TARPTAUTINĖ EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus vėl jungiasi prie kasmetinio Muziejų nakties projekto ir šiemet siūlo naujų edukacinių užsiėmimų, inovatyvių renginių, atliepiančių Europos kultūros paveldo aktualizavimo temą „Modernėjanti Lietuva“.

2018 m. gegužės 19 d.

18 val. Ekologiškos aksesuarų dirbtuvėlės.
Ateikite ir  sužinosite, kaip antram gyvenimui prikelti paprastas popierines atraižėles.  Iš popieriaus susikursite įvairių formų karoliukus ir pasigaminsite spalvingas, vienetines apyrankes, vėrinius ar net žiedelius M. K. Čiurlionio tapybos ir grafikos motyvais. (Trukmė 1 val.)

19 val. Sensorinis eksperimentas M. K. Čiurlionio paveikslų tematika „Pojūčių paveikslai“.
Muziejaus lankytojai turės galimybę pažinti kai kuriuos M. K. Čiurlionio kūrinius nenaudodami regos. Pojūčių teatro aktoriai – gidai, naudodami garso, kvapo, lytėjimo, judesio pojūčius, atkurs atrinktų paveikslų įspūdį. Šio eksperimento dalyvis patirs meno kūrinį, pasiduodamas savo ir kūrinį interpretuojančių aktorių vaizduotei. Tie, kurie stebės veiksmą neužsirišę akių, regės įvairiomis formomis atgyjančius paveikslus – kaip aktorių ir dalyvių veidai pasineria į tapytojo pastelinę miglą, keliauja mistinėje laidotuvių procesijoje arba žaidžia kaip vaikai pasakoje tarp kalnų ir paukščių. (Trukmė 1 val.)

20 val. Grafikos dirbtuvėlės. Muziejaus ekspozicijoje susipažinsime su žymiausio Lietuvos dailininko tapybos ir grafikos kūriniais ir jo naudotomis grafikos technikų subtilybėmis. Dirbtuvėlių metu tušo, teptuko ir plunksnos pagalba susikursite savo pačių inicialus ir vinjetes, semdamiesi įkvėpimo iš M. K. Čiurlionio paveiksluose vaizduojamų simbolių. (Trukmė 1 val.)

22 val. Kas slypi už veidrodžio lygumo ežero paviršiaus? Kodėl tekantis upės vanduo hipnotizuoja? Ką mes matome žiūrėdami į rūką?
Audiovizualinė instaliacija “TERAPIJA” (autorius Andrius Grigalaitis) kviečia pažvelgti į  gamtą, kaip į tobulą kūrinį, kuris mus gali priversti žygiuoti pajūriu šimtą kilometrų,  lįsti į eketę ar „lipti sienom“…  Gali priešintis, užsidaryti kambaryje, nekelti kojos iš miesto, tačiau užtenka užuosti pavasario kvapą, ir… priešintis beprasmiška. Autopilotas jau perėmė kūno valdymą, o tu sėdi keleivio kėdėje… (Iki vidurnakčio!)

MUZIEJAUS LANKYMAS IR RENGINIAI NEMOKAMI

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai).
Išsami informacija teikiama tel.: (8 313) 51131, 52755 arba el. paštu: ciurlioniomemorialinis@gmail.com

„MEDŽIO RAIŽINIO EFEKTAS: ŠIUOLAIKINIS JAPONIJOS MEDŽIO RAIŽINYS”

Parodos atidarymas: 2018 m. balandžio 6 d. 17 val.

Parodos idėja – atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti senosios grafikos technikos variacijas šiandien. Progą susipažinti su Japonijos šiuolaikine ksilografija suteikė projekto partneris – Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija (KIWA – Kyoto International Woodprint Association). Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio technika sukurti kūriniai, kurie leidžia susipažinti su Japonijoje plėtojamos unikalios mokuhanga medžio raižymo technikos ypatybėmis, – spausdinimui naudojami vandens pagrindu pagaminti dažai, nenaudojami presai, spausdinama ant specialaus rankų darbo popieriaus washi. Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinių (ukiyo-e) pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis Japonijos medžio raižinys nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-e technikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labai įvairus ir labiau abstrahuotas,  tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tesėju.

Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, kurie pristato skirtingų tematikų ir savitų meninių stilistikų kūrinius. Spalvinga ir įvairi šiuolaikinio Japonijos medžio raižinio panorama atspindi didelę meninės kūrybos laisvę. Estetikos supratimas, skirtingos kultūros kontekstas, skirtinga kūrinių plastika parodoje atskleidžia sudėtingos medžio raižinio technikos kūrybos įvairovę, parodo šios technikos galimybes ir tendencijas, supažindina su seniausias medžio raižinio tradicijas turinčios Japonijos šiuolaikinių ksilografijos meistrų kūryba, kuri medžio raižinį pristato kaip šiuolaikišką ir įdomią grafikos techniką.

Ši paroda, svarbi jungtinio projekto – japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“ – dalis. Visi projekte dalyvaujantys japonų ir lietuvių autoriai pristatomi kataloge „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“. Trikalbis (lietuvių / anglų / japonų) katalogas parodos vizualią idėją įprasmina ir platesniame tarptautiniame dailės kontekste.

Parodos dalyviai: Chiaki, Konomi Honda, Natsuko Katahira, Harue Katsuyama, Masanori Katsuyama, Chie Kawabata, Akira Kurosaki, Eimei Machida, Keiko Mikami, Shinsuke Minegishi, Yasuko Onishi, Kyoko Sakamoto, Kayako Shimizu, Richard Steiner, Kanako Watanabe, Nobuko Yamasaki (Japonija).

Kuratoriai: Kioto tarptautinės medžio raižinio asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richard Keith Steiner (Tosai) ir dailėtyrininkė Regina Urbonienė.

Projekto idėjos autorė ir vadovė – Eglė Bertašienė.

Paroda veiks iki 2018.06.10.

AUŠROS LISAUSKIENĖS PARODA ,,BALTIŠKI ŽENKLAI: keturi laikai”

Parodos atidarymas: 2018 m. kovo 3 d. 14 val.

Parodoje menininkė pristato keturis vieno projekto kūrimo etapus kaip keturis laikus, kurie, būdami tokie skirtingi, yra susieti baltiškosios tipografikos gijomis. Pirmas prisilietimas prie baltiškosios kultūros įvyko 2009 m. dirbant su ,,Baltų meno” paroda, kuri buvo skirta Lietuvos tūkstantmečiui. Ieškant baltiškojo rašto artefaktų, teko išanalizuoti visus parodos eksponatus, ornamentiką ir pripažinti, kad jų neturime. Taip pradėtas darbas sustojo tik užčiuopus pagrindines galimo naujo šrifto formas. Po to sekė kiti darbai, kurie tiesiogiai nebuvo Baltų projekto dalis, tačiau juos kuriant pasąmonėje kilo mintys apie tai, kaip laikas tampa papildoma verte arba pražūtimi didesnės vertės objektams, įpareigojant perkelti juos iš natūralios aplinkos į didesnę vertę turinčią erdvę – muziejų ar galeriją, galiausiai sustabdančią natūralią laiko tėkmę. Ir tik 2016-iais, pradėjus kalbėti apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, buvo grįžta prie šio projekto ir sukurtas bei 2018 m. vasario 16 dieną pristatytas laisvos prieigos nelicencijuotas šriftas BALTAI/Regular. Jo kūrimo koncepcija, ieškant baltiškosios tipografikos charakteristikų, buvo grindžiama informacijos neturėjimu: baltai, baltai, baltame… Vizualios raidžių formos buvo konstruojamos taip pat, kaip keramikos šukės archeologijoje, siekiant atkurti hipotetines buvusių molinių indų formas.

Prof. Aušra Lisauskienė – Vilniaus dailės akademijos grafinio dizaino katedros vedėja, grafikos dizainerė, dirbanti grafinio-komunikacinio dizaino, tipografikos ir kaligrafijos srityse. Menininkė kuria koncepcijas ir komunikacines sistemas kultūriniams renginiams, parodoms, iliustruoja ir kuria knygų dizainus, tipografinius šriftus, yra šios srities ekspertė. Dalyvauja svarbiose tarptautinėse parodose ir konkursuose, yra pelniusi apdovanojimų: „RED DOT Communication Design Award 2016” už knygą „Absoliuti tekstilė”; „Yamaha“ už logotipą „Heartprint“; „Graphis Silver Award 2015” už darbą „TYPOJAZZ”; „50 book / 50 covers 2012” už knygą „Architektūrinė kompozicija“. Aušros Lisauskienės darbai yra įtraukti į leidyklų „Rotovision“, „Harper Collins Publishers“, „Rockport“, „How books“, „Graphis”, „Eapes” grafinio dizaino knygas ir žurnalus „Novum“, „Artlab“. Svarbiausi Aušros Lisauskienės sukurti darbai: komunikacijos sistema ir parodos katalogai tarptautiniam projektui „Baltų menas“ (2009–2011); A. J. Greimo gimimo 100-čiui skirtos parodos 2017–2018 m. Paryžiuje EHESS, Lježe (Belgija), Kaune ir Vilniuje grafinės dalies bendraautorė.

Paroda veiks iki 2018.04.05.

 

PRANO GAILIAUS GRAFIKOS DARBŲ PARODA „LIETUVIŠKA SIUITA“

Parodos atidarymas: 2017 m. gruodžio 2 d. 14 val.

Jubiliejinė Prano Gailiaus (Prancūzija) paroda „Lietuviška siuita“ skiriama dailininko 90-osioms gimimo metinėms ir artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Pranas Gailius (1928-2015) – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Paryžiuje. Tai menininkas, dirbęs tapybos, grafikos ir skulptūros srityse. Abstrakčios pasaulėjautos kūrėjo spontaniškumas jungiasi su turtinga faktūra ir spalva, jautrumas ir poetinio žodžio jėga įprasminti grafikos lakštuose.

Pranas Gailius gimė 1928 m. sausio 28 d., Mažeikiuose. Lankė Mažeikių gimnaziją, svajojo apie poeto kelią, tačiau karo negandos sujaukė svajones. Atsidūręs Vakaruose, glaudėsi lietuvių bendruomenėje Strasbūre, bandė mokytis aktorystės, architektūros, kol galiausiai nusprendė lankyti paskaitas Strasbūro dekoratyvinės dailės mokykloje (Ecole des Arts Decoratifs). 1950 m. išvyko į Paryžių ir buvo priimtas į Fernand Leger studiją Monmartre. Apie 1953 m. P. Gailius Aukštojoje Nacionalinėje dailės mokykloje (Ecole Nationale Superieure des Beaux-Arts) mokėsi litografijos. Svarbiausia mokykla menininkui tapo Luvras ir Moderniojo meno muziejus. Jis žavėjosi V. Kandinskio, H. Matisse, F. Leger kūryba, laikė juos geriausiais tos kartos modernistais, turėjusiais įtakos jo kūrybai. Dailininko asmenybė brendo prancūzų mene, architektūroje, muzikoje, bet tai, ką  menininkas išsinešė iš gimtosios  Žemaitijos, visada buvo su juo. Ir galbūt todėl, jo nuolat kintanti, atsinaujinanti kūrybos versmė – Paryžiaus mokykla, persipynusi su tautišku lietuvišku meno palikimu. Iš savo mokytojo F. Leger perimtą kontrastų pomėgį ir piešinio svarbos supratimą, vienu ar kitu pavidalu aptinkame visų laikotarpių Prano Gailiaus darbuose. Jo kūryboje labai svarbus gestas, kuris turi nešti prasmę ir popieriuje kurti architektūrą.

Po pripažinimo ir didelio atgarsio sulaukusios pirmosios P. Gailiaus personalinės parodos, surengtos 1955 m. Paryžiuje, Galerie du Haut Pave, pasipylė dailininko parodos viena po kitos. Neilgai trukus jos peržengė Prancūzijos ribas ir buvo surengtos Berlyne, Miunchene, Štutgarte (1960), Čikagoje (1963), Tokijuje, Ženevoje, Liuksenburge (1966), Geteburge (1967) ir t.t.  Lietuvos meno mylėtojai turėjo progos žavėtis Prano Gailiaus kūryba, eksponuota Vilniaus ir Kauno dailės galerijose, Kazio Varnelio namuose-muziejuje, Radvilų rūmuose, o taip pat ir Lietuvos dailės muziejuje.

K. Čiurlionio memorialinio muziejaus parodinėse erdvėse lankytojams pristatomi autoriniai Prano Gailiaus grafikos knygų „Lietuviška siuita“ (1967-1968) ir „Antroji lietuviška siuita“ (1986) atspaudai. Tai dailininko išeivio periodiniai grįžimai prie savo kilmės ištakų. Grafikos kūriniai pasižymi kontūro ekspresija, dinamiška linija, logiška kompozicija, savita grafikos technika ir virtuozišku jos valdymu. Pranas Gailius modernus, šiuolaikiškas, o svarbiausia – laisvas kūrėjas.

Paroda veiks iki 2018.03.02.