandumas, veikla – keičiame ir gamtą, o gamta keičia mus. Gamtos grožis atsispindi mūsų sielose. […] Tai mūsų būties slėpiniai, kurie atsiskleidžia šia pusybės pavidalu. […] Ir visa tai gamtoje, kaip ir žmogaus gyvenime, keičiasi. Tačiau, bėgant laikui, gamtoje pasilieka mūsų veiklos žymės – žmogaus gyvenimo atspindžiai.“

Tapytoja Rita Rimšienė baigė Kauno Technologijos universiteto Cheminės technologijos, Ekonomikos ir Verslo administravimo fakultetus. Šiuo metu studijuoja tapybą Vilniaus dailės akademijoje – Kauno filiale. Tapytoja yra surengusi 27 personalines parodas, aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Šiais metais Rita Rimšienė Kauno dailininkų klubų „Sfinksas“ ir „Meno sparnai“ parodoje-konkurse „Atgimimas“ apdovanota kūrybiškumo diplomu už meno kūrinius „Atspindžiai“ ir „Rūko iliuzija“.

Paroda veiks iki 2020 08 25


TAPYTOJŲ PLENERO „ŠLAVANTAS 2020“ PARODA

Parodos atidarymas: 2020 m. liepos 2 d. 16:00 val.

Lazdijų rajone, Veisiejų seniūnijoje, ant Šlavanto ežero kranto įsikūrusioje sodyboje birželio 25 d. – liepos 2 d. vykstantis tapytojų pleneras „Šlavantas 2020“ subūrė žymius lietuvių menininkus:

tapytojas, dailininkas, restauratorius, LDS narys, docentas – Palemonas Gintaras Janonis;
tapytojas, LDS narys, plenero kuratorius – Antanas Obcarskas;
monumentaliosios tapybos kūrėja, LDS narė – Ina Budrytė;
tapytoja, plenero organizatorė – Rita Rimšienė;
tapytojas – Andrius Miežis;
tapytojas, LDS narys – Svajūnas Armonas.

Plenero dalyviai siekia atskleisti Lietuvą, kaip aukšto kūrybinio potencialo šalį, taip pat pasidžiaugti gražia gamta bei pasidalyti kūrybiniais sumanymais. Privačiomis lėšomis finansuojamo plenero „Šlavantas – 2020“ dalyvių darbai trečią kartą pristatomi V. K. Jonyno galerijoje Druskininkuose.

Paroda veiks iki 2020 07 21


GERARDO RAITO ŠATŪNO VITRAŽŲ PARODA „EZOTERIKA“

Paroda eksponuojama 2020 05 27 – 06 28

Vytauto Kazimiero Jonyno galerijoje eksponuojama menininko Gerardo Raito Šatūno paroda „Ezoterika“. Intriguojantis parodos pavadinimas lankytojus nukelia į mistinį bei mitologinį pasaulius. Žodis ezoterika kilęs iš graikų kalbos ἐσωτερικός (esôterikos), kaip žodžio ἔσω (esô) išvestinė sąvoka, reiškianti susijęs su tuo, kas yra viduje, kas yra slapta, mistiška. Per amžius ezoterinės žinios buvo prieinamos tik siauram pasišventusiųjų ratui arba specialiai apmokytiems asmenims. Menininkas Gerardas Raitas Šatūnas pristatydamas vitražų parodą simboliškai pakviečia į savo paslaptingą kūrybinį pasaulį, į pažintį su jau primiršta ir parodinėse salėse reta monumentaliosios dekoratyvinės tapybos rūšimi – vitražu.

Parodoje eksponuojami ne didelio formato kūriniai, preciziškai sukomponuoti iš įvairiaspalvių stiklo gabalėlių, sutvirtintų švino karkasu. Apvaliuose meno kūriniuose susijungia dvi medžiagos: stiklas ir metalas. Trapumas ir tvirtumas, laikinumas ir ilgaamžiškumas. Tapybiški figūriniai, astrologiniai motyvai papildomi abstrakčiomis ryškiaspalvėmis geometrinėmis formomis. Nesudėtingų kompozicijų vitražo kūriniai pilni užkoduotų simbolinių prasmių. Kūriniai ne iš karto atsiveria žiūrovui, reikia ypatingo susikaupimo, simbolių prasmių perpratimo.

Menininkas Gerardas Raitas Šatūnas specializuojasi ir kuria vitražo srityje. Jo teigimu, vitražo technika yra pakankamai sunki ir nenuspėjama, o šiais laikais, reta ir nepelnytai užmiršta. Apie sudėtingą kūrybinį procesą menininkas pasakoja: „Ant stiklo užpiešiamas piešinys geležies oksidu, ant stiklo išdeginamas piešinys aukštos temperatūros krosnyje, po to užnešamos stiklo glazūros, jos išdeginamos taip pat. Tai gali užtrukti iki 4 kartų, kol pasiekiamas norimas spalvų intensyvumas, piešinio stiprumas“. Specialių įrankių, įrangos, vietos reikalaujanti bei ilgo proceso technika eina užmarštin, tad V. K. Jonyno galerija, eksponuodama vitražų parodą, prisideda prie kūrėjo tikslo – meninio stiklo, vitražo populiarinimo.

Gerardas Raitas Šatūnas baigė Talino dailės akademiją. Menininkas savo kūrybą pristatė Estijos, Rusijos, Švedijos, Belgijos, Danijos ir Nyderlandų parodų salėse. Kūrybinių ieškojimų diapazonas platus: nuo monumentaliosios tapybos iki grafikos, įvairiomis technikomis atliktų molbertinės tapybos darbų. Šiuo metu menininkas gyvena ir kuria Druskininkuose. Paroda veiks iki 2020 06 28


AIDO IR LEONO STRIOGŲ PARODA „DVIESE“

Paroda eksponuojama 2020 05 19 – 07 01

V. K. Jonyno galerijoje eksponuojama skulptorių Aido ir Leono Striogų paroda simboliniu pavadinimu „Dviese“. Leonas Strioga šiemet švenčiantis  garbingą 90-ies metų jubiliejų ir sūnus Aidas suvienijo jėgas bendrai parodai surengti. Parodos pavadinimas sufleruoja mūsų lankytojams, kad tai ne tik tėvo ir sūnaus bendra paroda, tačiau kartu tai paroda dviejų artimų pasaulių, kurie savitais kūrybos atšvaitais atsiliepia į vienas kitą lyg kalbėdami dialogu. Parodoje pristatomi jau tradiciniais tapę Leono „medinukai“, tik šiam autoriui būdinga technika sukurti kūriniai, bei bendro kūrybos proceso metu gimusios surūdijusios geležies skulptūros.

Leonas Strioga gimė Medžiočių kaime, Ukmergės apskrityje. Studijavo valstybiniame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje) skulptūrą. Vėliau tęsė skulptūros studijas Ilja Repino dailės institute Sankt Peterburge. Ideologiniuose gniaužtuose laikoma to meto kūryba skatino autorių ieškoti laisvesnių jos išraiškos formų. Todėl nuo pat ankstyvųjų darbų buvo einama ne gerai išmintu socialistinio realizmo keliu, tačiau ieškoma savojo autentiško pasaulio kelio, ramsčio, į kurį būtų galima atsiremti kūrybos vienatvėje. Asmeninio stiliaus paieškos vedė autorių per įvairius to meto laikotarpiams būdingus stilius: nuo neoklasicizmo interpretacijų iki mėginimo taikyti kubizmo formos traktavimo principus. Bet kuriuo atveju, daugybėje stilių autorius nepametė savojo individualumo, o mes jį pažįstame, kaip lyrišką kūrėją, kurio kūrybos ištakos glūdi poezijos ketureiliuose, dangaus ir žemės dualizme, kartais alegoriškame gamtos ir žmogaus santykyje. Nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio Leonas Strioga dalyvavo grupinėse ir rengė personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, o 2001 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Jo sūnus, taip pat skulptorius, Aidas Strioga savo talentų gerbėjų dažnai vadinamas akmenų užkalbėtoju, akmenų istorijų pasakotoju, nuo paauglystės dirbo tėvo Leono pameistriu, kalinėjo akmenį, o pastaraisiais metais savo rankomis įgyvendino kūrybines tėvo idėjas, kuriant skulptūras iš metalo. Aidas mokėsi dabartinėje Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje. Būdamas jautrus jį supančiai gamtai ir kuriančiai tėvo aplinkai nuo ankstyvo amžiaus jautė polinkį kūrybai. Tačiau individualaus kelio paieškos vedė per įvairius meninių sričių eksperimentus, kol atvedė iki to, kas yra pirmapradiška – akmens.  „Žiūriu į akmenį, glostau jį, šnekinu, kol jis ima ir pats pradeda pasakoti, kas esąs. O man belieka suteikti jam galutinį, išbaigtą pavidalą“, – pasakoja skulptorius. Skulptoriui prisilietus prie akmens, jame lyg įsiplieskia gyvybė ir gali stebėti kaip iš pažiūros niekuo neišsiskiriantis akmuo virsta paukščiu, o paukštis – angelu. Tėvo ir sūnaus bendra kūrybos paroda skatina lankytoją bent akimirką nustoti skubėjus ir įsiklausyti į mus kalbinančius aplinkos simbolius. Paroda veiks iki 2020 07 01


DANUTĖS KVIETKEVIČIŪTĖS JUBILIEJINĖ PARODA

Parodos atidarymas: 2020 m. kovo 12 d. 17:00 val.

Danutė Kvietkevičiūtė – Lietuvos dailininkė-tekstilininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Danutė Kvietkevičiūtė gimė 1939 m. birželio 5 d. Neravų kaime šalia Druskininkų. 1958 m. baigė grafikos specialybę Kauno vidurinėje dailės mokykloje pas mokytoją Česlovą Kontrimą. Vėliau studijavo tekstilę Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje). Baigusi studijas dešimtmetį dirbo Vilniaus modelių namuose dailininke-modeliuotoja. Nuo 1967 m. menininkė dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: Lenkijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje. Personalinė jos darbų paroda įvyko 2009 m. Lietuvos dailės muziejuje.

Ankstyvojo laikotarpio gobelenai persmelkti folkloro temomis, būdinga tautodailę primenanti stilistika (Lopšinė 1972). Brandusis laikotarpis kupinas filosofinių žmogaus egzistencijos apmąstymų: žmogus ir jį supanti gamta (Žolė 1975), žmogus ir kosmosas (Kosminis noktiurnas 1976), gyvenimo ir mirties akistata (Gyventi III 1980–1982). Ausdama gobelenus autorė perteikia savitus išgyvenimus, autentiškas savosios būties interpretacijas. Kaip teigia tekstilininkė: „Nuostaba ir žavesys Dievo sukurtu pasauliu nulėmė gobelenų įvardijimus ir pačią kūrybą bendra žmogiškų nuotaikų linkme. Darbuose suaustos laiko atkarpos: impulsas, akimirkos, vidiniai išgyvenimai, nusižeminimas, pasninkas, prisilietimas akimis ir delnais, kalba ir tylėjimu prie sutvėrėjo gyvo paveikslo, kuriame gyvename. Tai impresijos ir mintys tyloje, supintos iš siūlų“. Danutės Kvietkevičiūtės gobelenai sukurti ir išausti rankiniu būdu iš natūralių pluoštų lino, vilnos, medvilnės. Kai kuriuose darbuose įausta sintetika. Autorės tekstilės darbų turi įsigijęs Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Parodoje V. K. Jonyno namuose-galerijoje eksponuojami 8-9 deš. sukurti tekstilės darbai.

Paroda veiks iki 2020 04 15


ADOMO VARNO PARODA „PONAS VARNAS NUPIEŠĖ PAVEIKSLĄ“
IŠ LIETUVOS ŠVIETIMO ISTORIJOS MUZIEJAUS

Parodos atidarymas: 2020 m. vasario 20 d. 16:30 val. 

Parodoje eksponuojamos visos A. Varno įvairiapusiškumą atspindinčios veiklos: menininkas dirbo tapybos, grafikos, scenografijos, leidybos srityse, fotografavo ir dokumentavo Lietuvos kryžius, koplytėles bei retesnius architektūrinius paminklus, dirbo pedagoginį darbą, rašė dailės temomis, vertė vadovėlius, aktyviai dalyvavo kuriant įvairias lietuvių menininkų organizacijas.

Savo prigimtimi ir pozityviomis būdo savybėmis Adomas Varnas buvo unikali XX a. menininkų kartos asmenybė. Šiandien Adomą Varną matome ne tik kaip kūrėją ar įvairiapusišką visuomenininką, bet taip pat kaip pedagogą – jaunųjų menininkų, tarp jų ir V. K. Jonyno, mokytoją, bei jaunosios kartos ugdytoją, nenuilstantį sutuoktinės Marijos Kuraitytės-Varnienės (1886-1982) pagalbininką įtvirtinant ir puoselėjant M. Montessori metodo mokymą Lietuvoje, o po Antrojo pasaulinio karo emigracijoje Vokietijoje ir Amerikoje.

Adomo Varno per 100 gyvenimo metų nueitas kelias neįtikėtinai turiningas ir įdomus. Nors dailininko gyvenimas ištyrinėtas, aprašytas ne viename straipsnyje ir išsamiai suguldytas Zitos Žemaitytės monografijoje „Adomas Varnas. Gyvenimas ir kūryba“ (1998), tačiau dar yra mažiau tyrinėtų jo gyvenimo akcentų, kaip pedagoginė veikla. Šiandien dar daugeliui yra „atradimas“ tai, kad Adomas Varnas kartu su sutuoktine M. Varniene ir jų pagalbininke, bendražyge Domicele Petrutyte (1913–2010) buvo vienas iš M. Montessori metodo šalininkų, gynėjų, įtvirtintojų ir iš dalies tobulintojų. A. Varnas buvo pasišventęs mažųjų vaikelių ugdymui iki pat savo gyvenimo pabaigos. „Galiu drąsiai pasakyti, kad esu gan gerai susipažinęs su dailininko Adomo Varno Kūryba. Varnienės darželyje, vienam iš kambarių, buvo pakabinta daug jo paveikslų. Į tą kambarį buvo siunčiami visi, kurie prasižengė su tvarka. Čia jie turėjo praleisti šiek tiek laiko, kad apsvarstytų savo klaidas. Manau, kad mano atveju daugiau komentarų nereikia.“ – „Vaikų namelių“ auklėtinis Romualdas Kašuba, 2013 m.

Menininkas Adomas Varnas gimė 1879 m. sausio mėn. 1 d. Joniškyje Juozo ir Pranciškos Voronovičių šeimoje. 1890-1895 m. A. Varnas mokėsi Mintaujos gimnazijoje, vėliau, iš Varnių į Kauną perkeltoje, kunigų seminarijoje. Metęs mokslus seminarijoje Adomas Varnas 1900 m. įstojo į Imperatoriškąją Dailei Skatinti mokyklą ir Štiglico centrinę taikomosios dailės mokyklą Sankt Peterburge. Mokydamasis šiame mieste A. Varnas pats susilietuvino pavardę ir iš Voronovičiaus tapo Varnu. Dėl atšiauraus Sankt Peterburgo klimato pašlijus sveikatai bei dėl susiklosčiusios politinės situacijos A. Varnas pasitraukė į Varšuvą, vėliau į Krokuvą, kur studijavo Krokuvos dailės akademijoje. 1904 m. A. Varno ir J. A. Herbačiausko iniciatyva Krokuvoje įkruta lietuvių draugija „Rūta“: rengiami kultūriniai pobūviai, vyko kitos pramogos, keliami tikslai. Vienas iš draugijos tikslų buvo rinkti ir fotografuoti liaudies meną. A. Varnas drauge su dailininku P. Rimša ir A. Staneika 1905 m. vasarą keliavo po Lietuvą: piešė peizažus ir fotografavo kryžius, koplytėles bei retesnius architektūrinius paminklus.

1905 m. menininkas išvyko į Šveicariją, Ženevos Ecole des Beaux Arts meno mokyklą, studijuoti dailę ir dekoratyvinį meną. Šią mokyklą baigė gerai, tačiau diplomo negavo nes neturėjo vidurinio mokslo pažymėjimo. 1909 m. A. Varnas išvyko į Galiciją, vėliau persikėlė į Zakopanę, ten gyveno iki 1913 m. Šiuo laikotarpiu dirbo meteorologijos stoty, mokytojavo ir daug tapė: sukurtas garsusis paveikslas „Bangose“ (1912), taip pat J. Biliūno, J. Baltrušaičio, B. Pilsudskio portretai, kompozicijos „Pesimistas“ ir „Gamtininkas ir dailininkas“, peizažai „Beržynas rudenį“, „Kalnų vėjas“ ir kiti kūriniai.

1913 m. A. Varnas su šeima grįžo į Lietuvą, bet prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui menininkas pasitraukė į Maskvą, vėliau į Odesą. Aktyviai dalyvavo organizuojant šelpimą nuo karo nukentėjusiems pabėgėliams. Greta organizacinių darbų, dirbo lėktuvų fabrike braižytoju ir ėmėsi knygų iliustravimo. Pirmasis knygos grafikos darbas – Igno Šeiniaus romano „Vasaros vaišės“ viršelis. 1914 m. sukūrė pirmuosius Vilniaus lietuvių visuomeninių veikėjų šaržus, juos išspausdino žurnale „Vairas“. Po metų šiam žurnalui nupiešė 16 stilizuotų raidžių.

Po karo Adomas Varnas grįžo į Lietuvą. 1919 m. apsistojo Vilniuje, mokytojavo Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijoje. Lenkams okupavus Vilnių, A. Varnas nenorėdamas persikėlė į Kauną. 1920 m. Varnas su Šilingu ir kitais literatūros, teatro, dailės ir muzikos darbuotojais Kaune, organizavo Lietuvių meno kūrėjų draugiją, tapo jos pirmininku. Šios draugijos pastangomis buvo įkurtas: teatras, opera, M. K. Čiurlionio galerija, muzikos bei meno mokyklos. Adomas Varnas organizavo piešimo kursus Kaune, o nuo 1934 metų Kauno meno mokykloje dėstė piešimą, tapybą ir pritaikomą kompoziciją. V. K. Jonyną ir kitus studentus skatino susiformuoti individualų meno stilių ir pasaulėžiūrą. 1941–1944 metais Kauno taikomos dailės institutas suteikė Adomui Varnui profesoriaus titulą.

1919 m. Vilniuje Adomas Varnas susituokė su Marija Kuraityte (1886–1982). M. Montessori skelbiamas mokymas tapo A. ir M. Varnų tolesniu bendro gyvenimo kelrodžiu, siekiniu gyvenimą pašvęsti Vaikui. Prie Varnų prisijungus Domicelei Petrutytei (1913–2010), Lietuvoje buvo sukurtas novatoriškas vaikų dvasinio, socialinio, psichinio ir fizinio ugdymo pasaulis. 1934 m., M. Montessori idėjų šalininkai (V. Matulaitytė-Lozoraitienė, S. Šalkauskis, M. ir A. Varnai) įsteigė Lietuvos Montessori draugiją. 1930 m. Romoje ir 1934 m. Nicoje baigusi M. Montessori kursus, M. Varnienė įgijo teisę atstovauti Montessori mokymą Lietuvoje. M. Varnienės vedami praktiniai užsiėmimai vyko Varnų įkurtuose „Vaikų nameliuose“ Kaune, Žaliakalnyje. A. Varno sukurti ir pagaminti baldeliai, darbo įrankiai mažiesiems, specialios loginio mąstymo, erdvinio pasaulio suvokimo, įvairiausios meninio ir kūrybinio lavinimo priemonės, leido atsiskleisti neapsakomai turtingam mažųjų dvasiniam pasauliui. Menininkas kasdieninę veiklą „Vaikų nameliuose“ dažnai įamžindavo fotografijose.

Lietuvos istorija ir šalies visuomeninis gyvenimas atsispindi ne tik A. Varno tapybos, grafikos darbuose, bet ir jo sukurtuose pašto ženkluose bei popierinių litų ir centų atvaizduose. 1922 m. dailininko sukurtuose 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100 litų banknotų projektuose atsispindi lietuvių liaudies meno motyvai, kunigaikščių Gedimino ir Vytauto atvaizdai ir kita tautinė simbolika.

Tarpukariu A. Varnas toliau kuria portretus bei imasi teatro dekoravimo: sukuria  scenografijų bei kostiumų eskizus Vilniaus vaikų teatrui, vėliau Kauno Valstybės teatrui. Vienas žymiausių scenografijos darbų – dekoracijų ir kostiumų eskizai V. Mykolaičio-Putino šešių veiksmų dramai „Valdovas” (1929). Kostiumų eskizus sukūrė J. Karnavičiaus baletui „Lietuviškoji rapsodija“ (1928), dekoracijų eskizus – B. Sruogos pjesei „Aitvaras“ (1936-1939), kostiumų ir dekoracijų eskizus – Maironio dramai „Didysis Vytautas – Karalius“ (1930).

1944 m. Varnų šeima išvyksta į Vokietiją ir apsistoja Ravensburgo DP karo pabėgėlių stovykloje. M. Varnienė ir D. Petrutytė ne tik rūpinosi karo pabėgėlių vaikų ikimokykliniu ugdymu, bet ir įsteigė Ravensburgo lietuvių montessorinę mokyklą. A. Varnas sudarė montesorinės mokyklos projektą, parašė nuostatus, skaitė lietuvių bendruomenei paskaitas apie vaiko kūrybos galią montesorinio auklėjimo metodikoje.

1949 m., persikėlus į JAV, Varnams ir D. Petrutytei teko patirti imigrantų dalią: mokytis anglų kalbos, dirbti nekvalifikuotą darbą, būnant garbaus amžiaus (Varnui 70 m., Varnienei 63 m.). 1958 m. D. Petrutytė ir M. Varnienė įsteigė Amerikos lietuvių Montessori draugiją, o po metų Marijos ir Adomo Varnų namuose Čikagoje įkūrė mokyklėlę „Vaikų židinėlis“. Varnų salonas buvo vaikų mokymosi ir žaidimų aikštelė. Toks pašaukimas – gyvenimą pašvęsti vaikui, neliko nepastebėtas Jungtinių Amerikos Valstijų švietimo sistemos atstovų. Montessori praktikos patirčių iš M. Varnienės ir D. Petrutytės sėmėsi JAV Montessori sąjūdžio organizatorė Nancy Rambusch. M. Varnienės ir D. Petrutytės paskleistos Montessori idėjos prigijo ir yra tebepuoselėjamos JAV iki šiol.

Emigracijoje A. Varnas nupiešė ir nutapė nemažai peizažų, miestų vaizdų ir portretų. Čikagoje dailininkas sukūrė, tarp daugelio kitų kompozicijų, istorinę kompoziciją „Mindaugo vainikavimas“ (1951–1955). Paskutiniuoju šio menininko darbu laikomas „XX amžiaus maras“ (1971). A. Varnas aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, buvo Amerikos lietuvių dailininkų sąjungos garbės pirmininkas, taip pat buvo vienas iš Čiurlionio galerijos Čikagoje steigėjų.

Adomas Varnas šį pasaulį apleido būdamas 100 metų 1979 m. liepos 19 d., palaidotas Čikagoje, JAV. Marijos Varnienės valia XX a. pabaigoje Montessori vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo priemonių palikimas iš JAV buvo sugrąžintas į Lietuvą. Dalis Varno piešinių, vaikų piešinių ir rašinių, fotografijų, Marijos ir Adomo Varnų, Domicelės Petrutytės sukurtų montessorinių mokymo priemonių buvo patikėta saugoti Lietuvos švietimo istorijos muziejui. Dalį jų galima išvysti parodoje „Ponas Varnas nupiešė paveikslą“.

Paroda veiks iki 2020 03 08


11-OJI TARPTAUTINĖ TEKSTILĖS MINIATIŪRŲ BIENALĖ „MATMUO“

Parodos atidarymas: 2019 m. gruodžio 13 d. 16:30 val.

11-oje tarptautinėje tekstilės miniatiūrų bienalėje „Matmuo“ dalyviai iš beveik dvidešimties pasaulio šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Ukrainos, Japonijos, Malaizijos ir kt.) gvildena asmeninį santykį su nustatytais matais, standartais, normomis, apmąsto kūrinio dydžio ir jo vertės santykį, gilinasi į tai, kaip kūrinį keičia mažesnis formatas, ir net siūlo individualią pasaulėjautą atitinkančius matmenis bei standartus.

Nuo 1992 m. Vilniuje rengiamos tarptautinės tekstilės miniatiūrų bienalės šiuo metu yra vienintelės tokio pobūdžio mažosios tekstilės parodos Baltijos šalių regione, sukuriančios terpę lietuviško tekstilės meno reprezentacijai tarptautiniu mastu, leidžiančios susipažinti su naujausiomis pasaulio tekstilės tendencijomis. Bienales organizuoja Lietuvos dailininkų sąjunga, parodos kuratorė – Žydrė Ridulytė.

Parodos dalyvių darbai perša mintį, kad dydžiai ir matai lydi mus visur – nuo fizikinių, reiškiamų skaitmenine verte, kuriais matuojamas visas materialusis pasaulis, iki perkeltinių prasmių, atspindinčių žmogaus autoriteto, savivertės, bendražmogiškų vertybių ar tapatybės matą. Kasdien susiduriame su drabužių dydžiais, svorio ir kūno indeksais, tauriųjų metalų prabomis, darbo užmokesčio dydžiu bei informacinių technologijų matais (kilobaitais, megabaitais, gigabaitais). Tekstilės menininkus jaudina netobulo individo savijauta skaičių ir matų valdomame pasaulyje, jo noras atitikti nustatytiems stereotipams. Lygaus paviršiaus ir trimatėse miniatiūrose populiarūs bėgantį laiką įkūnijantys siužetai ir simboliai, kūrinių formavimas iš modulinių detalių, daug skaičių ir dydžių reikšmių, kuriomis apibūdinama šių dienų žmogaus aplinka. Idėjas ir mintis menininkai perteikia kūrinių plastikos kalba, atskleisdami skirtingų medžiagų specifiką, pasitelkdami įprastų atlikimo technikų (audimas, vėlimas, siuvinėjimas, mišri technika) ir inovatyvių raiškos priemonių galimybes. Nors suprantame, kad standartinis mąstymas ir objektų unifikavimas kertasi su kūrybiškumu ir originalumu, tačiau labai dažnai trokštame būti tobulais, stengiamės prilygti įprastoms normoms ir standartams. Galbūt tai garantuoja asmeninį saugumą, natūralų įsiliejimą į visuomenę, bet ar gerai jaučiamės išsižadėdami individualumo?

Dydžio problematika aktuali ir tekstilės miniatiūrai, kurią apibūdina tarptautiniu mastu priimtas standartinis formatas (20 × 20 cm). Parodos darbai bando išsklaidyti vyraujančius stereotipus, kad mažas formatas riboja meninę raišką, parodyti miniatiūros teikiamas galimybes eksperimentuoti, atsiskleisti menininko saviraiškai.

Lijana Natalevičienė

PAGRINDINIS PRIZAS už meninį išskirtinumą: KYOKU KUMAI (Japonija) kūrinys „Furious anger“, 2019

PAGRINDINIS PRIZAS už tarpdiscipliniškumą ir autentišką temos interpretaciją: EGLĖ GANDA BOGDANIENĖ (Lietuva) kūrinys „Matmens kismas“, 2019

PAGRINDINIS PRIZAS už poetiškumą ir meninį išskirtinumą: ROLANDS KRUTOVS (Latvija) kūrinys „Assessment of Feelings (ciklas “Poetic Matter”), 2019

DIPLOMAI:

JO MCDONALD (Škotija) ciklas „CHAOS“, 2018 / už subtilų medžiagos panaudojimą.

LINA JONIKĖ (Lietuva) kūrinys „Votas I-III“, 2019 / už juvelyriškai precizišką minties raišką.

DANGUOLĖ BROGIENĖ (Lietuva) kūrinys „Mano močiutės audimo matas…“, I-II-III-IV dalys, 2019 / už konceptualią objekto interpretaciją.

DANUTĖ VALENTAITĖ (Lietuva) kūrinys „3 x natiurmortas“, 2018 / už šiuolaikišką gobeleno audimo interpretaciją.

ŽYDRŪNĖ KRIŪKAITĖ-JUCIUVIENĖ (Lietuva) kūrinys „Dendromatas“, 2019 / už įtaigų gamtos nykimo aktualizavimą.

MIROSLAV BROOŠ (Slovakija) kūrinys „Unsewing Time I-III“, 2019 / už taiklią minimalistinės formos raišką.

GRUPĖ „BALTOS KANDYS“ (Lietuva) / Austė Jurgelionytė-Varnė, Karolina Kunčinaitė, Miglė Lebednykaitė, Rasa Leonavičiūtė, Laura Pavilonytė-Ežerskienė, Julija Vosyliūtė / kūrinys „Skūra“, 2019 / už meninės bendradarbystės tęstinumą ir taiklią jo refleksiją kūrybinėse praktikose.

KRISTINE KLIGINA (Latvija) kūrinys „Tarpan“, 2018 / speciali Japonijos menininkų nominacija.

Vertinimo komisija: Kakuko Ishii, Feliksas Jakubauskas, dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Karolina Tomkevičiūtė, Evelina Januškaitė-Krupavičė.

Parodą remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki 2020 02 16


LIETUVOS SPECIALIOSIOS KŪRYBOS DRAUGIJOS „GUBOJA” DRUSKININKŲ SKYRIAUS NARIŲ PARODA „MINČIŲ SPALVOS“

Parodos atidarymas: 2019 m. lapkričio 8 d. 15:00 val.

Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos (LSKD) „Guboja“ Druskininkų skyrius V. K. Jonyno namuose-galerijoje pristato unikalią savo narių, asmenų su specialiais poreikiais, sukurtus piešinius, tapybos darbus, koliažus, grafikos, keramikos ir kitus įvairia technika atliktus kūrinius.

LSKD „Guboja“, Druskininkų skyrius, daugiau kaip 18 metų vykdo įvairias veiklas asmenims su specialiais poreikiais. Užsiėmimų metu šios organizacijos nariai mokosi dailės pagrindų, įvairių taikomosios dailės ir dailiųjų amatų technikų: tapybos, piešimo, grafikos, keramikos, tekstilės meno ir t. t. Taikant meno terapijos elementus specialių poreikių nariai ugdo meninius gebėjimus, idėjų generavimą, kūrybiškumą, estetinį pojūtį, pasitikėjimą savimi,  smulkiąją motoriką, dėmesingumą, smalsumą ir sumanumą, panaudojant kūriniuose ne tik tradicines medžiagas.

LSKD „Guboja“ Druskininkų skyrius organizuoja kūrybines išvykas į Lietuvos muziejus, galerijas, kultūros centrus ir į kitas panašaus pobūdžio organizacijas, neįgalius asmenis suburdami bendrystėm, kurios skatina narius dalintis savo patirtimi, nuomone, jausmais, džiaugsmu ir sukurtais kūriniais.

Šios draugijos nariams labai svarbus jų gebėjimų įvertinimas ir pripažinimas, kūrinių demonstravimas ir viešinimas. Specialių poreikių asmenys nori būti išgirsti ir matomi. Draugijos nariai organizuodami parodas tarsi tiesia naujus tiltus į visuomenę. Paroda „Minčių spalvos“ – didžiausia LSKD „Guboja“ bendruomenės šventė, į kurią kviečiami visi.

LSKD „Gubojos“ Druskininkų skyriaus tarybos pirmininkė – Jūratė Kazakevičiūtė.

Vykdomas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektas ,,Asmenų su negalia integravimas į visuomenę meno pagalba”. Projektą finansuoja Druskininkų savivaldybė.

Paroda veiks iki 2019 12 08


V. K. JONYNO KALĖDINĖ EGLUTĖ ,,KALĖDINIS PAŠTAS”

Eglučių parko įžiebimas: 2019 m. lapkričio 30 d. 17:00 val.

Kviečiame į Kalėdinių eglučių parko įžiebimo šventę Druskininkų gydyklų parke, prie muzikinio fontano. Kurortą puošiantis kalėdinių eglučių parkas, su V. K. Jonyno namų-galerijos eglute ,,Kalėdinis paštas”, džiugins druskininkiečius ir miesto svečius iki 2020 m. sausio mėnesio pabaigos.