ISTORIJA

M. K. Čiurlionio namai-muziejus
M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai

Pagrindinėje Druskininkų gatvėje, pavadintoje M. K. Čiurlionio vardu, stovi du namukai, kuriuose gyveno ir kūrė garsiausias Lietuvos kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Nuo 1963 metų čia įkurtas memorialinis muziejus.

Istorija. 1878 metais į Druskininkus persikrausčiusi Čiurlionių šeima ilgą laiką neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, būstą nuomodavosi. Apie 1880 metus kompozitoriaus tėvai kurį laiką nuomojo vieną iš namų, kuriuos 1896 metais nusipirko išsimokėtinai. Didesniame pilkajame pastate įsikūrė Čiurlionių šeima, o geltonasis namukas prie kelio buvo skirtas poilsiautojams. Iš vasarotojų surinktų pinigų šeimos galva Konstantinas Čiurlionis mokėjo skolą už įsigytus namus visą likusį gyvenimą. Jam mirus, likusios skolos buvę namų savininkai atsisakė.

M. K. Čiurlioniui šie namai buvo labai svarbūs, siejosi su artimiausiais žmonėmis ir gražiausiais atsiminimais: vaikystėje čia gyvenant jį tėvas pradėjo mokyti muzikos, vėliau, studijuodamas Plungėje, Varšuvoje ar Leipcige, menininkas sugrįždavo į šiuos namus vasaroti ir kartu su namiškiais minėti didžiąsias metų šventes. Vėliau, keliaudamas ar dirbdamas Vilniuje, Peterburge, M. K. Čiurlionis čia rasdavo ramybę, pilnatvę, kūrybinį džiaugsmą. Vasarotojų namelyje jam tėvai įrengė darbo kambarėlį – pačią geriausią jo turėtą dirbtuvę. Čia nutapyta ir daug jo garsių paveikslų. Paskutinį kartą šiuose namuose M. K. Čiurlionis lankėsi 1910 metų pradžioje, kuomet žmonos Sofijos buvo parvežtas pasiligojęs iš Peterburgo.

1914 metais, artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui, mirė šeimos galva – Konstantinas Čiurlionis. Šeima po laidotuvių išsikėlė toliau nuo miestelio. Po karo šiuose namuose apsigyveno brolio Povilo žmona Rozalija Čiurlionienė su vaikais. 1942 metais jai mirus, dukra ištekėjo ir išsikėlė gyventi į Vilnių. Lenkijai okupavus dalį Lietuvos, visą tarpukarį Čiurlionių šeimos nariai buvo izoliuoti nuo savo gimtųjų namų. Aplankyti juos atsirado galimybė tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.

     

Jauniausios M. K. Čiurlionio seserys Valerija ir Jadvyga, aplankiusios apleistą Čiurlionių sodybą, pradėjo svajoti čia įkurti brolio kompozitoriaus ir dailininko memorialinį muziejų. Arčiausiai muziejaus reikalų visuomet buvo Valerija Čiurlionytė-Karužienė (1886–1982), kuri daugiau nei dešimtmetį kryptingai ir atkakliai dirbo vardan šio muziejaus įkūrimo. M. K. Čiurlionio seserų rūpesčiu buvo išsaugota šeimos sodyba ir 1963 m. birželio 16 d. atidarytas M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus.

Pirmoji ekspozicija buvo parengta namelyje prie kelio, vėliau (1965 m.) lankytojams duris atvėrė ir antrasis namelis. Pagal M. K. Čiurlionio seserų atsiminimus buvo atkurtas autentiškas namelių interjeras, panašiai kaip ir XIX a. pabaigoje buvo sutvarkyta sodybos aplinka. 1975 metais pastatytas pagalbinis muziejaus pastatas – kasa, kuriame lankytojai supažindinami su M. K. Čiurlionio biografija, rengiami koncertai, poezijos skaitymai bei įvairūs susitikimai. Lietuvos nepriklausomybės laikais, muziejaus rėmėjų dėka renovavus šalia geltonojo namelio esantį pastatą, įkurta galerija.

Kultūrinė veikla. Šiandien M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kasdien (išskyrus pirmadienius) kviečia į nuolatinę ekspoziciją, išsidėsčiusią keturiuose atskiruose nameliuose.

Pirmasis apžvalgos ratas prasideda muziejaus kasos pastate, kuriame yra biografinė M. K. Čiurlionio ekspozicija. Čia sukoncentruotos nuotraukos, laiškų ištraukos, menininko diplomai ir pažymėjimai žymi jo gyvenimo ir kūrybos kelią. Pagal M. K. Čiurlionio vitražų piešinius „Rex“ sukurtas Eglės Valiūtės vitražų diptikas kviečia pažinti dar vieną menininko kūrybos aistrą – kurti vitražus.

Antrajame ir trečiajame memorialiniuose nameliuose sutelkta daugiausia autentiškos Čiurlionių šeimos medžiagos. Pagrindiniame pilkajame namelyje galima išvysti senąją fisharmoniją, kuria grojo M. K. Čiurlinis, jo broliai ir seserys, taip pat kunigaikščio Mykolo Oginskio jaunajam kompozitoriui studijų baigimo proga dovanotą pianiną. Vasarotojams skirtame namelyje yra išlikęs autentiškas M. K. Čiurlionio kūrybos kambarėlis su jo paties molbertu, palete ir teptukais, o didžiajame namelio kambaryje stovi autentiškas pianinas, kuriuo Varšuvoje studijų metais skambino kompozitorius. Memorialiniuose nameliuose eksponuojami du paties M. K. Čiurlionio tapyti paveikslai: „Jėzus“ (1905), „Jėzus Alyvų kalne“ (1909).

 

Trečiasis apžvalgos ratas kviečia į galeriją artimiau pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą. Dviejose jos salėse eksponuojamos garsiausių dailininko darbų ir ciklų reprodukcijos. Galerijoje nuolat skambantys M. K. Čiurlionio simfoninių poemų garsai – tai tarsi tiltas, atvedantis prie jo dailės ir muzikos kūrybinės sintezės. Trečiojoje galerijos salėje rengiamos laikinos parodos, kuriose pristatomos M. K. Čiurlionio amžininkų ir šiuolaikinių menininkų parodos, istoriškai ar tematiškai papildančios, interpretuojančios didžiojo Lietuvos genijaus kūrybą. 2018-aisiais čia planuojama atidaryti M. K. Čiurlionio bičiulio scenografo M. Dobužinskio, amžininko druskininkiečio fotografo L. Baranovskio ir kitas parodas.

Kasmet muziejuje nuo 1965-ųjų ilgametes tradicijas tęsiantis tarptautinis muzikos festivalis „Fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose“ šiemet kvies į R. Zubovo, G. Gedvilaitės, A. Žvirblytės, S. Okruško, L. Dorfmann, M. Bazaro, R. Vingro ir kitų muzikantų koncertus. M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje kasmet vyksta tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ atidarymas, skaitomi „M. K. Čiurlionio studijų savaitės“ pranešimai, vyksta integruoti tarptautinio konkurso-festivalio „Muzika be sienų“, tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ renginiai. Kasmet muziejuje įvairiais renginiais minimos M. K. Čiurlionio gimimo metinės, švenčiama tarptautinė Europos muziejų naktis.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje galima užsisakyti ekskursijas lietuvių ir užsienio kalbomis, vykdomos edukacinės programos, suteikiančios galimybę žaismingai ir kūrybingai gilintis į meninį M. K. Čiurlionio paveldą.