PARODOS IR RENGINIAI

LINO BLAŽIŪNO PARODA „PIEŠINIAI“

Parodos atidarymas: lapkričio 22 d. 17:00 val.

Menininkas Linas Blažiūnas daugiausiai dirba vaizduojamosios grafikos srityje: kuria piešinius, grafikos kūrinius ir jų instaliacijas. Grafikos menininkas savo kūrybą pirmiausiai suvokia kaip plokštumą, plokščią paviršių, o visa tai, kas joje atsiranda – tik jutiminio, juslinio pasaulio formų atspindžiai. Kurdamas pasikliauja patyrimu, intuicija, aplinkos stebėjimu ir savo gyvenamosios aplinkos apmąstymu. Tikrų, gyvenimiškų situacijų patyrimas yra jo pagrindinis kūrybos įkvėpimo šaltinis. Menininkas save vadina civilizuotu miesto žmogumi, stebinčiu gamtą bei įvairias jos formas, kurias paverčia tik plokščiais prisiminimais: „Stebiu gamtą „pro stiklą“ miesto žmogaus akimis“, – teigė L. Blažiūnas.

Menininkas Linas Blažiūnas gimė 1986 metais Utenoje. 2000-2005 m. mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kurioje įgavo grafikos Bakalauro (2005-2009) ir Magistro laipsnius (2010-2012). Nuo 2015 metų Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje dirba grafikos mokytoju. Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Parodoje „Piešiniai eksponuojami naujausi Lino Blažiūno sukurti kūriniai iš asmeninio menininko rinkinio.

Paroda veiks iki 2020 01 15


RENGINYS ,,PALAIMINTAS BŪK MIESTE TURINTIS ČIURLIONĮ II”

2019 m. lapkričio 14 d. 17:00 val.

Kviečiame į poezijos vakarą „Palaimintas būk mieste turintis Čiurlionį II“ M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Dalyvauja Tarptautinio studijų ir mokymo instituto direktore, poete ir rašytoja prof.  Genovaitė Stulpinienė ir  aktorė Kristina Kazakevičiūtė.

RENGINYS NEMOKAMAS


RENGINYS ,,ASMENYBIŲ ĮTAKA ŽADINANT TAUTINĘ SAVIMONĘ”

2019 m. spalio 16 d. 17:00 val.

Kauno M. K. Čiurlionio draugijos renginys, skirtas Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių atminimui bei artėjančiam atkurtos Valstybės 30-čiui.

RENGINYS NEMOKAMAS


XXX TARPTAUTINIS LITERATŪROS FESTIVALIS ,,POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO”

2019 m. spalio 5 d. 11:00 val.

Dviejų eilėraščių – kito poeto mėgstamiausio eilėraščio ir savojo – skaitymai. Renginio vedėjai: Ričardas Šileika, Dainius Gintalas.

RENGINYS NEMOKAMAS


TARPTAUTINIO FESTIVALIO „DRUSKININKU VASARA SU M. K. ČIURLIONIU” KONCERTAS

2019 m. rugsėjo 22 d. 12:00 val.

Tarptautinio festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ uždarymo koncertas – muzikos popietė „Svečiuose pas Čiurlionį“. 144-ųjų M. K. Čiurlionio gimimo metinių proga koncertą dovana Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos solistai ir mokytojai.

KONCERTAS NEMOKAMAS


PARODA ,,M. K. ČIURLIONIO KELIAIS – KRYMAS”

Parodos atidarymas:  2019 m. rugsėjo 20 d. 17:00 val.

Projekto „M. K. Čiurlionio keliais“ istorija siekia Lietuvos Atgimimo metus, kai 1987 m. įkurta Kauno M. K. Čiurlionio draugija, pradėjusi rengti kūrybines išvykas, stovyklas „M. K. Čiurlionio keliais“. Nuo to laiko Kauno M. K. Čiurlionio draugija kartu su partneriais (Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi ir Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriumi) įgyvendino daugybę kūrybinių ekspedicijų M. K. Čiurlionio keliais: į Druskininkus, Riebinius (Latvijoje), Palangą, Plungę, Pustelniką (netoli Varšuvos, Lenkijoje) ir t. t.
2013 m. kūrybinių ekspedicijų organizavimo estafetę perėmė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius, kuris bendradarbiaudamas su Kijevo galerija „Kalyta Artklub“ surengė kūrybinę kelionę „M. K. Čiurlionio keliais – KRYMAS“. Šio plenero vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai: M. K. Čiurlionio susirašinėjimuose su broliu Povilu (Druskininkai, 1905 m. rugsėjo 9 d., p. 186) yra minimas menininko apsilankymas Kryme, Ukrainoje. Plenero „M. K. Čiurlionio keliais – KRYMAS“ metu Kauno dailininkai kūrė tose vietose, kuriose kadaise lankėsi vienas žymiausių Lietuvos menininkų. Parodoje eksponuojamais peizažais dailininkai suteikia mums unikalią progą apžvelgti ir pajausti tas vietas, kurias regėjo ir kvėpavo Lietuvos genijus.

Parodoje „Čiurlionio keliais – KRYMAS“ eksponuojami tapytojų Ausmos Bankauskaitės, Violetos Juodzevičienės, Linos Drižiūtės, Modesto Malinausko, Evos Pohlkes ir Gintauto Vaičio meno kūriniai, inspiruoti plenero vykusio 2013 m. spalio 12 – 25 dienomis Kryme, Ukrainoje. Šiuo pleneru siekta vieno žymiausių Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) kūrybos sklaidos, akcentuojant šio menininko dailės kūrybos svarbą dabartinėje kultūroje.

Parodos kuratorius – Gintautas Vaičys

Paroda veiks iki 2019 11 20


NIDOS GAIDAUSKIENĖS KNYGOS ,,SOFIJA KYMANTAITĖ-ČIURLIONIENĖ: MODERNĖJANČIOS SAVIMONĖS KONTŪRAI”

2019 m. rugsėjo 17 d. 17:00 val.

Knygoje aptariama rašytojos, visuomenės veikėjos intelektualinė biografija iki 1918-ųjų. Laikotarpį nuo 1907 iki 1910 metų lydėjo Sofijos intensyvus bendravimas su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, greitai tapusiu jos sužadėtiniu, sutuoktiniu. Todėl knygoje keliami klausimai, kokio kultūrinio akiračio moterį sutinka menininkas, kokiame kultūrinių reikšmių lauke vyksta jų kūrybinis dialogas ir kt. Knygos skyriuose rasite ne tik minimo periodo rašytojos tekstų, bet ir vėlyvosios menininko kūrybos interpretacijų. Leidinį bus galima įsigyti, o labai norintiems – gauti autorės autografą.

Renginio metu koncertuos pianistas Rokas Zubovas.
Knygos leidėjas – Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Knygos rėmėjas – Lietuvos mokslo taryba.
Renginio organizatoriai: M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, M. K. Čiurlionio namai, M. K. Čiurlionio draugija Druskininkuose.

RENGINYS NEMOKAMAS


LIETUVOS MUZIEJŲ KELIO ,,LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIAI: VANDENŲ KULTŪRINĖ ATMINTIS” RENGINIAI:

2019 m. rugsėjo 13 d. 16:00 val. ekskursija „Paslaptingi vandenys“. Ekskursijos metu pristatytos M. K. Čiurlionio paveiksluose vaizduojamų įvairių vandens telkinių istorijos ir legendos.

2019 m. rugsėjo 14 d. 12:00 – 15:00 val. edukacinis užsiėmimas dideliems ir mažiems „Tapyba ant vandens”. Edukacinio užsiėmimo dalyviai ,,Tapyba ant vandens” susipažino su netradicine tapyba ant vandens. Užsiėmimas paremtas Ebru menu, pasaulyje žinomu jau nuo 15 a. Inde, ant sutirštinto vandens, lašinami natūralūs, Ebru menui skirtai dažai. Vandens paviršiuje plona lazdele suformuojamas pageidaujamas vaizdas, Minkštas, grublėtas popierius, uždedamas ant vandens paviršiaus ir ištraukiamas. Vandens paviršiuje suformuotos dažų formos gali būti perkeltos ne tik ant popieriaus, bet ir medienos, plastiko ir net tekstilės gaminių.

2019 m. rugsėjo 20 d. 17:00 val. parodos „Čiurlionio keliais – Krymas“ atidarymas, skirtas ir 144 M. K. Čiurlionio gimimo metinėms paminėti. Parodoje pristatomi menininkų Ausmos Bankauskaitės, Violetos Juodzevičienės, Linos Drižiūtės, Modesto Malinausko, Evos Pohlkes ir Gintauto Vaičio plenero „M. K. Čiurlionio keliais“ Kryme metu sukurti darbai. Kauno dailininkai kūrė tose vietose, kuriose kadaise lankėsi vienas žymiausių Lietuvos menininkų. Parodoje eksponuojamais peizažais dailininkai suteiks unikalią progą apžvelgti ir pajausti tas vietas, kurias regėjo M. K. Čiurlionis.

RENGINIAI NEMOKAMI


XIX TARPTAUTINIO KONKURSO-FESTIVALIO “MUZIKA BE SIENŲ” KONCERTAI

2019 m. rugpjūčio 16 d. 15:00 val. 
Koncertas „FESTIVALIO VIRTUOZAI“
Dalyvauja: tarptautinio konkurso-festivalio dalyviai, vadovė Tatjana Zielinski ir Druskininkų gidų grupė „Artelė“.

2019 m. rugpjūčio 20 d. 16:00 val.
Koncertas „M. K. ČIURLIONIS, JO AMŽININKŲ KŪRYBA IR EPOCHA“
Dalyvauja: P. Andersson, D. Ali, M. Jacobs, A. Jaron, I.Lazko V. Nosina, R. Jakutytė-Biveinienė, D. Platonova ir V. Platonovas, E. Starodubrovskaya, V. Vitaitė, A. Žvirblytė.


PARODA ,,ČIURLIONIS – PIRMASIS LIETUVIŲ KOSMONAUTAS”

Parodos atidarymas: 2019 m. rugpjūčio 10 d. 13:00 val. Parodos atidarymo metu menininkas Vadimas Korotajevas ir Ieva Manar atliks muzikinį performansą, o dr. Simona Bekeraitė skaitys trumpą pranešimą ,,Čiurlionis prieš Hubble’o kosminį teleskopą”.

Menininkų klubas ,,Penktadienis 13” pristato parodą ,,Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas”, skirtą kūrybinių ryšių su kosmosu tyrinėjimams. Kosminiai M. K. Čiurlionio kūrybos pasiekimai akivaizdūs bei nėra iki galo suprantami dar ir šiandien, tai ir paskatino jo genialumo priežasčių ieškoti už Žemės ribų.
Mistinis, pripildytas simbolių ir paslapčių M. K. Čiurlionio pasaulis nėra supainiotas su gyvenimo fragmentais šioje realybės pusėje. Tiek šiuolaikinė išmaniųjų technologijų sąmonė, tiek M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas, kuriame susipynusi lietuvių etnokultūrinė protėvių dvasia su pasaulio kultūrinio pagrindo universalumu, neduoda aiškaus atsakymo į kylančius klausimus, bet palieka nesvarumo būklėje susirasti koordinates patiems ir pasijusti savotiškais kosmonautais.
Mintis, kad Visatos kūrimas nėra užbaigtas, bet toliau vykstantis procesas, kuris tęsiasi kiekvieno kuriančio darbuose, paskatino imtis didesnių uždavinių, negu įprastos veiklos vystymas.

Parodos dalyviai: Bronius Duoba Zuogzu (skaitmeninė fotografija), Artūras Maksimilianas (skulptūra, skaitmeninė fotografija) , Marius Skudžinskas (skulpūra), Artūras Rožkovas (tapyba), Sfinga (tapyba), Lidija Pakonaitytė (tapyba), Samvelas Gandžumianas (fotografija), Gediminas Mažintas (skulptūra), Saulius Tamulevičius (skulptūra), Vadimas Korotajevas (garso menas).

Paroda veiks iki 2019 09 19


NEMOKAMOS EKSKURSIJOS PO M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINĮ MUZIEJŲ

2019 m. rugpjūčio 3 d. – rugpjūčio 31 d.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia druskininkiečius ir miesto svečius į nemokamas ekskursija po M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų, įsigijus muziejaus lankymo bilietą.
Ekskursijų grafikas:
rugpjūčio 3 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba.
rugpjūčio 11 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba.
rugpjūčio 17 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba.
rugpjūčio 24 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba.
rugpjūčio 31 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba.


54-OJI FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2019 m. birželio 26 d. – rugpjūčio 31 d.

Lietuvos dailė ir muzikos istorija neatsiejama nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo. Tai ne tik pasaulyje geriausiai žinomas Lietuvos muzikas ir dailininkas, bet ir asmenybė, paveikusi visą dvidešimtojo amžiaus Lietuvos kūrybinę mintį, galima sakyti, formavusią tautos savimonę.
Druskininkuose M. K. Čiurlionis praleido laimingiausias, kūrybingiausias savo gyvenimo akimirkas. Nuostabios gamtos ir mylinčios šeimos apsuptyje, sukurta nemaža dalis M. K. Čiurlionio garsiausių paveikslų, drąsiausių muzikos opusų.
Čiurlionių šeima gyveno nuolat muzikos gaubiama. Tėvas – bažnyčios vargonininkas, visi vaikai skambino pianinu, keli studijavo Varšuvos, Leipcigo, Berlyno aukštosiose muzikos mokyklose. Jauniausioji dailininko ir kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė prisimena, kad vasaromis Mikalojui Konstantinui grįžus iš studijų Varšuvoje, visiems didžiausia šventė būdavo muzikiniai vakarai obelų sode: „Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei, tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą. Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu“.
Nuo 1965 m. kiekvieną vasarą tarptautinio M. K. Čiurlionio konkurso laureatai ir geriausi jaunieji Lietuvos pianistai puoselėja Čiurlionių šeimos tradiciją koncertais M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus sode. Pavakariais vėl toje pačioje vietoje, kur prieš šimtą metų liejosi M. K. Čiurlionio fortepijoninės muzikos improvizacijos, skamba fortepijono muzika.

2019 m. koncertų ciklas pasižymi ypatinga įvairove ir įsimintinomis konceptualiomis programomis. Savo naujas kūrybines programas pristatys ir daugiau kaip prieš tris dešimtmečius Čiurlionio konkurse laurus pelnę pianistai, ir šiandienai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriai, ir užsienio šalyse gyvenantys lietuvių pianistai, ir užsienio šalių pianistai.

PROGRAMA:

06.26 d. 20:00 val. Pianistai Rokas Zubovas ir Sonata Zubovienė. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Debussy, A. Dvořák, M. Ravel, G. Gershwin.

06.29 d. 16:00 val. Pianistė Živilė Karkauskaitė. Programoje: M. K. Čiurlionis, Ph. Glass, E.Grieg, J. Brahms, S. Vainiūnas, J. Kačinskas, O. Messiaen.

07.03 d. 20:00 val. Pianistė Birutė Vainiūnaitė. Programoje: M. K. Čiurlionis, F. Couperin, C. Debussy, S. Vainiūnas.

07.06 d. 16:00 val. Pianistas Daumantas Kirilauskas. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, F. Schubert, F. Liszt.

07.10 d. 20:00 val. Pianistas Sergejus Okruško. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach.

07.13 d. 16:00 val. Pianistas Gintaras Januševičius. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Debussy, Ch. B. Lawlor-G. Januševičius, A. Chasins, Ph. Glass, S. Rachmaninov, J. S. Smith-G. Januševičius, G. Gershwin.

07.17 d. 20:00 val. Pianistas Jurgis Karnavičius. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Franck, G. Fauré.

07.20 d. 16:00 val. Pianistė Halina Radvilaitė. Programoje: M. K. Čiurlionis, G. F. Händel, F. Chopin, R. Žigaitis, A. Piazzolla.

07.24 d. 20:00 val. Pianistė Guoda Gedvilaitė. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Schumann, F. Mendelssohn, R. Schumann.

07.27 d. 16:00 val. Pianistas Rokas Valuntonis. Programoje: M. K. Čiurlionis, P. Tchaikovsky, F. Chopin, A. Scriabin, D. Scarlatti, C. Debussy, F. Liszt.

07.31 d. 20:00 val. Pianistai Bennet Eicke ir Dana Asnate Kļava. Programoje: M. K. Čiurlionis, L. van Beethoven, M. Weinberg, J. Haydn, A. Scriabin.

08.03 d.  16:00 val. Pianistas Andrius Vasiliauskas. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Schumann, St. Moniuszko, T. Juzeliūnas.

08.07 d. 20:00 val. Pianistas Kšištof Markievič ir solistė Monika Kučinska. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. Adams, J. Cage, S. Barber.

08.10 d. 16:00 val. „Lietuvos pianistų dinastija“ Veronika Vitaitė, Aleksandra Žvirblytė, Paulius Andersson. Programoje:  M. K. Čiurlionis, F. Chopin, A. Dvořák, A. Scriabin, S. Rachmaninov, A. Schnittke.

08.14 d. 20:00 val. Pianistas Rimantas Vingras. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, L. van Beethoven, N. Medtner, A. Scriabin, A. Šenderovas.

08.17 d. 16:00 val. Pianistas Motiejus Bazaras. Programoje: M. K. Čiurlionis, Ch. Ives.

08.24 d. 16:00 val. Pianistė Neringa Valuntonytė. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, L. van Beethoven, F. Liszt, R. Wagner – F. Liszt, V. Bartulis, G. Bacewicz.

08.28 d. 20:00 val. Pianistai Lukas Gedvilas ir Julija Bagdonavičiūtė. Programoje: M. K. Čiurlionis, W. A. Mozart, F. Chopin, I. Stravinsky, F. Liszt.

08.31 d. 16:00 val. Pianistai Lina Žutautaitė ir Vincenzo De Martino. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, L. van Beethoven, F. Liszt, S. Rachmaninov.

Bilietų kainos:
suaugusiam – 5 Eurai;
moksleiviui, studentui, senjorui – 3 Eurai.
Bilietus galima įsigyti prieš koncertą M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai.


TARPTAUTINIO FESTIVALIO „DRUSKININKU VASARA SU M. K. ČIURLIONIU” KONCERTAS

Liepos 26 d. 16:00 val. 

fortepijoninės muzikos koncertas M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus sode. Svečiuose – Irena Frieland (Izraelis) bei meistriškumo mokyklos smuikininkai. Programoje: M. K. Čiurlionis, N. Lerner, S. Rachmaninov, A. Skriabin.

Bilietus po 5 Eur. įsigysite prieš koncertą M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje.


TARPTAUTINIO FESTIVALIO „DRUSKININKU VASARA SU M. K. ČIURLIONIU” M. K. ČIURLIONIO STUDIJŲ SAVAITĖS ATIDARYMAS

2019 m. liepos 23 d. 10:00 val.

Fortepijoninės muzikos koncertas M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje.
Dalyvauja: Kristijonas Megelinskas, Augustas Navickas (fortepijonas), mokytoja Nona Kalvaitienė ir smuikininkų meistriškumo mokyklos jaunieji smuikininkai.

KONCERTAS NEMOKAMAS


VIKTORO PETRAVIČIAUS GRAFIKOS DARBŲ PARODA “TARP DIEVŲ IR MOTERŲ”

Parodos atidarymas: 2019 m. liepos 23 d. 11:00 val. 

…V. Petravičiaus kūrybos ištakos – lietuvių tautosakoje. Simboliniai įvaizdžiai, ikonografinis jų lygmuo remiasi kultūriniais archetipais, jis pirmasis iš lietuvių grafikų taip galingai pajudino archajišką mitinį nacionalinės kultūros klodą, intuityviai kūrė mitologinės atminties gaivinamą poetišką žmogaus ir gamtos vienybės pasaulį. V. Petravičiaus kūrybos branduoly esanti archetipiška moters ir vyro priešprieša, jų amžino prieštaringo ryšio, meilės idėja persmelkia įvairių siužetų jo kūrinius, sušvinta nacionalinėmis ir universaliomis spalvomis.
…Fantastinėse gamtos ir architektūros vizijose piešė liaudiškas lietuviško sodžiaus varpines ir gotikinę Zapyškio bažnyčią, Eifelio bokštą ir Koliziejų, o UnionPier sodybą pavertė rojaus žemėje įvaizdžiu. Ant Mičigano krantų apgyvendino baltų dievus, toteminius galvijus ir paukščius. Didelio, dažniausiai vertikalaus formato, monumentalios tektonikos, daugiabalsės ir daugiareikšmės kompozicijos, įkūnijančios nuolatinį vitališką vyksmą, erdvės ir laiko beribiškumą, lėmė bendrą epinę 8-ojo ir ypač 9-ojo dešimtmečio Petravičiaus kūrybos dvasią. Spontaniška, intuityvi, racionalioms struktūroms nepasiduodanti jo grafika savaip modeliavo kosmosą, binarinėmis žemės ir dangaus, saulės ir mėnulio, moters ir vyro opozicijomis ryškino pasaulio tvarką.


…Karalių, kaip ir kai kuriais kitais (angelo, saulės ir mėnulio) motyvais bei dar bendresniais etninės mitopoetinės tradicijos vaizdiniais V. Petravičius artimas M. K. Čiurlioniui. Būdinga, kad jis išraižė  in memoriam Čiurlionio ekslibrisą, pavaizduodamas karalių laivelyje. O jo spalvotas raižinys „Himnas unisonu” (arba „Amžinybės vizija”, 1982), kuriame irgi yra karūnos motyvas, aukštyn kylančiais transcendentinio regėjimo ritmais kiek panašus į Čiurlionio „Rex”. Prisimindamas jaunystės metus Kauno meno mokykloje, V. Petravičius pažymi, kad jo kaip menininko laisvėjimui Čiurlionis turėjo lemiamos reikšmės: „Meno mokykloj dirbti buvo gera. Bet reikėjo dirbti, kaip mokykla reikalauja. Bet man daugiau įtakos darė Čiurlionis…

Dailėtyrininkė dr. Ingrida Korsakaitė

Paroda veiks iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.


RENGINYS – EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS ,,KARALIAUS KARŪNA”

2019 m. liepos 6 d. 12:00 – 15:00 val.

Edukacinis užsiėmimas ,,Karaliaus karūna”, skirtas Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti.

RENGINYS NEMOKAMAS


LAIDŲ CIKLO ,,M. DOBUŽINSKIS – LIETUVOS VALSTYBĖS SIMBOLIŲ IR HERALDIKOS KŪRĖJAS” PERŽIŪRA

2019 m. liepos 5 d. 17:00 val. 

Keturių laidų ciklo ,,M. Dobužinskis – Lietuvos valstybės simbolių ir heraldikos kūrėjas” peržiūra M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Trukmė – 1,5 val.

RENGINYS NEMOKAMAS


KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLOS „VARPELIS” KONCERTAS

2019 m. birželio 8 d.  12:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje viešės Kauno berniukų chorinio dainavimo mokykla „Varpelis”.

KONCERTAS NEMOKAMAS


TARPTAUTINIO FESTIVALIO „DRUSKININKU VASARA SU M. K. ČIURLIONIU” ATIDARYMO KONCERTAS

2019 m. birželio 6 d. 15:00 val.

Koncertuos Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos jaunių choras „Varėnė“ (vadovė – Ilona Zalanskienė) ir Alytaus muzikos mokyklos moksleiviai – tarptautinių konkursų laureatai.

Renginio vedėjas, muzikologas Vaclovas Juodpusis

KONCERTAS NEMOKAMAS


MSTISLAVO DOBUŽINSKIO PARODA „SCENOGRAFIJA LIETUVOS TEATRE”

Parodos atidarymas: 2019 m. birželio 6 d. 16:00 val.

Mstislavas Dobužinskis gimė 1875 m. rugpjūčio 15 d. Naugarde. 1895 m. baigė Vilniaus antrąją berniukų gimnaziją, tais pačiais metais įstojo į Peterburgo universiteto juridinį fakultetą. 1899–1901 m. Miunchene mokėsi privačiose Antono Ažbé ir Simono Hollósy dailės mokyklose, o vėliau Peterburge tęsė studijas pas Menų akademijos profesorių Vasilijų Maté. 1902 m. tapo menininkų draugijos „Meno pasaulis“ nariu.
Dailininkas XX a. pradžioje Sankt Peterburge sutiko kompozitorių, tapytoją ir grafiką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį su kuriuo netrukus tapo gerais draugais. Dobužinskis vienas pirmųjų įvertino Čiurlionio originalumą, padėjo jam užmegzti ryšius su Peterburgo dailininkų ir muzikų draugijų nariais, kartu dalyvavo „Meno pasaulio” ir Rusų dailininkų sąjungos rengtose parodose Peterburge ir Maskvoje.
Mstislavas Dobužinskis 1906 m. buvo paskirtas Dekoratyvinio meno kolegijos profesoriumi, nuo 1906 m. iki 1911 m. dėstė privačioje mecenatės Jelizavetos Zvancevos dailės mokykloje. Dailininkas 1918–1924 m. dirbo Maskvos ir Peterburgo teatruose, o nuo 1922-ųjų pradėjo dėstyti Peterburgo dailės akademijoje.
Tarpininkaujant J. Baltrušaičiui, 1925 metais Dobužinskiui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Nuo 1929-ųjų ilgesniam laikui įsikūręs Kaune, jis iki 1930 metų vadovavo Kauno meno mokyklos grafikos ir dekoratyvinės tapybos studijoms. 1930–1933 metais Kaune veikė privati Dobužinskio studija. Iki Antrojo pasaulinio karo menininkas surengė penkiolika personalinių kūrybos parodų, dalyvavo keliose lietuvių dailės parodose, kūrė architektūrinius peizažus, iliustravo keletą leidinių, dirbo taikomosios grafikos ir ekslibriso srityje, domėjosi heraldika. Tačiau svarbiausias Dobužinskio indėlis į Lietuvos kultūrą – tai Valstybės teatre sukurtos scenografijos ir kostiumai 38-iems spektakliams.

Sankt Peterburge, Maskvoje, Paryžiuje su Sergejaus Diagilevo trupe, režisieriais Nikolajum Jevreinovu, Fiodoru Komisarževskiu, Vsevolodu Mejerholdu, Konstantinu Stanislavskiu dirbęs M. Dobužinskis buvo vienas ryškiausių ir aktyviausių XX a. pradžioje profesionaliame Lietuvos teatre kūrusių dailininkų. Jis tapo savotišku teatro dailės estetinių principų kelrodžiu, padėjusiu pakeisti požiūrį į scenografiją, jos problemas ir tikslus. Vienas iš svarbiausių M. Dobužinskio kūrybos bruožų buvo sugebėjimas, derinant režisieriaus ir dailininko idėjas, kurti spektaklį kaip meninę visumą. Taip pat retrospektyvizmas – daugelyje spektaklių scenoje dailininkas siekė senosios architektūros formomis, veikėjų kostiumais, butaforijos detalėmis atskleisti epochos dvasią, jos stilių. M. Dobužinskis skatino atsisakyti bereikalingai detalizuotų scenovaizdžių, ieškoti apibendrintų, išraiškingų formų, įprasminančių vidinį, emocinį spektaklio veiksmo turinį. Kurdamas kostiumų eskizus, jis kiekvienam personažui suteikdavo savitą charakterį, atitinkantį ne tik veikėjų išorinius ypatumus, bet ir vidinius jų bruožus.
1938 m. dailininkas išvyko į Londoną, o 1939-aisiais į JAV, kur dirbo įvairiose meno srityse, rengė parodas, kūrė architektūrinius peizažus, dekoravo filmų pastatymus, kūrė scenografiją teatrams. Į Europą M. Dobužinskis grįžo 1947 m. Lankėsi Paryžiuje, Londone, Šveicarijoje, beveik dvejus metus dirbo Milano „La Scala“ ir Neapolio „San Carlo“ teatruose Italijoje. Rašė atsiminimus. Dailininkas mirė 1957 m. lapkričio 22 d. Niujorke.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomą M. Dobužinskio kolekciją sudaro daugiau nei tūkstantis jo darbų – tai vertingiausias scenografijos eskizų rinkinys muziejuje ir didžiausia šio dailininko teatro dailės kūrinių kolekcija Lietuvoje, kuri 2009 m. pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Joje sukaupti reikšmingiausi ir brandžiausi Lietuvos teatrui sukurti dailininko darbai, kurių nedidelė dalis pristatoma šioje parodoje. Tarp jų puikūs M. Dobužinskio istorijos išmanymo ir sugebėjimo interpretuoti istorinius šaltinius pavyzdžiai – Piotro Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“ (1936) ir Modesto Musorgskio „Boriso Godunovo“ (1930) eskizai, muzikai artimu linijų virpesiu ir skaidrumu alsuojantys Charles Gounod „Faustas“ (1931) kostiumų eskizai, vienas geriausių dailininko darbų, savo meniškumu ir emociniu įtaigumu pralenkusių operos muziką, dramaturgiją ir patį pastatymą Jurgio Karnavičiaus „Radvilos Perkūno“ (1937) scenografija, kurioje dailininkas į sceną perkėlė Vilniaus architektūrinius motyvus ir atskleidė Lietuvoje kadaise dėvėtos aprangos įvairovę, Veros Smirnovos „Anderseno pasakų“ (1939) veikėjų kostiumai, kuriuose M. Dobužinskis atsiskleidė kaip literatūros žinovas, gebantis suprasti, pajausti kūrinį ir tinkamai jį interpretuoti, su humoru ir ironija pažvelgti į konkrečiam herojui būdingus bruožus.

Šiai parodai atrinkti kūriniai iš dvylikos Valstybės teatre pastatytų spektaklių. Daugelis šių Mstislavo Dobužinskio sukurtų scenografijos eskizų rodyti ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Sankt Peterburge, Minske, Žemutiniame Naugarde, Kaliningrade, Gdanske, Turine vykusiose parodose.

Paroda veiks: 2019. 06. 06. – 2019. 07. 11.
Parodos lankymas su muziejaus lankytojo bilietu.


SANKT PETERBURGO MUZIKOS MOKYKLOS NR. 18 MOKSLEIVIŲ KONCERTAS „MUZIKINIS LINKĖJIMAS IŠ SANKT PETERBURGO”

2019 m. birželio 5 d. 17:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia į jaunųjų talentų, atvykusių iš Sankt Peterburgo, fortepijoninės muzikos koncertą „Muzikinis linkėjimas iš Sankt Peterburgo“. Renginio metu skambės M. K. Čiurlionio, E. Griego, E. Elgaro, C. Debussy ir kitų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliks Sankt Peterburgo vaikų muzikos mokyklos nr. 18 moksleiviai.

KONCERTAS NEMOKAMAS


M. K. ČIURLIONIO NAMŲ CHORO KONCERTAS

2019 m. birželio 1 d. 14:00 val.

M. K. Čiurlionio namų choro koncertas M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje.  Choro vadovai Rokas Zubovas ir Mantvydas Drūlia. Skambės harmonizuotos lietuvių liaudies melodijos ir dainos.

KONCERTAS NEMOKAMAS


NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO KULTŪROS KELIO KONCERTAS

2019 m. gegužės 25 d. 13:00 val.

M. K. Čiurlionio nacionalinio kultūros kelio atidarymo koncertas “Į Druskininkus sugrįžus” M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Svečiuose – pianistas Rokas Zubovas.

KONCERTAS NEMOKAMAS


EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIAME MUZIEJUJE

2019 m. gegužės 18 d. 18:00 – 24:00 val.

18:00 Garsinė improvizacija „Kelionė po paslaptingus M. K. Čiurlionio paveikslus I“ arba „Balsu atgimę paveikslai I“.
Latvių menininkė Dana Indāne – Surkienė įvairių meno, muzikos, teatro projektų organizatorė, režisierė ir atlikėja, magistro laipsnį įgijusi Estijos muzikos ir teatro akademijoje. Muziejų nakties renginio metu visos Dana Indāne improvizacijos bus atliekamos spontaniškai prie paslaptingų M. K. Čiurlionio paveikslų.

18:30 Kūrybinės dirbtuvės „Origami“.
Susipažinsite su japonišku popieriaus lankstymo menu. Iš vieno popieriaus lapo, nenaudodami žirklių ar klijų, kursime lėktuvėlius, dėžutes ir net fantastinius gyvūnus.

20:00  Garsinė improvizacija „Kelionė po paslaptingus M. K. Čiurlionio paveikslus II“ arba „Balsu atgimę paveikslai II“.
Latvių menininkė Dana Indāne – Surkienė įvairių meno, muzikos, teatro projektų organizatorė, režisierė ir atlikėja, magistro laipsnį įgijusi Estijos muzikos ir teatro akademijoje. Muziejų nakties renginio metu visos Dana Indāne improvizacijos bus atliekamos spontaniškai prie paslaptingų M. K. Čiurlionio paveikslų.

20:30 Menininkės Jūratės Kazakevičiūtės kūrybinės dirbtuvės „Koja 2,5“.
Savaitinis laikraštis + klijai pakvies į išskirtines meno dirbtuves, inspiruotas japonų menininkės Junko Suzuki kūrinio „Koja 2,5“.

22:00 Video projekcija „Senieji, mielieji Druskininkai”.
Senosios Druskininkų miesto nuotraukos iš M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus archyvų atgulė į menininko Andriaus Grigalaičio video projekciją „Senieji, mielieji Druskininkai“.

22:30 Kūrybinės dirbtuvės „Juoda naktis kaip dėmė“.
Vis dar nesimiega ir norisi veiklos? Jums padės teptukas, japoniškas tušas ir rankų darbo popierius – priemonės, kurios išlaisvins budrią vaizduotę.

MUZIEJAUS LANKYMAS IR RENGINIAI NEMOKAMI


JURIJ ŠENIAVSKIJ KNYGOS “M. K. ČIURLIONIS IR SANKT PETERBURGAS” PRISTATYMAS

2019 m. gegužės 10 d. 16:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia į Jurij Šeniavskij knygos „M. K. Čiurlionis ir Sankt Peterburgas“ pristatymą. Knygoje nagrinėjamas peterburgietiškasis M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos laikotarpis, leidžiantis skaitytojui artimiau pažinti laikotarpį ir aplinką, kurioje 1908 – 1910 m. gyveno ir kūrė lietuvių genijus. Lietuvių ir rusų kalbomis išleistą knygą pristatys autorius. Renginys vyks rusų / lietuvių kalbomis.
Jurij Šeniavskij knygą bus galima įsigyti ir M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus kasoje.

RENGINYS NEMOKAMAS


VILNIAUS ALGIRDO MUZIKOS MOKYKLOS STYGINIŲ INSTRUMENTŲ ORKESTRO IR SOLISTŲ KONCERTAS

2019 m. gegužės 3 d. 12:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje viešės Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos styginių instrumentų orkestras (vadovas ir dirigentas M. Jankūnas) ir solistės A. Aukselytė, E. Vancevičiūtė, M. Roscon. Koncerte “Skamba muzika Lietuvos muziejuose ir dvaruose” skambės M. K. Čiurlionio, T. Šerno, B. Bvariono, V. Klova. A. Kačianausko kūriniai.

KONCERTAS NEMOKAMAS


SANKT PETERBURGO M. K. ČIURLIONIO DRAUGIJOS NARIŲ KONCERTAS

2019 m. balandžio 13 d. 16:00 val.

Pažymint 110-ąsias M. K. Čiurlionio apsilankymo Peterburge metines, M. K. Čiurlionio draugijos nariai iš Sankt Peterburgo balandžio 13 d. senuosiuose Čiurlionių namuose atliks specialiai šiai progai parengtą programą. Koncertuos A. Achmatovos menų gimnazijos dėstytojos Svetlana Strukova (fortepijonas), Ksenija Ferenci (fleita) ir Marija Iljunina (smuikas).

KONCERTAS NEMOKAMAS


“NAUJOSIOS ROMUVOS” SUSITIKIMAS SU SKAITYTOJAIS

2019 m. balandžio 3 d. 17:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje vyks NAUJOSIOS ROMUVOS susitikimas su skaitytojais ir JONO BALČIAUS poezijos rinktinės „Spalio danguos” pristatymas. Dalyvaus: „Naujosios Romuvos” vyr. redaktorius Andrius Konickis, poezijos rinktinės sudarytojos Bronė Balčienė, Alma Lapinskienė, poetai Rita Makselytė, Juozas Žitkauskas ir kt.

RENGINYS NEMOKAMAS


JAPONIJOS ŠIUOLAIKINIS MENAS IŠ
J. MONKUTĖS-MARKS MUZIEJAUS-GALERIJOS KOLEKCIJOS

Parodos atidarymas: 2019 m. kovo 30 d. 14:00 val.

K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje siūloma pažintis su šiuolaikine japonų menininkų kūrinių kolekcija iš J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos. Šio muziejaus istorija prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kuomet Lietuvos išeivė, menininkė Janina Monkutė-Marks padovanojo Tėvynei savo tapybos, grafikos ir tekstilės meno kūrinių kolekciją. 2000 m. menininkė įsteigė pelno nesiekiančią organizaciją ir, įsigijusi pastatą Kėdainiuose, įkūrė savo vardo muziejų-galeriją. Janinos Monkutės-Marks muziejus įsipareigojo dalintis kultūros ir meno lobiais ne tik su Kėdainių miesto, bet ir Lietuvos bendruomenėmis, muziejais, galerijomis, kultūros centrais. Kultūros židinys puoselėja kūrybinę įvairovę bei žmonių bendravimą, rengdami parodas, simpoziumus, paskaitas, literatūros vakarus, koncertus, edukacinius ir filantropinius projektus.

2009 m. pažintis su japonų kuratore Kakuko Ishii pasuko šio muziejaus-galerijos kultūrinį gyvenimą tarptautinių parodų linkme. Kartu su K. Ishii J. Monkutės-Marks muziejus-galerija surengė 6 tarptautines parodas, kuriose buvo pristatyti įvairių sričių japonų menininkai, kuriantys tiek tradicinėmis, tiek autorinėmis meno technikomis. Japonai, norėdami atsidėkoti už bendradarbiavimą ir galimybę savo kūrinius eksponuoti Lietuvoje, J. Monkutės-Marks muziejui padovanojo daugiau nei 50 įvairiomis technikomis sukurtų meno kūrinių. Nedidelė japonų menininkų kolekcijos dalis svečiuojasi M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkuose.

Ekspozicijoje vietą dalinasi skirtingų kartų menininkų darbai, kurie skiriasi tiek stilistika, tiek atlikimo būdu, tačiau visus menininkus vienija – nedidelis meno kūrinių formatas. Kūriniuose atsispindi individualus menininkų stilius: nuo autorinių atradimų, kurie neretai apjungia net kelias meno šakas viename darbe, iki tradicinių, tačiau savaip perteiktų technikų. Parodoje „Japonijos šiuolaikinis menas iš J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos kolekcijos“ susipažinsite su Mitsue Ito, Haruko Honma, Yukako Sorai, Ueda Nobuko, Ken Kagajo, Koko Shimomura, Junko Suzuki, Yasuko Iyanaga, Rieko Yashiro, Kakuko Ishii, Jean-Michel Letellier, Miki Nakamura, Honma Kazue, Kurita Toru, Kuroki Mitsuru, Moon Jiyoung, Osumi Yuki, Suzuka Yasu, Tate Masaaki, Tsukuda Mayumi, Ueda Kyoko, Iyanaga Yasuko, Yoshiya Emiko, Yunohara Kiyoshi, Makiko Wakisaka menininkų kūriniais, sukurtais Japonijoje, o „gyvenančiais“ Lietuvoje.

Paroda veiks: 2019.03.30. – 2019.06.06.


NEMOKAMAS EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS “TAUTIŠKA APYRANKĖ”

2019 m. vasario 16 d. nuo 11:00 iki 15:30 val.
M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje vyks nemokamas edukacinis užsiėmimas „Tautiška apyrankė“. Popierius + žirklės + klijai = tautiška apyrankė.

RENGINYS NEMOKAMAS


JOHANNES HÄNSCH TAPYBOS PARODA „KAIP MYLĖTI SAVO ŠALĮ“

Jau antrą kartą M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje pristatoma žymaus vokiečių tapytojo, skulptoriaus, aktyvaus Berlyno, Miuncheno dailės parodų dalyvio, C. Blecheno premijos laureato Johannes Hänsch‘o (1875-1945) personalinė paroda. Ne tik gimimo metų sutapimai, bet ir kitos gyvenimo paralelės berlynietį, peizažistą sieja su žymiausiu Lietuvos dailininku ir kompozitoriumi. Berlyno skulptoriaus Adolfo Hänsch‘o sūnus, kaip ir M. K. Čiurlionis, Johannes pirmiausiai sekė tėvo pėdomis. 1892-1897 metais studijavo skulptūrą, dirbo tėvo dirbtuvėje, medžio skulptūros dirbtuvėse. Susižavėjęs tapyba, 1897 metais jis įstojo į Berlyno Karališkosios akademijos vaizduojamojo meno klasę. J. Hänsch‘ą įkvėpė ir formavo garsūs XIX-XX a. sandūros tapytojai: P. Vorgang‘as ir F. Kallmorgen‘as. Ypač didelę įtaką J. Hänsch‘o kūrybai turėjo dailininko, akademiko E. Bracht‘o paskaitos, kurios kaip vadovėlis atsispindėjo jo peizažinėje tapyboje. Pirmenybė vietinio kraštovaizdžio eskizams ir vieningos Vokietijos vizija – tai ne tik E. Bracht‘o, bet ir visos Berlyno Karališkosios akademijos ideologijos pamatas, suformuotas dar 1871 m. suvienytos Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo I-ojo.

Nuo 1902 metų J Hänsch‘as pradėjo dalyvauti Berlyno parodose, F. Kallmorgen‘o remiamas, savo darbus eksponavo kasmetinėse „Berlyno menininkų sąjungos“ (GBK) rengiamose parodose. Nuo 1904 metų dailininkas tapo ir kasmetinių „Stiklo rūmų“ parodų Miunchene dalyvis. Baigęs peizažinę tapybą Berlyno karališkoje akademijoje, 1905-1912 m. mokslus tęsė Berlyno dailės akademijoje pas A. Hertel‘į. Po studijų dirbo kaip laisvas menininkas, Nuo 1935 metų tapo Berlyno dailininkų draugijos nariu. Studijų metais ir po jų J. Hänsch‘as aktyviai dalyvavo pleneruose, daug keliavo. Dailininkui, kaip ir M. K. Čiurlioniui, didžiausias kūrybos įkvėpimas – neišmatuojamas kalnų laisvės pojūtis ir neaprėpiamomis jūros platybės. Berlynietis J. Hänsch‘as, gyvenęs sudėtingomis istorinėmis ir politinėmis sąlygomis, pačiame I ir II Pasaulinių karų sūkuryje, nesiliovė svajoti ir aukštinti savo tėviškės gamtos grožį dailės darbuose. Jo darbų kolekcijoje įamžinti Berlyno ir jo apylinkių vaizdai, Šiaurės jūros pakrantė ir, žinoma, dailininko taip pamėgti Sudetų kalnai. Jį labiausiai žavėjo bundanti pavasario gamta, ryto gaiva ir rudenėjanti dangaus pašvaistė.

Gausi J. Hänsch‘o darbų kolekcija – tai didžiojo patrioto, mecenato Mykolo Žilinsko dovana Lietuvai. Apsigyvenęs Vakarų Berlyne, M. Žilinskas ėmė kolekcionuoti ir po dailininko mirties supirko didžiąją dalį J. Hänsch‘o dailės darbų, apimančių daugiau kaip keturiasdešimt metų jo kūrybinio darbo. Tai peizažai, portretai ir natiurmortai saugomi M. Žilinsko dailės galerijoje, Kaune.

Paroda veiks: 2019.02.08.  – 2019.03. 27.


2019 METŲ DZŪKŲ KALENDORIAUS PRISTATYMAS

2018 m. gruodžio 14 d. 16:30 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia į asociacijos “Vilniaus dzūkuliai” renginį. Poetas, dzūkų tarmės puoselėtojas Juozas Žitkauskas pristatys 2019 metų dzūkų kalendorių. Susipažinsite su žymiausiomis Dzūkijos asmenybėmis: M. K. Čiurlioniu, V. K. Jonynu, A. Žmuidzinavičiumi, V. Povilioniene ir kitais.

Renginio metu bus galima įsigyti 2019 metų dzūkų kalendorių bei kitų dzūkiškų leidinių.

RENGINYS NEMOKAMAS


LITERATŪRINĖ POPIETĖ “M. K. ČIURLIONIO LAIŠKAI”

2018 m. gruodžio 1 d.  14:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje organizuojama literatūrinė popietė “M. K. Čiurlionio laiškai”. Dalyvaus keistuolių teatro ir teatro laboratorijos „Atviras ratas“ aktoriai Justas Tertelis ir Vesta Šumilovaitė-Tertelienė, ir Druskininkų PMMA “Branduma”.

RENGINYS NEMOKAMAS


JAPONIJOS PLUOŠTO MENO PARODA “PYNIMAS”

Parodos atidarymas: 2018 m. lapkričio 29 d. 17:00 val.

K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Tekstilės bienalę „(At)kurti“ (eksponuojamą V. K. Jonyno galerijoje) papildo Japonijos dailininkų nedidelio formato pynimo meno kūrinių paroda. Keliasdešimties darbų kolekcija (kuratorė – Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Japonijoje gyvuojanti menininkų grupė, subūrusi arti šimto narių, plėtoja archajines krepšių pynybos technikas, jas taiko šiuolaikinėms erdvinėms kompozicijoms. Iš tradicinių krepšių pynybos kilusi tarptautinė tekstilės pakraipa rado tinkamą dirvą Japonijoje, turinčioje senas krepšių gamybos tradicijas. Pynimas iš gamtinių pluoštų, popieriaus, vielos atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą perteikti pirmapradį medžiagos grožį, jį tikslingai pasitelkti dirbinio struktūrai paryškinti, jo dėka kurti subtilias užuominas ir iškalbingas potekstes. Pynimo parodų grupės ekspozicijos keliauja po pasaulį, supažindindamos su Japonijos kultūra ir neišsenkančiomis senų technologijų galimybėmis tarnauti šiuolaikiniam menui.

Menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė (Lietuva)

Parodoje „Pynimas“ pristatomas Japonijos pynimo menas kaip pluošto menas, kūrybiškai atskleidžiantis krepšių pynimo medžiagas bei technikas. Parodos kuratorė ir menininkė Kakuko Ishii tyrinėjant krepšių pynybą, daugiausiai dėmesio skiria medžiagos ir struktūrinio mechanizmo tarpusavio sąveikai. XX a. devintajame dešimtmetyje pradėjusi rengti kursus, siekė Japonijoje paskleisti konceptualų požiūrį į krepšių pynybą. Kai kurie tuometiniai Kakuko Ishii mokiniai vėliau ėmėsi organizuoti kasmetines pynimo meno parodas, toliau puoselėdmi šią Japonijai naują meno šaką. Pirmoji paroda buvo surengta 1986 m. galerijoje „Senbikiya“ Tokijo Čiūo rajone. Nuo pat pradžių pynimo grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) tikslas buvo mokytis vienam iš kito ir garsinti savo narius. Palyginti su valdžios remiamu tradiciniu bambukinių krepšių pynimo menu ar pynimo liaudies menu mingei, šiuolaikinis pynimo menas Japonijoje vis dar yra mažai paplitęs ir nelabai žinomas. Pynėjų grupė stengėsi nepavirsti vadinamąja menininkų-amatininkų draugija ar aplink vieną pagrindinį menininką susiformavusia specifine mokykla. „Žinojau, kad Japonijos kultūriniame klimate tokie dariniai labai greitai iškyla ir taip pat greitai žlunga, nes dėl specifinio / autoritarinio organizacijų pobūdžio dažnai nukrypstama nuo pirminių idealų. Mūsų grupę jungia tarpusavio pagarba ir įsitikinimas, kad kiekvienas iš mūsų turime ne tik būti kūrybingas menininkas, bet ir vadovauti tiek sau pačiam, tiek visai grupei“, – teigė menininkė ir parodos kuratorė Kakuko Ishii.

Paroda veiks: 2018.11.23. – 2019.02 06.


M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIO MUZIEJAUS EGLUTĖ
“M. K. ČIURLIONIO LAIŠKAI”

2018 m. lapkričio 30 d. 17:00 val.

Druskininkų gydyklų parke, prie muzikinio fontano, įžiebta M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus eglutė “M. K. Čiurlionio laiškai”. Kurortą puošiantis kalėdinių eglučių parkas, su 56 eglutėmis, džiugins druskininkiečius ir miesto svečius iki 2019 m. sausio mėnesio 20 dienos.


MARIAUS ABRAMAVIČIAUS-Neboisia
TAPYBOS DARBŲ PARODA “PRO ANGELO LANGĄ”

Parodos atidarymas: 2018 m. spalio 6 d. 12:30 val.

Tapytoją, fotomenininką, keliautoją, rašytoją ir poetą avantiūristą Marių Abramavičių-Neboisia nuo vaikystės lydėjo M. K. Čiurlionio atmosfera. Namuose kabojo Kazio Šimonio tapyba, M. K. Čiurlionio paveikslo „Bičiulystė” reprodukcija. „Bet tada to nežinojau, o tiesiog žiūrėjau į žmogų, laikantį šviesą, ir mačiau tą spindinčią sielos erdvę“, – teigė M. Abramavičius. Įkvėptas M. K. Čiurlionio paveikslų ciklo „Pasaulio sutvėrimas“, dailininkas 1998 m. sukūrė savo paveikslų ciklą pasaulio tvėrimo tema.

Parodoje „Pro angelo langą“ pristatomi M. Abramavičiaus skirtingų laikotarpių tapybos darbai. Vieni tapyti jau seniai ir paimti iš ciklo „Pasaulio sutvėrimas“, kiti – nauji, sukurti pastaraisiais metais. Tai didelio formato paveikslai „Šviežio pasaulio sūkurys“ ir „Kelias nežinomybėn“, taip pat mažo formato drobės „Paprastas dievas“, „Piramidžių sodai pavasarį“ bei kiti, kuriuose atsiveria begalinės erdvės. „Kosminių erdvių pajautimas mane lydi ne tik naktimis, žvelgiant į žvaigždėtą dangų, bet ir kasdienybės laike, žvelgiant į gyvenimo erdvę. Ši erdvė praplečia gyvenimo kontekstą… Žiūrėkite ir įsileiskite į save, arba nerkite į paveikslo gilumą ir patirkite!“ – siūlo parodos autorius.

Aktyvus, laisvas, svajingas ir šmaikštus transcendentinių pasaulių tapytojas Marius Abramavičius-Neboisia gimė ir augo Vilniuje. Menininkas dažnai keliauja ir aprašo kelionių įspūdžius knygose, kurių išleistos jau keturios: „Punktyrai kelio paraštėse“ (2010), „Klajūno užrašai. Gruzija“ (2011), „Iranas – kita Mėnulio pusė“ (2016), „Azerbaidžanas. Klajūno užrašai“ (2018). M. Abramavičius yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (1998), „Užupio meno inkubatoriaus“ tarptautinių kūrybinių projektų vadovas, meno centrų tinklo Užupis-Kristianija-Hirvitalo koordinatorius bei įvairių meninių ir kūrybinių projektų Lietuvoje, Švedijoje, Gruzijoje, Azerbaidžane ir Prancūzijoje dalyvis. Dailininkas ir fotomenininkas yra surengęs daugiau kaip 60 personalinių tapybos ir fotografijos parodų įvairiose pasaulio vietose. Originalių idėjų autorius keliaudamas stato vertikales – akmeninius bokštus ir su aitvarais į dangų kelia didžiulius paveikslus – vėliavas. Paroda veiks: 2018.10.06. – 2018.11.20.


POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 2018

2018 m. spalio 6 d. 11:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje svečiuojasi XXIX tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo 2018“ subursiantis poetus ir poezijos mylėtojus į dviejų eilėraščių – kito poeto mėgstamiausio eilėraščio ir savojo – skaitymus.

RENGINYS NEMOKAMAS


XVI tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ pabaigos renginys – MUZIKOS POPIETĖ “SVEČIUOSE PAS ČIURLIONĮ”

2018 m. rugsėjo 28 d. 12 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje rengiama muzikos popietė „Svečiuose pas Čiurlionį“. Koncertuos Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos meno kolektyvai ir solistai. Programoje M. K. Čiurlionis, J. Čiurlionytė, K. Vasiliauskaitė, A. Piazzolla ir kt.

RENGINYS NEMOKAMAS


EDUKACINIS PLENERAS “PASVEIKINKIM M. K. ČIURLIONĮ”

2018 m. rugsėjo 21 d. 10:00 – 13:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia į nemokamą edukacinį plenerą “Pasveikinkim Čiurlionį”, skirtą M. K. Čiurlionio 143 gimimo metinėms paminėti. Jūsų laukia ekskursija po M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų ir edukacinis užsiėmimas sode piešiant ant molbertų su pastele. Į 2018 m. rugsėjo 21 d. vyksiantį renginį kviečiame registruotis moksleivių ir gimnazistų grupes el. p.: ciurlioniomemorialinis@gmail.com

RENGINYS NEMOKAMAS


STASIO EIDRIGEVIČIAUS PARODA “HOMMAGE A ČIURLIONIS”

Parodos atidarymas: 2018 m. rugpjūčio 31 d. 17:00 val.

Tapytoją, grafiką, režisierių Stasį Eidrigevičių nuo pat mokyklos suolo lydėjo M. K. Čiurlionis – kaip Lietuvos meno ikona. Dailininkus sieja naudojamų technikų bendrumas: pastelė, tempera, akvarelė, pieštukas. Taip pat paukščių, gyvūnų, daiktų ir erdvės simbolinis traktavimas. Trečias bendrumas – meilė raidei. “Žiūrint į Čiurlionio paveikslą „Jūra”, pakilusioje bangoje matau trijų raidžių junginį – MKČ. 2000-2001 metais kilo mintis tas tris raides – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – įprasminti savaip, piešiant jo portretų ciklą, kur veidas pasislėpęs tarytum už trijų raidžių kaukės”, – teigė parodos autorius. Parodoje „Hommage à Čiurlionis“ dailininkas kalba apie didžiojo Lietuvos dailininko pagerbimą, savitą jo atminimo įamžinimą. Tai įspūdžių pėdsakai iš jo kelionių, kuomet viešint Krokuvoje gavo dovanų dvi tuščias knygeles eskizams. „Ant viršelio – M. K. Čiurlionio portretas. Iškart piešiu ant jo veido, tartum atlikdamas pastaruoju metu taip madingas tatuiruotes. Viršelis papuoštas. Kas bus baltuose lapeliuose?“, –  savo įspūdžiais apie parodos gimimą dalijasi menininkas.

Stasys Eidrigevičius gimė 1949 m. Mediniškių kaime, Pakruojo rajone. 1968 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1973 m. Valstybinį dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Nuo 1980 m. menininkas gyvena Varšuvoje. Įvairiose šalyse yra surengęs daugiau kaip100 individualių parodų, kuriose eksponavo paveikslus, grafikos darbus, ekslibrisus, plakatus, miniatiūras, pasteles, fotografijas. Ne viena tautiečių karta yra užaugusi su S. Eidrigevičiaus iliustruotomis pasakų knygomis. Menininkas rengia performansus, menines akcijas, instaliacijas, scenografijas, yra sukūręs unikalius dailės žanrus – kaukes ir   vadinamuosius sielvartus (lenk. smutki). S. Eidrigevičiaus autoriniai spektakliai “Baltas briedis” (1993) ir “Medinis žmogus” (2007) rodyti Varšuvos teatre “Studio”. Menininkas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2001) ir daugybės tarptautinių premijų laureatas. 2000 m. Stasys Eidrigevičius apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“. Pasaulinio garso menininko vardu Panevėžyje šiuo metu kuriamas modernus „Stasio Eidrigevičiaus menų centras“ (SEMC). Paroda veiks: 2018.09.01. – 2018.10.05.


TARPTAUTNIS FESTIVALIS-KONKURSAS “MUZIKA BE SIENŲ”

2018 m. rugpjūčio 21 d. 16:00 val.

Tarptautinio festivalio- konkurso “Muzika be sienų” koncertas “M. K. Čiurlionis, jo amžininkų kūryba ir epocha”. Koncertuoja: D. Ali, P. Andersson, G. Gedvilaitė, M. Jacobs, R. Jakutytė-Biveinienė, A. Jaron, V. Nosina, A. Varela Pardo, D. ir V. Platonovai, K. ir R. Sabaliauskai, E. Starodubrovskaya, A. Vitaitė, A. Žvirblytė.

2018 m. rugpjūčio 17 d. 15:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje koncertuos festivalio “Muzika be sienų” dalyviai.

2000 m. įkurta visuomeninė organizacija „Lietuvos muzikų draugija XXI amžiaus muzika ir švietimas“ kasmet Druskininkuose, M. K. Čiurlionio menų mokykloje, rengia tarptautinį pianistų, klavesinininkų, džiazo solistų, įvairios sudėties kamerinių, fortepijoninių ansamblių, koncertų fortepijonui su kameriniu orkestru konkursą-festivalį „Muzika be sienų“. Tai ilgametis renginys, vis randantis naujų formų, sulaukiantis didelio rezonanso Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse. Projektas yra reikšmingas, nes kuria atlikėjų, meno ir pedagogikos bendruomenės edukacijos ir tarpkultūrinių mainų sistemą. Tai unikalus, daugiaplanis renginys, jungiantis konkursą, festivalį bei plačią edukacinę programą. Jis padeda atskleisti nepakartojamą jauno žmogaus individualybę, atrasti ir paskatinti juos tolimesniam kūrybiniam augimui, skatinti jaunimo motyvaciją gilinti sugebėjimus ir žinias. Konkursas atviras visų tautybių ir amžiaus muzikams.

RENGINYS NEMOKAMAS


M. K. ČIURLIONIO STUDIJŲ SAVAITĖ

2018 m. liepos 24 d. 10:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje rengiamas kamerinės muzikos koncertas. Skambės M. K. Čiurlionio, S. Vainiūno ir J. Corigliano kūriniai, kurios atliks jaunieji smuikininkai ir kamerinis ansamblis “CoLore Duo”: K. Levicki (smuikas), L. Lankutytė (fortepijonas).
Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvairiais tyrinėjimais apie M. K. Čiurlionį dalinosi Vytautas Balčiūnas (Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas), Danutė Gruzdienė (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, M. K. Čiurlionio skyriaus rinkinių saugotoja), Regina Stankevičienė (M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovė), Ona Olšauskienė (M. K. Čiurlionio meno mokyklos direktorė), Rima Viniarskaitė (Druskininkų kultūros centro direktorė).


LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS 2018

2018 m. liepos 12 ir 19 dienomis 16:00 val.

Į Lietuvos muziejų kelio renginius įsitraukė ir M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, surengęs dvi pažintines ekskursijas „Pirmieji M. K. Čiurlionio mecenatai ir jo kūrybos saugotojai“. M. K. Čiurlionio gerbėjai turėjo galimybę pasivaikščioti su gidu nuo M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus ekspozicijų iki senųjų Druskininkų kapinių.

RENGINIAI NEMOKAMI


53 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2018 m. birželio 20 d. – rugpjūčio 25 d.

1965 metais istorinės Čiurlionių šeimos sodybos sode pradėti rengti fortepijoninės muzikos vakarai atgaivino tradiciją, susiformavusią dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis dažną vasarą praleisdavo savo gimtuosiuose Druskininkuose. Čia dienomis jis tapydavo ir kurdavo, o vakarais visa šeima rinkdavosi sode po obelimis pasiklausyti muzikuojančio, improvizuojančio Mikalojaus Konstantino.

Šiandien, jau antrajame dvidešimt pirmojo amžiaus dešimtmetyje, Druskininkuose M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus sode pro langą besiskleidžiantys fortepijono muzikos garsai su tokia pačia galia ir magija nukelia klausytojus į svajonių ir fantazijos pasaulius.

53 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASAROS DRUSKININKUOSE PROGRAMA:
2018.06.20.  20 val. S. Vainiūno tarptautinio konkurso specialaus prizo laimėtoja ELŽBIETA LIEPA DVARIONAITĖ (koncertas – nemokamas).
2018.06.27.  20 val. SONATA ir ROKAS ZUBOVAI
2018.06.30  16 val. GINTARAS JANUŠEVIČIUS
2018.07.04.  20 val. ASTA ir DAINIUS VAIČEKONIAI
2018.07.07.  16 val. DAUMANTAS KIRILAUSKAS
2018.07.11.  20 val. SERGEJUS OKRUŠKO
2018.07.14.  16 val. JURGIS KARNAVIČIUS
2018.07.18.  20 val. BIRUTĖ VAINIŪNAITĖ
2018.07.21.  16 val. ANDRIUS VASILIAUSKAS
2018.07.25.  20 val. GUODA GEDVILAITĖ
2018.07.28.  16 val. ROKAS ZUBOVAS
2018.08.01.  20 val. ROKAS VALUNTONIS
2018.08.04.  16 val.  JORIS SODEIKA
2018.08.08.  20 val. ŽIVILĖ KARKAUSKAITĖ
2018.08.11.  16 val. ALEKSANDRA ŽVIRBLYTĖ
2018.08.15.  20 val. MOTIEJUS BAZARAS
2018.08.18.  16 val. HALINA RADVILAITĖ
2018.08.22.  20 val. ROBERTAS LOZINSKIS
2018.08.25.  16 val. RIMANTAS VINGRAS

Bilietų kainos:
suaugusiems – 5 Eurai;
moksleiviams, studentams, senjorams – 3 Eurai.


FOTOGRAFIJŲ PARODA “SENIEJI, MIELIEJI DRUSKININKAI”

Parodos atidarymas: 2018 m. birželio 17 d. 15:00 val.

Minint M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus 55-kerių metų veiklos sukaktį, plačiajai auditorijai pristatyti muziejaus archyvuose saugomų prieš šimtmetį fotografijose įamžintų M. K. Čiurlionio tėviškės – Druskininkų vaizdai. Tai L. Baranovskio pavarde pažymėtos nuotraukos, kurios sudaro didžiausią XX a. pirmosios pusės Druskininkų fotonegatyvų, nuotraukų, atvirukų palikimo dalį. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, gretą senųjų nuotraukų eksponuojami ir šiais metais užfiksuoti fotografo Andriaus Grigalaičio Druskininkų vaizdai.

Parodos atidarymo metu muziejaus vadovė Regina Stankevičienė pristatė senųjų Druskininkų nuotraukų atsiradimo ir sudėtingos autorystės nustatymo istoriją ir kvietė parodos lankytojus atspėti kokias Druskininkų vietoves savo fotografijose įamžino XX a. pr. Leonas Baranovskis ir Boleslovas Čerechovičius. Antrąją parodos dalį pristatė pats parodos autorius fotografas Andrius Grigalaitis, kuris dalijosi bendrais įspūdžiais apie muziejaus šiuolaikiškumą ir Druskininkų savitumą šiandien ir tai, kad norint tinkamai elgtis tam tikrose vietose, tiesiog būtina išmanyti savo miesto istorija. Dėkojame A. Grigalaičiui už bendradarbiavimą.

Parodoje pristatomi prieš šimtmetį fotografijose įamžinti M. K. Čiurlionio tėviškės, jo svajonių, kūrybinio įkvėpimo miesto – Druskininkų vaizdai. Juose užfiksuoti gražia gamta turtingo kurorto parkų, gatvių, gydyklų, Nemuno pakrantės, Ratnyčėlės upelio ir kiti apylinkių fragmentai. Tai L. Baranovskio pavarde pažymėtos nuotraukos, kurios sudaro didžiausią XX a. pirmosios pusės Druskininkų fotonegatyvų, nuotraukų, atvirukų palikimo dalį ir mena apie šviesų laikmetį ir poezijos sklidiną aplinką, kurioje užaugo ir įkvėpimo sėmėsi Lietuvos genijus M. K. Čiurlionis.

Jo amžininko, o gal būt ir vaikystės draugo fotografo Leono Baranovskio (1870-1920) namuose, tuometinės Gardino gatvės viduryje, įkurta fotoateljė buvo vienintelė kurorte. Paslaptingąjį Druskininkų fotografą savo atsiminimuose mini ir  Jadvyga Čiurlionytė, kuri L. Baranovskį pristatė kaip gerbtiną ir savo darbą gerai išmanantį Druskininkų fotografą. Nuo 1924 m. fotografijos, pažymėtos firminiu įspaudu “FOT. L.BARANOWSKI”, priklauso Boleslovui Čerechovičiui – šios firmos paveldėtojui, kuris vedęs našlę, fotografo žmoną Emiliją Baranovską, tęsė pradininko darbą. Kaip susiklostė šios šeimos likimas – nežinoma,  iki 1945 metų jie išvyko iš Druskininkų ar buvo ištremti. Laikui bėgant, fotografas B. Čerechovičius buvo užmirštas. Jo vardas iš užmaršties iškilo tik XX a. pb. ir neabejotinai susijęs su J. Pilsudskio asmenybe.

1989 metais Druskininkų Šv. Jokūbo gatvės namo palėpėje buvo rastas ypač vertingas negatyvų rinkinys – tai seniausios žinomos Druskininkų nuotraukos, pažymėtos L. Baranovskio pavarde. Šie 97 stikliniai negatyvai buvo perduoti Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialiniam muziejui ir iki šiol saugomi jo fonduose. Muziejaus 55-erių metų veikos sukakties proga išeksponuotos XX a. pr. Druskininkų nuotraukos suteikia galimybę parodos lankytojui artimiau pažinti M. K. Čiurlionio tėviškės aplinką. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, gretą senųjų nuotraukų eksponuojami ir šiais metais užfiksuoti fotografo Andriaus Grigalaičio Druskininkų vaizdai. Fotografijų sugretinimas leidžia lankytojui tyrinėti amžių bėgyje Druskininkuose vykusius pokyčius, o iki šių dienų neišlikusiais architektūros ir gamtos paminklų atspindžiais pajusti laiko tėkmę ir kiekvieno žmogaus kuriamos istorijos svarbą. Paroda veiks: 2018.06.17. – 2018.08.24.


XVI TARPTAUTINIS MENŲ FESTIVALIS “DRUSKININKŲ VASARA SU M. K. ČIURLIONIU”

2018 m. birželio 17 d. 13:00 val.

Giedant „Tautišką giesmę“  M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje atidarytas XVI tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Gausiai susirinkusius svečius sveikino Lietuvos muzikos rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė, Druskininkų savivaldybės mero patarėja Irena Lynikienė, muziejaus vadovė Regina Stankevičienė.


Atidarymo metu koncertavo Druskininkų miesto bendrijos „Bočiai“ moterų vokalinis ansamblis „Druskelė“, o saulėtą vasaros renginį vainikavo LR Kultūros ministerijos 2018 metų jaunojo muzikos atlikėjo premijos laureatės Gabijos Maknavičiūtės fortepijoninės muzikos koncertas.

KONCERTAS NEMOKAMAS


KAUNO DAILĖS GIMNAZIJOS GIMNAZISTŲ PARODA „VALIO, MUZIEJUI!“

Parodos atidarymas: 2018 m. birželio 7 d. 17:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje atidaryta Kauno dailės gimnazijos moksleivių plenero paroda „Valio muziejui!“, kurioje prisistato septynios gimnazistės: GABRIELĖ GAIŽUTYTĖ, GABIJA VAIDAKEVIČIŪTĖ, NEDA NAUJOKAITĖ, PATRICIJA KELL, MIGLĖ ALONDERYTĖ, RŪTA VALAŠINAITĖ ir GUODA ŠLAJŪTĖ.

2018 m. birželio 1–7 dienomis M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje viešėjo Kauno dailės gimnazijos moksleiviai ir mokytojas, menininkas Gintautas Vaičys. Jaunosios kartos menininkės septynias dienas paskyrė kūrybai: piešiniuose, fotografijose ir aliejinės tapybos kūriniuose užfiksavo savo patirtus įspūdžius ir išgirstas istorijas iš M. K. Čiurlionio gyvenimo. Išskirtinis pleneras skirtas M. K. Čiurlionio​ memorialinio muziejaus 55-erių metų veiklos sukakčiai paminėti. Paroda veiks: 2018.06.07. – 2018.09.01.


TARPTAUTINĖ VAIKŲ GYNIMO DIENA

2018 m. birželio 1 d. 11:00 val.

Tarptautinę vaikų gynimo dieną Viečiūnų progimnazijos mokiniai viešėjo M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Moksleiviai susipažino su M. K. Čiurlionio namais ir jo sukurtais kūriniais, o edukacinio užsiėmimo metu susikūrė spalvingas pieštukines.


TARPTAUTINĖ EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS “MODERNĖJANTI LIETUVA”

2018 m. gegužės 19 d. 17:00 – 24:00 val.

Šiemet tarptautinė Europos muziejų naktis M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje pasižymėjo ypač inovatyviais renginiais, naujais edukaciniais užsiėmimais, atliepiančiais Europos kultūros paveldo aktualizavimo temą „Modernėjanti Lietuva“.

Šeštadienio vakarą gausų smalsuolių būrį į muziejų sukvietė „Pojūčių teatro“ aktorių pasirodymas – sensorinis eksperimentas M. K. Čiurlionio paveikslų tematika. Keturi savanoriai turėjo galimybę pažinti kai kuriuos M. K. Čiurlionio kūrinius nenaudodami regos. Tie, kurie stebėjo veiksmą neužsirišę akių, regėjo ir jautė kaip aktoriai – gidai, naudodami garso, kvapo, lytėjimo, judesio pojūčius, sukuria atrinktų paveikslų įspūdį. Tuo tarpu muziejaus galerijoje „virė“ ekologiškos aksesuarų ir grafikos dirbtuvėlės. O iki pat vidurnakčio veikė ypač jaunimo pamėgta medijų ir edukacinių projektų kūrėjo A. Grigalaičio fotografijų audiovizualinė instaliacija „TERAPIJA“.


PASAULINĖ KULTŪROS DIENA

2018 m. balandžio 14 d.

Po iškilmingos Taikos vėliavos pakėlimo ceremonijos, Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius, vyriausioji specialistė turizmui ir kultūrai Ingrida Griniūtė, Druskininkų kultūros centro ir viešosios bibliotekos darbuotojai V. K. Jonyno galerijoje klausėsi ekskursijos apie išeivio dailininko, grafiko, skulptorius, vitražų kūrėjo gyvenimo ir kūrybos istoriją, kūrė spalvingas kompozicijas ant stiklo šaltais vitražo dažais. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukė Japonų medžio raižinių paroda „Medžio raižinio efektas“, šiuo metu eksponuojama M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje.
Dėkojame gerbiamiems kultūros darbuotojams-kolegoms už dalyvavimą ir linkime kūrybingų ir sėkmingų metų.


„MEDŽIO RAIŽINIO EFEKTAS“: ŠIUOLAIKINIS JAPONIJOS MEDŽIO RAIŽINYS

Parodos atidarymas: 2018 m. balandžio 6 d. 17:00 val.

Parodos idėja – atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti senosios grafikos technikos variacijas šiandien. Progą susipažinti su Japonijos šiuolaikine ksilografija suteikė projekto partneris – Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija (KIWA – Kyoto International Woodprint Association). Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio technika sukurti kūriniai, kurie leidžia susipažinti su Japonijoje plėtojamos unikalios mokuhanga medžio raižymo technikos ypatybėmis, – spausdinimui naudojami vandens pagrindu pagaminti dažai, nenaudojami presai, spausdinama ant specialaus rankų darbo popieriaus washi. Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinių (ukiyo-e) pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis Japonijos medžio raižinys nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-e technikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labai įvairus ir labiau abstrahuotas,  tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tesėju.

Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, kurie pristato skirtingų tematikų ir savitų meninių stilistikų kūrinius. Spalvinga ir įvairi šiuolaikinio Japonijos medžio raižinio panorama atspindi didelę meninės kūrybos laisvę. Estetikos supratimas, skirtingos kultūros kontekstas, skirtinga kūrinių plastika parodoje atskleidžia sudėtingos medžio raižinio technikos kūrybos įvairovę, parodo šios technikos galimybes ir tendencijas, supažindina su seniausias medžio raižinio tradicijas turinčios Japonijos šiuolaikinių ksilografijos meistrų kūryba, kuri medžio raižinį pristato kaip šiuolaikišką ir įdomią grafikos techniką.

Ši paroda, svarbi jungtinio projekto – japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“ – dalis. Visi projekte dalyvaujantys japonų ir lietuvių autoriai pristatomi kataloge „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“. Trikalbis (lietuvių / anglų / japonų) katalogas parodos vizualią idėją įprasmina ir platesniame tarptautiniame dailės kontekste.

Parodos dalyviai: Chiaki, Konomi Honda, Natsuko Katahira, Harue Katsuyama, Masanori Katsuyama, Chie Kawabata, Akira Kurosaki, Eimei Machida, Keiko Mikami, Shinsuke Minegishi, Yasuko Onishi, Kyoko Sakamoto, Kayako Shimizu, Richard Steiner, Kanako Watanabe, Nobuko Yamasaki (Japonija). Kuratoriai: Kioto tarptautinės medžio raižinio asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richard Keith Steiner (Tosai) ir dailėtyrininkė Regina Urbonienė. Projekto idėjos autorė ir vadovė – Eglė Bertašienė. Paroda veiks: 2018.04.06. – 2018.06.14.


GITARISTO ALGIMANTO PAULIUKEVIČIAUS KONCERTAS

2018 m. kovo 7 d. 17:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje viešėjo gitaristas Algimantas Pauliukevičius. Koncerto metu publikai dovanojo J. S. Bacho, J. Tamulionio, I. Albeniz ir kitų autorių muzikinius kūrinius.


AUŠROS LISAUSKIENĖS PARODA ,,BALTIŠKI ŽENKLAI: keturi laikai”

Parodos atidarymas: 2018 m. vasario 3 d. 14:00 val.

Parodoje menininkė pristato keturis vieno projekto kūrimo etapus kaip keturis laikus, kurie, būdami tokie skirtingi, yra susieti baltiškosios tipografikos gijomis. Pirmas prisilietimas prie baltiškosios kultūros įvyko 2009 m. dirbant su ,,Baltų meno” paroda, kuri buvo skirta Lietuvos tūkstantmečiui. Ieškant baltiškojo rašto artefaktų, teko išanalizuoti visus parodos eksponatus, ornamentiką ir pripažinti, kad jų neturime. Taip pradėtas darbas sustojo tik užčiuopus pagrindines galimo naujo šrifto formas. Po to sekė kiti darbai, kurie tiesiogiai nebuvo Baltų projekto dalis, tačiau juos kuriant pasąmonėje kilo mintys apie tai, kaip laikas tampa papildoma verte arba pražūtimi didesnės vertės objektams, įpareigojant perkelti juos iš natūralios aplinkos į didesnę vertę turinčią erdvę – muziejų ar galeriją, galiausiai sustabdančią natūralią laiko tėkmę. Ir tik 2016-iais, pradėjus kalbėti apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, buvo grįžta prie šio projekto ir sukurtas bei 2018 m. vasario 16 dieną pristatytas laisvos prieigos nelicencijuotas šriftas BALTAI/Regular. Jo kūrimo koncepcija, ieškant baltiškosios tipografikos charakteristikų, buvo grindžiama informacijos neturėjimu: baltai, baltai, baltame… Vizualios raidžių formos buvo konstruojamos taip pat, kaip keramikos šukės archeologijoje, siekiant atkurti hipotetines buvusių molinių indų formas.

Prof. Aušra Lisauskienė – Vilniaus dailės akademijos grafinio dizaino katedros vedėja, grafikos dizainerė, dirbanti grafinio-komunikacinio dizaino, tipografikos ir kaligrafijos srityse. Menininkė kuria koncepcijas ir komunikacines sistemas kultūriniams renginiams, parodoms, iliustruoja ir kuria knygų dizainus, tipografinius šriftus, yra šios srities ekspertė. Dalyvauja svarbiose tarptautinėse parodose ir konkursuose, yra pelniusi apdovanojimų: „RED DOT Communication Design Award 2016” už knygą „Absoliuti tekstilė”; „Yamaha“ už logotipą „Heartprint“; „Graphis Silver Award 2015” už darbą „TYPOJAZZ”; „50 book / 50 covers 2012” už knygą „Architektūrinė kompozicija“. Aušros Lisauskienės darbai yra įtraukti į leidyklų „Rotovision“, „Harper Collins Publishers“, „Rockport“, „How books“, „Graphis”, „Eapes” grafinio dizaino knygas ir žurnalus „Novum“, „Artlab“. Svarbiausi Aušros Lisauskienės sukurti darbai: komunikacijos sistema ir parodos katalogai tarptautiniam projektui „Baltų menas“ (2009–2011); A. J. Greimo gimimo 100-čiui skirtos parodos 2017–2018 m. Paryžiuje EHESS, Lježe (Belgija), Kaune ir Vilniuje grafinės dalies bendraautorė. Paroda veiks: 2018.03.03. – 2018.04.05.


ŠIMTMEČIO VALSTYBINGUMO MARŠRUTAS „GELTONA. ŽALIA. RAUDONA.“

2018 m. vasario 16 d. 

15:00 val. ŠIMTMEČIO VALSTYBINGUMO MARŠRUTE „GELTONA. ŽALIA. RAUDONA.“ – pažintinė ekskursija „Pirmieji M. K. Čiurlionio mecenatai ir jo kūrybos saugotojai“. Ekskursijos dalyviai susipažino su M. K. Čiurlionio mecenatais, M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus ekspozicijomis ir pagerbė Adelę ir Konstantiną Čiurlionį, bei Jadvygą Čiurlionytę senosiose Druskininkų kapinėse.

17:00 val. renginio dalyviams pristatytos grafikos dirbtuvėlės, kuriose projekto dalyviai susipažino su M. K. Čiurlionio grafikos kūriniais, bei patys kruopščiai kūrė savo inicialus ir mini vinjetes.


PRANO GAILIAUS GRAFIKOS DARBŲ PARODA „LIETUVIŠKA SIUITA“

Parodos atidarymas: 2017 m. gruodžio 2 d. 14:00 val.

Jubiliejinė Prano Gailiaus (Prancūzija) paroda „Lietuviška siuita“ skiriama dailininko 90-osioms gimimo metinėms ir artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Pranas Gailius (1928-2015) – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Paryžiuje. Tai menininkas, dirbęs tapybos, grafikos ir skulptūros srityse. Abstrakčios pasaulėjautos kūrėjo spontaniškumas jungiasi su turtinga faktūra ir spalva, jautrumas ir poetinio žodžio jėga įprasminti grafikos lakštuose.

Pranas Gailius gimė 1928 m. sausio 28 d., Mažeikiuose. Lankė Mažeikių gimnaziją, svajojo apie poeto kelią, tačiau karo negandos sujaukė svajones. Atsidūręs Vakaruose, glaudėsi lietuvių bendruomenėje Strasbūre, bandė mokytis aktorystės, architektūros, kol galiausiai nusprendė lankyti paskaitas Strasbūro dekoratyvinės dailės mokykloje (Ecole des Arts Decoratifs). 1950 m. išvyko į Paryžių ir buvo priimtas į Fernand Leger studiją Monmartre. Apie 1953 m. P. Gailius Aukštojoje Nacionalinėje dailės mokykloje (Ecole Nationale Superieure des Beaux-Arts) mokėsi litografijos. Svarbiausia mokykla menininkui tapo Luvras ir Moderniojo meno muziejus. Jis žavėjosi V. Kandinskio, H. Matisse, F. Leger kūryba, laikė juos geriausiais tos kartos modernistais, turėjusiais įtakos jo kūrybai. Dailininko asmenybė brendo prancūzų mene, architektūroje, muzikoje, bet tai, ką  menininkas išsinešė iš gimtosios  Žemaitijos, visada buvo su juo. Ir galbūt todėl, jo nuolat kintanti, atsinaujinanti kūrybos versmė – Paryžiaus mokykla, persipynusi su tautišku lietuvišku meno palikimu. Iš savo mokytojo F. Leger perimtą kontrastų pomėgį ir piešinio svarbos supratimą, vienu ar kitu pavidalu aptinkame visų laikotarpių Prano Gailiaus darbuose. Jo kūryboje labai svarbus gestas, kuris turi nešti prasmę ir popieriuje kurti architektūrą.

Po pripažinimo ir didelio atgarsio sulaukusios pirmosios P. Gailiaus personalinės parodos, surengtos 1955 m. Paryžiuje, Galerie du Haut Pave, pasipylė dailininko parodos viena po kitos. Neilgai trukus jos peržengė Prancūzijos ribas ir buvo surengtos Berlyne, Miunchene, Štutgarte (1960), Čikagoje (1963), Tokijuje, Ženevoje, Liuksenburge (1966), Geteburge (1967) ir t.t.  Lietuvos meno mylėtojai turėjo progos žavėtis Prano Gailiaus kūryba, eksponuota Vilniaus ir Kauno dailės galerijose, Kazio Varnelio namuose-muziejuje, Radvilų rūmuose, o taip pat ir Lietuvos dailės muziejuje.

K. Čiurlionio memorialinio muziejaus parodinėse erdvėse lankytojams pristatomi autoriniai Prano Gailiaus grafikos knygų „Lietuviška siuita“ (1967-1968) ir „Antroji lietuviška siuita“ (1986) atspaudai. Tai dailininko išeivio periodiniai grįžimai prie savo kilmės ištakų. Grafikos kūriniai pasižymi kontūro ekspresija, dinamiška linija, logiška kompozicija, savita grafikos technika ir virtuozišku jos valdymu. Pranas Gailius modernus, šiuolaikiškas, o svarbiausia – laisvas kūrėjas. Paroda veiks: 2017.12.02. – 2018.03.01.


LITERATŪRINĖ POPIETĖ “LAIŠKAI SOFIJAI”

2017 m. lapkričio 26 d. 13:00 val. 

Paskutinį 2017 metų rudens sekmadienį M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje epistolinę literatūrinę popietę dovanojo aktoriai Justas Tertelis ir Vesta Šumilovaitė-Tertelienė. Ne vienas renginio dalyvis nubraukė ašarą, klausydamas „Keistuolių“ ir „Atviro rato“ teatro scenų profesionalų skaitymų apie Mykalojaus Konstatino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės meilės, kūrybos, jų bendro gyvenimo dramą.


SUSITIKIMAS SU KULTŪROS IR GYVENIMO ŽURNALU “NAUJOJI ROMUVA”

2018 m. spalio 24 d. 18:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, jaukų antradienio vakarą, “Naujosios Romuvos” ir “Pašvaistės” žurnalų vyr. redaktorius, filosofas, dr. Andrius Konickis pasidalino mintimis apie ilgą ir sudėtingą leidžiamų žurnalų kelią. “Naujoji Romuva” šiais metais išleido 600 žurnalo numerį, kuris buvo padovanotas vienam iš renginio dalyvių. Poetai Rita Makselytė ir Juozas Žitkauskas skaitė išskirtines savo ir kito, jiems artimo, poeto eiles. Renginio dalyviai įsigijo nuotaikingų ir spalvingų, rimtų ir įdomių knygų, kurias išleido “Naujoji Romuva”.


POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 2017

2017 m. spalio 7 d. 11:00 val. 

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje viešėjo XXVIII tarptautinis literatūros festivalis „POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 2017“. Renginį vedė Ričardas Šileika ir Dainius Gintalas.


DŽIUGO PALUKAIČIO AKVARELIŲ IR PIEŠINIŲ PARODA “NUO PRADŽIOS IKI DRUSKININKŲ”

Parodos atidarymas: 2017 m. rugsėjo 22 d. 16:00 val.

Antrą kartą M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje pristatoma D. Palukaičio – garsiojo M. K. Čiurlionio ir jo žmonos S. Kymantaitės-Čiurlionienės provaikaičio retrospektyvinė paroda. Joje eksponuojami akvarele, pieštukais ar mišria technika atlikti lengvi ir skaidrūs dailininko paveikslai stebina dekoratyvia estetika, žaismingumu ir gebėjimu paprastoje kasdienybėje įžvelgti taurumą, dieviškumą.

Dvidešimties metų dailininko kūrybinį laikotarpį apimanti paroda „Nuo pradžios iki Druskininkų“ byloja apie nepertraukiamą kartų ryšį, nostalgišką prosenelių tėviškės – Druskininkų – ilgesį. Ši harmoninga, subrandinta akvarelių ir piešinių paroda – tai proanūkio dovana didžiajam Lietuvos dailininkui ir kompozitoriui 142-ųjų gimimo metinių proga.

Kaunietis D. Palukaitis gimė 1962-aisiais, mokėsi Kauno vaikų dailės mokykloje (dabar – Kauno A. Martinaičio dailės mokykla) ir J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje (dabar Kauno dailės gimnazija). Parodinę veiklą dailininkas pradėjo gana vėlai, 1998–2000 m., piešinius ir akvareles eksponavo grupinėse parodose Kaune, Plungėje, Varšuvoje, Pustelnike. Nuo 2000-ųjų surengė personalines parodas Kaune, Vilniuje, Druskininkuose, Vilkijoje. D. Palukaitis yra atlikęs individualių užsakymų (daugiausiai akvarelės darbų), dirba Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Paroda veiks: 2017.09.22. –2017.12.01.


M. K. ČIURLIONIO KODAS

2017 m. rugsėjo 21 d. 17:30 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje vyko susitikimas su žurnaliste Liudvika Pociūniene ir laidos „Laiko ženklų“ režisieriumi Petru Savicku.


M. K. ČIURLIONIO ŠEIMOS MOTERYS

2017 m. rugsėjo 15 d. 17:30 val.

Literatūrinėje – muzikinėje kompozicijoje “M. K. Čiurlionio šeimos moterys”. M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje viešėjo Raminta Antanaitienė – VU lektorė, “Eglės” galerijos parodų direktorė, Dainuolė Kazlauskienė – M. K .Čiurlionio draugijos narė, literatūrinio almanacho įkūrėja Violeta Bakutienė kalbos („Felicijos“) premijų laureatė.


M. K. ČIURLIONIO STUDIJŲ SAVAITĖ

2017 m. liepos 26 d. 10:00 13:00 val.

Konferencijos „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“tęsinys „Susitikimas su M. K. Čiurlioniu“.Pranešimai, diskusijos, muzikinės improvizacijos, ekskursija po M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų. Naujausių leidinių apie M. K. Čiurlionį ir jo kūrybą pristatymas. Posėdžio pirmininkas – profesorius Rokas Zubovas.

20:00 val. Kamerinės muzikos koncertas „Negirdėtas Čiurlionis“Dmitrij Golovanov (fortepijonas), Jan Maksimovič (saksofonas), jaunieji smuikininkai. Programoje –nebaigti M. K. Čiurlionio kūriniai ir eskizai. Koncerto globėjas – Rokas Zubovas.


XV TARPTAUTINIS MENŲ FESTIVALIS “DRUSKININKŲ VASARA SU M. K. ČIURLIONIU”

2017 m. liepos 1 d. 14:00 val.

XV tarptautinio menų festivalio “DRUSKININKŲ VASARA SU M. K. ČIURLIONIU” atidarymas M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorės Liucijos Stulgienės įžangos žodis, Druskininkų savivaldybės vadovo žodis, kitų svečių sveikinimai.
Fortepijono muzikos koncertas Vincenzo De Martino (Italija).
Dalyvauja Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokiniai – tarptautinio konkurso laureatai Andra Mikulskytė, Augustas Navickas (mokytoja Nona Kalvaitienė).


52 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2017 m. birželio 8 d. – rugpjūčio 30 d.

Jau 52-ą kartą M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje atgims didžiojo Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus daugiau nei prieš šimtą metų sukurta tradicija, kuri buvo atgaivinta 1965 metais. Nuo tų metų kiekvieną vasarą pro pravertą langą vakarais skamba fortepijono muzika. Šiais metais, kaip ir kasmet, M. K. Čiurlionio tarptautinio pianistų konkursų laureatai, jaunieji Lietuvos pianistai bei ciklo svečiai savo naujausiais kūrybiniais atradimais dalinsis su druskininkiečiais ir Druskininkų kurorto svečiais.

Šių metų ciklo programoje, kuri trečiadienių vakarais ir šeštadienių popietėmis tęsis nuo Joninių iki pat rugpjūčio 30 d., ryški Čiurlionio muzikos tarptautinė sklaida – kompozitoriaus kūrinius skambins ne tik Lietuvoje gyvenantys ir kuriantys pianistai, bet taip pat ir svečiai iš Italijos, Anglijos, JAV, Vokietijos, įvairiose pasaulio šalyse garsinantys Čiurlionio muzikinį palikimą. Savitas šių metų ciklo aspektas – improvizacinės muzikos vakarai liepos 12 ir 26 dienomis. Šių metu džiazo pianistai prisilies prie Čiurlionio muzikinio palikimo.

Koncertus, bendradarbiaudami su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi ir Druskininkų miesto savivaldybe, rengia viešoji įstaiga „Impetus musicus“.

2017 m. VASAROS KONCERTAI:
2017.06.08 18:00 Emanuele Torquati (ITALIJA) įžanginis koncertas (nemokamas)
2017.06.28 20:00 Dainius Vaičekonis (Lietuva-JAV)
2017.07.01 16:00 Andrius Vasiliauskas
2017.07.05 20:00 Živilė Karkauskaitė
2017.07.08 16:00 Halina Radvilaitė
2017.07.12 20:00 Sergejus Okruško
2017.07.13 20:00 Egidijus Buožis
2017.07.15 16:00 Guoda Gedvilaitė
2017.07.19 20:00 Birutė Vainiūnaitė
2017.07.22 16:00 Čiurlionio gimnazijos atstovas
2017.07.26 20:00 Dima Golovanov + Jan Maksimavoč
2017.07.29 16:00 Rokas Zubovas + Sonata Zubovienė
2017.08.02 20:00 Lukas Gedvilas
2017.08.05 16:00 Leonid Dorfmann (Lietuva-Vokietija)
2017.08.09 20:00 Motiejus Bazaras
2017.08.12 16:00 Aleksandra Žvirblytė
2017.08.16 20:00 Jurgis Aleknavičius
2017.08.19 16:00 Rimantas Vingras (Lietuva-Didžioji Britanija)
2017.08.23 20:00 Rokas Valuntonis
2017.08.26 16:00 Jurgis Karnavičius
2017.08.30 20:00 Vincenzo de Martino (Italija)

Bilietus po 5 ir 3 EUR M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje galite įsigyti prieš koncertą.


VAIKŲ GYNIMO DIENA „PASAKŲ PERSONAŽAI VASAROS SUTIKTUVĖSE“

2017 m. gegužės 30 d. 11:00 val.

Vaikų gynimo dienos proga vaikus ir jų tėvelius M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus pakvietė į renginį „PASAKŲ PERSONAŽAI VASAROS SUTIKTUVĖSE“. Dailininkė Marija Smirnovaitė supažindino su pačios pieštais personažais bei iliustratorės darbu. Kūrybinių dirbtuvių metu, dailininkės padedami vaikai piešė savo pasakų herojus. Fondas “Švieskime vaikus” kiekvienam padovanojo M. Smirnovaitės iliustruotą knygą „Pasaka apie Girnų meškiuką“ (autorė Diana Lekevičienė).


TARPTAUTINĖ EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS M. K. ČIURLIONIO
MEMORIALINIAME MUZIEJUJE 

2017 m. gegužės 20 d. 14:00 – 24:00 val.

Programa:
14:00 val. Komiksų „ČIURLIONIS ĮKVEPIA JUOKTIS“ pristatymas ir kūrybinės dirbtuvės. 
Apie ką galvojo Čiurlionis, laukdamas išskrendančio paukščiuko? Kaip gimė paveikslas „Karalių pasaka“? Kur įamžintas Kastuko šuo Liamoriukas? Susipažinę su VDA Kauno fakulteto Taikomosios grafikos studentų kūrybiniais darbais leisimės į linksmą ekskursiją po M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų. Išgirsime daug smagių pasakojimų apie Kastuko vaikystės nuotykius. Pasisėmę idėjų kursime savo komiksą!

15:30 val. Iškyla šeimoms traukinuku.
„Apie vaikiškas Kastuko išdaigas – SU MOČIUTE BIRUTE“. Senojoje Čiurlionių sodyboje močiutė Birutė pasidalins atsiminimais apie Kastuko vaikystę ir pakvies pakeliauti geltonu traukinuku Druskonio ežero pakrantėmis. Greitai besikeičiančius Druskininkų miesto vaizdus lydės močiutės pasakojimai. Sužinosime kaip mažasis Kastukas pravirkdė savo mamytę, kuo įžymus Pranas Sūrutis, kur „gyvena“ Druskininkų miesto istorija ir kur galime pamatyti M. K. Čiurlionio miško karalių karūnas. Dėmesio: traukinuke vietų skaičius ribotas, prašome registruotis tel.: 8-679-24503.

17:00 val. Knygos „KAZIMIERAS STABRAUSKAS – M. K. ČIURLIONIO MOKYTOJAS“ pristatymas.
Knygos autorė, menotyrininkė Vilmos Kilinskienės pasakos apie lietuvių kilmės menininką, M. K. Čiurlionio mokytoją ir bičiulį, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėją, vieną iš pirmųjų lietuvių dailės parodų organizatorių, simbolistą ir secesininką Kazimierą Stabrauską (1869-1929). Neseniai išleistame kataloge atskleidžiamas gilus dailininko vidinis pasaulis, svarus indėlis į lietuviškosios dailės populiarinimą bei sklaidą, kūrybiniai M. K. Čiurlionio bei K. Stabrausko panašumai.
19:00 val. Gidų grupės „ARTELĖ“ teatralizuota ekskursija „Ašariukės mamai“. Šiltas pasakojimas apie M. K. Čiurlionio vaikystę, jaunystę, šeimos meilę ir paprastų žmonių įtaką menininko asmenybei. Spektaklio personažai sugrąžins mus į XX a. pradžią ir pakvies pasivaikščioti menininko pamėgtais Druskininkų takais.
MUZIEJAUS LANKYMAS IR RENGINIAI NEMOKAMI.

JOHANNES HANSCH TAPYBOS DARBŲ PARODA “SUDETŲ IR ALPIŲ KALNŲ VIRŠŪNĖMIS”

Parodos atidarymas: 2017 m. birželio 20 d. 18:00 val.

Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma žymaus vokiečių tapytojo, skulptoriaus, aktyvus Berlyno, Miuncheno dailės parodų dalyvio, C. Blecheno premijos laureato Johannes Hänsch (1875-1945) personalinė paroda. Ne tik gimimo metų sutapimai, bet ir kitos gyvenimo paralelės berlynietį, peizažistą J. Hänsch‘ą sieja su žymiausiu Lietuvos dailininku ir kompozitoriumi. Berlyno skulptoriaus Adolfo Hänsch‘o sūnus Johannes, kaip ir M. K. Čiurlionis, pirmiausiai sekė tėvo pėdomis. 1892–1897 metais studijavo skulptūrą, dirbo tėvo dirbtuvėje, medžio skulptūros dirbtuvėse. Susižavėjęs tapyba, 1897 metais įstojo į Berlyno Karališkosios akademijos vaizduojamojo meno klasę. J. Hänsch‘ą įkvėpė ir formavo garsūs XIX-XX a. sandūros peizažistai P. Vorgang‘as ir F. Kallmorgen‘as. Ypač didelę įtaką J. Hänsch‘o kūrybai turėjo dailininko, akademiko E. Bracht‘o paskaitos, kurios kaip vadovėlis atsispindėjo jo peizažinėje tapyboje. Pirmenybė vietinio kraštovaizdžio eskizams ir vieningos Vokietijos vizija – tai ne tik E. Bracht‘o, bet ir visos Berlyno Karališkosios akademijos ideologijos pamatas, suformuotas dar 1871 metais suvienytos Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo I-ojo.

Nuo 1902 metų J Hänsch‘as pradėjo dalyvauti Berlyno parodose. F. Kallmorgen‘o remiamas, savo darbus eksponavo kasmetinėse „Berlyno menininkų sąjungos“ (GBK) rengiamose parodose. Nuo 1904 metų dailininkas tapo ir kasmetinių „Stiklo rūmų“ parodų Miunchene dalyvis. Baigęs peizažinę tapybą Berlyno Karališkoje akademijoje, 1905-1912 m. mokslus tęsė Berlyno dailės akademijoje pas A. Hertel‘į. Baigęs studijas, dirbo kaip laisvas menininkas, Nuo 1935 metų tapo Berlyno dailininkų draugijos nariu. Studijų metais ir po jų J. Hänsch‘as aktyviai dalyvavo pleneruose, daug keliavo. Dailininkui, kaip ir M. K. Čiurlioniui, didžiausias kūrybos įkvėpimas –  neišmatuojamas kalnų laisvės pojūtis ir neaprėpiamos jūros platybės. Berlynietis J. Hänsch‘as, gyvenęs sudėtingomis istorinėmis ir politinėmis sąlygomis, pačiame I ir II Pasaulinių karų sūkuryje, nesiliovė svajoti ir aukštinti savo tėviškės gamtos grožį dailės darbuose. Gausioje jo darbų kolekcijoje įamžinti Berlyno ir jo apylinkių vaizdai, Zylto salos kopos, Šiaurės jūros pakrantės bei Johannes Hänsch‘o pamėgti Sudetų ir Alpių kalnai.

Gausi J. Hänsch‘o darbų kolekcija – tai didžiojo patrioto, mecenato Mykolo Žilinsko dovana Lietuvai. Apsigyvenęs Vakarų Berlyne, M. Žilinskas ėmė kolekcionuoti ir po dailininko mirties supirko didžiąją dalį J. Hänsch‘o dailės darbų, apimančių daugiau kaip keturiasdešimt metų jo kūrybinio darbo. Tai peizažai, portretai ir natiurmortai, saugomi M. Žilinsko dailės galerijoje, Kaune. Paroda veiks: 2017.05.20. – 2017.09.20.


EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS ​”SAULĖ DELNUOSE”

2017 m. balandžio 26 d. 14:30 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia mažuosius Santariškių klinikų filialo Druskininkų „Saulutės“ reabilitacijos skyriaus lankytojus ir jų tėvelius į antrąją renginių ciklo „Saulė delnuose“ programą. Pabuvoję autentiškoje M. K. Čiurlionio namų aplinkoje, leisimės į dailininko fantazijų pasaulį… Kas gyvena aukštai pilyje virš debesų? Ką rado du karaliai gūdžiame miške? Kokia pienės pūko istorija? Pasek savo pasaką ir tu!


EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS “DRUSKININKAI – M. K. ČIURLIONIO MIESTAS”

2017 m. balandžio 9 d. 11:00 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, siekdamas prisidėti prie prasmingo vaikų laisvalaikio organizavimo, kultūrinio švietimo, kviečia Santariškių klinikų filialo Druskininkų „Saulutės“ reabilitacijos skyriuje besigydančius vaikus pažinti taurią menininko asmenybę, jo kūrybą ir dalintis M. K. Čiurlionio saule drauge.

Renginys „Druskininkai – M. K. Čiurlionio miestas“ kviečia mokyklinio amžiaus (1-12 klasių) vaikus, jų tėvelius bei jaunimą pasivaikščioti žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko takais, pasiklausyti įdomių istorijų apie M. K. Čiurlionio gyvenimą Druskininkuose, pasidalinti įspūdžiais apie savo miesto įžymybes ir padovanoti saulę savo draugui.


ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS TAPYBOS PARODA “NOSTALGIŠKA REALYBĖ”

Parodos atidarymas: 2017 m. kovo 18 d. 12:00 val.

Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – iškili Lietuvos valstybės asmenybė. Dailininkas, pedagogas, visuomenininkas, kolekcininkas, pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, ilgametis Lietuvių dailės draugijos pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos vadovas, žmogus, aktyviai dalyvavęs Lietuvai svarbiuose istoriniuose XX a. įvykiuose. Patriotiškumo jausmas ir lietuvybės skatinimas išliko viso gyvenimo visuomeninę veiklą jungiančia grandimi, pradedant pirmųjų lietuviškų dailės parodų rengimu ir tęsiant brandžiu darbu komisijose bei vadovaujant Meno departamentui. Antanas Žmuidzinavičius kartu su kitais lietuvių kultūros veikėjais rašytiniu žodžiu skleidė žinią apie lietuvių liaudies meno svarbą, prie valstybingumo formavimosi pamatų atsidūrusius tautiečius mokė suprasti savos kultūros reikšmę formuojant visuomenę.

Į XX a. lietuvių dailės istoriją dailininkas Antanas Žmuidzinavičius įeina kaip vienas žymiausių realistinės tapybos atstovų amžių sandūroje. Dailės mokslus studijavo Varšuvoje (Lenkija), keliose privačiose Paryžiaus (Prancūzija) akademijose, kūrybinę praktiką tęsė Vakarų Europos meno sostinėse. Antanas Žmuidzinavičius besikeičiančiose XX a. dailės srovėse liko ištikimas realistinės tapybos krypčiai. Subjektyvus emocinis santykis ir požiūrio individualumas reiškėsi peizažo ir portreto žanro kūriniuose. Ankstyvieji Antano Žmuidzinavičiaus etiudai pasižymi paprastomis formomis bei motyvais, santūria spalvine gama. Kūrybinių inspiracijų paieškos Vokietijoje, Šveicarijoje bei Italijoje, pažintis su klasikiniais dailės šedevrais, atsiradęs polinkis į neoromantizmą subrandino dailininką rinktis ryškesnį koloritą ir efektingesnes kompozicijas („Dzūkų kaimelis“, „Nelaiminga šalis“). Poetinis gamtos supratimas, lyriškumas ir kolorito improvizacijos – bene svarbiausi A. Žmuidzinavičiaus tapybos bruožai.

Dailininko kūriniai – tai ištisas peizažų ir portretų lobynas. Šalia žymių to meto žmonių portretų („Žemaitė“, „Tadas Daugirdas“), dailininkas teptuku atvaizdavo gražiausius Lietuvos krašto vaizdus, daugiausia Dzūkijos ir Žemaitijos regionų („Rumbonių piliakalnis“, „Nemunas Dainavos krašte“, „Palangos valtys“). Antanas Žmuidzinavičius savo kūrybą eksponavo personalinėse parodose JAV (1923–1924), Lenkijoje (1904), Rusijoje (1951), daugelyje Lietuvos miestų: Panevėžyje (1927), Kaune (1927, 1936, 1940, 1957, 1961), Alytuje (1938), Vilniuje (1956), Palangoje (1963) ir kitur. Nuo 1946 m. dalyvavo visose respublikinėse ir visasąjunginėse dailės parodose, marinistų parodose, daugelyje kilnojamųjų tarybinės dailės parodų Lietuvoje. Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu, Klaipėdos krašto atvadavimo rėmėjo medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Antano Žmuidzinavičiaus kūrybą parodoje „Nostalgiška realybė“ iš ciklo „Lietuviškos dailės žingsniai“ atspindi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniai. Paroda veiks: 2017.03.18. – 2017.05.15. 


ELVYROS KATALINOS KRIAUČIŪNAITĖS GRAFIKOS PARODA “TARP SAPNO IR PABUDIMO”

Parodos atidarymas: 2016 m. lapkričio 25 d. 16:00 val.

Grafikės E. K. Kriaučiūnaitės kūryba reflektuoja iliuzijos ir realybės kontrastus, traukia originaliomis rankų darbo popieriaus technikomis, išraiškų ir plastikos individualumu.

Gimusi ir augusi Buenos Airėse, Argentinoje, 1956 m. kartu su tėvais grįžusi į Lietuvą, autorė transformuoja pasaulio toliuose patirtus įspūdžius, įvairių kultūrų segmentus. Baigusi 1968 m. Lietuvos valstybinį dailės institutą, palaipsniui laužo realistinio meno stereotipus, pradeda kurti abstrahuotusvaizdinius. „Menininkui galioja pasirinkimas – siekti harmonijos arba destrukcijos, švelnumo arba agresijos. Tikiu minčių materializacija. Mano pagrindinė intencija ne gąsdinti ar kitaip šokiruoti stebėtoją, bet siekti vilties ir darnos“, – teigia dailininkė.

E. K. Kriaučiūnaitės kūryba patiria didelį lūžį apsilankymo Argentinoje (1994 ) metu, kur ji susipažįsta su dailininku Ricardo Crivelli, jo dirbtuvėje ima mokytis rankų darbo popieriaus technologijų. Nuo šiol rankų darbo popierius, lydimas drąsių eksperimentų ir neįmintos paslapties, tampa dailininkės kūrybos vizualiąja ašimi, vienu iš pačių pagrindinių veiksnių kūrybos idėjai išreikšti. „Kriaučiūnaitė tarytum nori įrodyti, kad popierius savyje turi ne tik laikinumo, bet ir amžinybės dvelksmo. Ji kuria abstrahuotus didelio formato grafikos lakštus su tapybiškai viena kitą dengiančiomis dėmėmis, į vientisą meninį audinį įterpia lakšto įplėšas, kiaurymes ar iškilumą, panaudoja faktūros įvairovę. Neįprastose ovalo, širmos ar vėduoklės konfigūracijos lakštuose nuvilnija ritmiški flamenko muzikos atgarsiai“, – rašo menotyrininkė Regina Urbonienė.

Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės darbai eksponuoti Prancūzijoje, Argentinoje, Japonijoje, Rusijoje, Ispanijoje, Olandijoje ir kitur. Lietuvoje ir užsienyje ne kartą apdovanoti premijomis, diplomais ir medaliais. Dailininkei skirtos Aukščiausio laipsnio valstybės stipendijos (1996–1997, 2003–2004), Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinis ženklas (2006), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2012). Paroda veiks: 2016.11.25. – 2017.01.25.