V. K. JONYNO GALERIJA

      

V. K. JONYNO GALERIJA
Turistų g. 9, Druskininkai
Tel. (8 313) 55 553
El. p. jonynogalerija@gmail.com

DARBO LAIKAS:
antradieniais – šeštadieniais  11:00–18:00;
sekmadieniais 11:00–16:00;
paskutiniai lankytojai įleidžiami likus 30 min. iki uždarymo;
pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis V. K. Jonyno galerija ir M. K. Čiurlionio namai-muziejus nedirba, išskyrus vasario 16 d.

V. K. JONYNO GALERIJOS IR
M. K. ČIURLIONIO NAMŲ-MUZIEJAUS BENDRAS LANKYMO BILIETAS:
suaugusiam – 5 €
moksleiviui, studentui, senjorui – 2,5 €
Bilietą įsigyti M. K. Čiurlionio namų-muziejaus KASOJE
(M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai).

Druskininkų miesto centrinėje dalyje, jaukiame gamtos prieglobstyje 1989 metais pastatyta Vytauto Kazimiero Jonyno galerija (architektas A. Kančas), lankytojams duris atvėrusi 1993 m. lapkričio 4 dieną. Joje eksponuojama išskirtinio talento grafiko, tapytojo, skulptoriaus, vitražisto V. K. Jonyno (1907–1997) visų kūrybos laikotarpių darbai: piešiniai, medžio raižiniai, litografijos, knygų iliustracijos, pašto ženklai, tapyba, skulptūra bei gausi dokumentinė medžiaga apie profesoriaus sukurtus interjerus, monumentaliąją dailę bažnyčioms. Iki pat mirties dailininkas V. K. Jonynas, po daugiau kaip keturis dešimtmečius trukusios priverstinės emigracijos, galerijoje leisdavo vasaras, bendraudavo su lankytojais, komentuodavo savo kūrybą. Visi galerijoje saugomi jo kūriniai – dailininko dovana Lietuvai.

          

Vytautas Kazimieras Jonynas gimė 1907 m. kovo 16 d. Alytaus apskrityje. Vidurinį išsilavinimą įgijo Kudirkos Naumiesčio ir Kauno gimnazijose, 1923–1929 m. mokėsi Lietuvos meno mokykloje Kaune. 1931 m. išvyko į Paryžių tęsti studijų. Baigęs dvi aukštąsias mokyklas (vienoje įgyja medžio raižinių ir knygos meno specialybę, kitoje – medžio skulptūros ir baldų konstravimo) ir surengęs personalinę parodą, 1935 m. sugrįžta į Kauną, dalyvauja jaunųjų dailininkų grupės „Ars“ veikloje, dėsto Kauno meno mokykloje, vėliau – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto direktorius. 1944 m. dailininkas pasitraukia į Vokietiją. 1946 m. geram pažįstamam R. Šmitleinui padedant, V. K. Jonynas įkuria Freiburgo meno mokyklą. 1951 m. V. K. Jonynas išvyko į Jungtines Valstijas. Dėstė Mainco meno institute, Catan Rose meno institute ir Fordhamo universitete, įkūrė Vitražo studiją.

          

V. K. Jonynas paliko ženklų pėdsaką pasaulinėje meno arenoje. Prancūzams apie V. K. Jonyno veiklą primena medžio raižinių iliustracijos Prospero Mérimée „Lokiui”, vokiečiams – unikalūs pašto ženklai, iliustracijos J. W. Goethe’s knygoms „Jaunojo Verterio kančios” ir „Mainco apgulimas”, generolo F. Koenigo portretas, Vatikanui ir pasaulio katalikams – Jonyno apipavidalintas Vatikano paviljonas pasaulinėje Niujorko parodoje ir Šv. Petro bazilikos lietuvių kankinių koplyčia Romoje, vitražais ir mozaikomis dekoruotos bažnyčios JAV. Du aukso medaliai Paryžiaus pasaulinėje parodoje (1937), Taupomųjų kasų premija (1940) už K. Donelaičio „Metų“ iliustracijas, Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1945), LDK Gedimino III laipsnio ordinas (1993) – tai tik dalis garbingų apdovanojimų. Gebėjimas toli nuo tėvynės įkurti Dailės ir amatų mokyklą École des Arts et Métiers Freiburge, sutelkusią tautiečius menininkus – ypač reikšmingas faktas. Dailininkas yra surengęs parodų Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Olandijoje, JAV, jo darbų gausu Europos ir JAV muziejuose, privačiose kolekcijose.

Kultūrinė veikla. V. K. Jonyno galerijoje greta pagrindinės ekspozicijos didžiojoje salėje (80 kv. m.) rengiamos ir keičiamos dailės kūrinių parodos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų, privačių kolekcijų, pristatomos šiuolaikinės tapytojų, grafikų, tekstilininkų, skulptorių parodos. Galerijoje taip pat vykdomos Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos V. K. Jonyno dailės skyriaus diplomantų baigiamųjų darbų parodos. Organizuojami tradiciniai renginiai – V. K. Jonyno gimimo metinių minėjimai, susitikimai su dailininkais, knygų pristatymai, paskaitos apie meną, etnokultūriniai vakarai. V. K. Jonyno galerija vaikus ir suaugusius kviečia į vitražo ir grafikos edukacinius užsiėmimus.

---

SPALIS – SENJORŲ MĖNUO

2024 m. spalio mėn. 17 d. 14 val. 

Ekskursija „Svečiuose pas Jonyną”.
Registracija el. p. jonynogalerija@gmail.com

Renginys nemokamas

---

GEDIMINO MAŽINTO SKULPTŪRŲ PARODA „ČIURLIONIS. FORMA. ŠVIESA.”

2024 10 12 – 12 05

Paroda „Čiurlionis. Forma. Šviesa“ tai penktoji skulptoriaus-menininko paroda,
kurioje pristatomi kūriniai, įkvėpti kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio
kūrybos. Pristatomas naujas ir modernus skulptoriaus žvilgsnis į gerai žinomus
M. K. Čiurlionio kūrinius.

Menininkas Gediminas Mažintas gimė Ratnyčioje, Druskininkuose. 1998 m.
baigė juvelyrikos studijas St. Peterburgo technikos kolegiją Floridoje,
Jungtinėse Amerikos valstijoje. Skulptūros bakalaurą įgijo studijuodamas
Vilniaus dailės akademijoje Vilniuje. Nuo 2003 m. aktyviai dalyvauja skulptūrų
simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje. Aktyviai dalyvauja grupinėse parodose.
Priklausė menininkų klubui „Penktadienis 13“. Surengė keturias personalines
parodas, dvi iš jų Druskininkuose, buvusioje „Mažojoje galerijoje“.

---

POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO

2024 m. spalio mėn. 5 d. 11 val.

XXXV tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo 2024: Pasaulis – matrica ar metafora?“ ir V. K. Jonyno galerija kviečia į dviejų eilėraščių – kito poeto mėgstamiausio eilėraščio ir savojo – skaitymus. Veda Ričardas Šileika.

Poetinis Druskininkų ruduo – tai tarptautinis kasmetinis literatūros festivalis, pirmoje spalio mėnesio pusėje rengiamas Druskininkuose ir Vilniuje. Tai festivalis-laboratorija, skirtas pirmiausia poetams, kritikams, literatūros tyrinėtojams ir leidėjams, į kurį maloniai kviečiama ir publika.

Renginys nemokamas

---

TARPTAUTINIO TAPYTOJŲ PLENERO „ŠLAVANTAS 2024“ PARODA

2024 08 07-10 10
Parodos atidarymas rugpjūčio mėn. 7 d. 16 val.

Prie Šlavanto ežero krantų, Lazdijų rajone, Veisiejų seniūnijoje, kasmet organizuojamas tarptautinis pleneras, vadinamas ežero vardu – Šlavantas. Kaip ir kasmet, rezidencija gamtos apsuptyje suburia žinomus menininkus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš tolimų kraštų. Plenero organizatorė dailininkė Rita Rimšienė ir kuratorius dailininkas Antanas Obcarskas subūrė puikią tarptautinę komandą, kurioje šiemet itin daug žinomų užsienio vardų, sujungiančių du žemynus – Europą ir Afriką. Šiemet šios tradicija tampančios sueigos dalyviais tapo dailininkai Rita Rimšienė (Lietuva), Antanas Obcarskas (Lietuva), Mohamed Elmasry (Egiptas), Sergey Grinevich (Baltarusija), Sana Mahfoudhi (Tunisas) ir Helsinkio Menininkų Asociacijos pirmininkė Satu Kalliokuusi (Suomija). Šis kūrybinis susitikimas padovanojo nemažai puikių kūrybinių atradimų, kurie visi bus eksponuojami parodoje.

Plenero dalyvių siekis – atskleisti Lietuvą, kaip aukšto kūrybinio potencialo šalį, tęsti plenerinės tapybos tradicijas bei pasidalyti kūrybiniais sumanymais. Parodos dalyviai plenero metu tapo stebėdami ir fiksuodami aplinkos motyvus, saulės šviesos sklaidą, gilindamiesi į gamtos reiškinių, apšvietimo, spalvų, atspindžių ir refleksų įvairovę. Savo kūriniuose perteikdami gyvą dailininko įspūdį, nuotaiką bei autentišką, savitą aplinkos atmosferą, metų, paros laiką, erdvės įspūdį. Parodoje pristatomi nutapyti panoraminiai ir kameriniai Šlavanto ežero vietovių peizažai, bei abstrakčios ir figūrinės kompozicijos. Privačiomis lėšomis finansuojamo tapybos plenero „Šlavantas 2024“ dalyvių darbai jau septintą kartą pristatomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – V. K. Jonyno galerijoje Druskininkuose.

---

BANGUČIO PRAPUOLENIO PARODA „NAKTIES SPARNAI”

2024 05 18-08 06
Parodos atidarymas gegužės mėn. 18 d. 17 val.

„Naktį mes sapnuojame. Nuostabus, pilnas palaimos sapnas, kai mes pakylame ir skrendame. Tampame lengvi, matome kitą pasaulį. Iš viršaus, kaip stebėtojai, palikę visas problemas toli, toli. Ir skrendame. Be sparnų. O gal ir su nematomais sparnais. Minčių sparnais. Užsiauginkime sparnus. Reikia tik labai norėti. Tai skriskime į svajonių šalį. Iš tamsios nakties į aušrą“ – taip naują, iki šiol niekur nerodytą parodą pristato jos autorius.

Dailininkas, restauratorius Bangutis Prapuolenis gimė 1961 m. Kaune. Mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume meninio medžio apdirbimo specialybės. Vėliau studijavo Valstybinėje dailės akademijoje, Interjero dizaino fakultete. 2001 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą, kur įgijo edukologijos magistro kvalifikaciją. Dirba Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete Dailės ir interjero restauravimo studijų programos meninių baldų specializacijos vadovu, docentu. Taip pat yra meninių baldų restauratorius, Restauratorių asociacijos narys – steigėjas.

Bangutis Prapuolenis visuomet domėjosi tapyba, aktyviai pradėjo kurti nuo 2008 metų. Jis dalyvavo daugiau nei 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Ispanijoje), surengė keliasdešimt personalinių parodų Lietuvoje, yra aktyvus kūrybinių plenerų dalyvis.

Parodos atidarymas viešas, bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

---

TARPTAUTINĖ EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS

2024 m. gegužės mėn. 18 d.

17 val. Bangučio Prapuolenio parodos „Nakties sparnai“ atidarymas.
Dailininkas pristatys naują ir iki šiol niekur nematytą parodą, kurioje tyrinėjami tolimiausi minčių kampeliai… „Naktį mes sapnuojame. Nuostabus, pilnas palaimos sapnas kai mes pakylame ir skrendame. Tampame lengvi, matome kitą pasaulį. Iš viršaus, kaip stebėtojai, palikę visas problemas toli, troli. Ir skrendame. Be sparnų. O gal ir su nematomais sparnais. Minčių sparnais“ – taip savo parodą pristato Bangutis Prapuolenis.

20 val. edukacinis užsiėmimas „Natiurmortas”
Kviečiame susipažinti su įvairiomis technikomis, kurias naudojo V. K. Jonynas, kuriant natiurmortą. Jūsų lauks įvairios grafikos technikos, galimybė ieškoti spalvinių sprendimų bei pabūti autentiškoje galerijos aplinkoje – antro aukšto studijoje, kurioje kūrė ne vienas garsus Lietuvos dailininkas.

17-21 val. nemokamas ekspozicijų ir parodos ,,Jonynų giminės fenomenas” lankymas.
Aplankykite V. K. Jonyno galerijos ekspozicijas ir lauko parodą „Jonynų giminės fenomenas“, kurioje pristatoma viena seniausių ir plačiausių giminių Lietuvoje – Jonynai. Šioje giminėje daug garsių žmonių  – istorikų, profesorių, režisierių, vertėjų ar kritikų. Parodoje apžvelgiamos iškiliausios Jonynų giminės asmenybės, o vienas jų – Vytautas Kazimieras Jonynas.

Renginio, edukacinio užsiėmimo ir ekspozicijų lankymas nemokamas.

Renginys viešas, bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

---

LAUKO PARODA „JONYNŲ GIMINĖS FENOMENAS”

2024 04 25-10 03
Parodos atidarymas balandžio mėn. 25 d. 16 val.

Paroda skirta rašytojo Antano Jonyno 100-osioms gimimo metinėms ir jo sūnaus poeto, vertėjo Antano A. Jonyno jubiliejui paminėti. Lauko parodą parengė Alytaus kraštotyros muziejininkai. Paroda eksponuojama V. K. Jonyno galerijos kiemelyje.

Dzūkijoje gyvena sena, labai plati Jonynų giminė, turtinga iškilių Lietuvai nusipelniusių asmenybių. Jonynų genealoginis medis yra ilgaamžis, plačiai išsišakojęs ir gausiai lapotas. 1484 m. išduota karaliaus privilegija šeimos pradininkui Januškevičiui liudija, kad giminės šaknys siekia XV a.

Genealoginis medis, esantis Antano Jonyno memorialiniame muziejuje, apima tik XIX–XX a. gyvenusius ir tebegyvenančius Jonynus. Seniausias žinomas giminės atstovas buvo Mateušas Januškevičius-Jonynas, gyvenęs Daugirdų kaime XIX a. viduryje ir turėjęs šešis sūnus bei dvi dukteris. Po 1863 m. sukilimo M. Januškevičius, bijodamas caro valdžios represijų, pavardę pakeitė į Janyno. Dar vėliau Janynų pavardė pakito į Jonynų.

Jonynų giminė pasižymi kūrybinėmis ir intelektualinėmis galiomis, neišsenkančiu polinkiu į žinių šviesą. Dzūkijos kraštas didžiuojasi šios giminės išaugintais broliais ir seserimis, kurie yra užkopę į meno bei mokslo viršūnes, prisidėję prie Lietuvos garsinimo pasaulyje, prie jos dvasinių pamatų išsaugojimo ir stiprinimo. Muziejininkai nekelia sau uždavinio atskleisti Jonynų giminės talentų paslapties, bet parodos lankytojus siekia supažindinti su kai kuriais šios giminės atstovais, atskleisti neeilinių talentų asmenybes.

Šviesuolių giminėje tikrai gausu: Ignas Jonynas (1884–1954), lietuvių istorikas, diplomatas, profesorius; Vytautas Kazimieras Jonynas (1907–1997), vienas iškiliausių XX a. lietuvių menininkų; Vytautas Aleksandras Jonynas (1918–2004), literatūros kritikas; Ambraziejus Jonynas (1919–2006), tautosakininkas; Antanas Jonynas (1923–1976), rašytojas; Julius Andrejevas (1942–2016), kompozitorius, pianistas, pedagogas; Antanas A. Jonynas (g. 1953), poetas, vertėjas; Algis Griškevičius (g. 1954), menininkas; Rūta Jonynaitė (g. 1955), vertėja; Salomėja Jonynaitė (1963–2021), dainininkė; Ignas Jonynas (g. 1971), teatro ir kino režisierius.

Giminės lizdu, pradžių pradžia Jonynai laiko Daugirdų kaimą, esantį Alytaus rajono vakarinėje dalyje tarp Ūdrijos ir Krokialaukio. Daugirduose, Antano Jonyno vardu pavadintoje gatvėje, išlikęs rašytojo dėdės – tėvo brolio Vladislovo – 1898 m. statytas gyvenamasis namas su ąžuolinėmis durimis ir giliai numintu slenksčiu. Sodybos kieme sudėlioti buvusio svirno išlikę pamatų akmenys, šlama ir kankorėžius barsto šimtametė trisdešimt metrų praaugusi pocūgė. Čia retkarčiais susirenka gausi Jonynų giminė.

Paroda finansuojama Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.

Lauko parodos lankymas nemokamas

Parodos atidarymas viešas, bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

---

GERANDO RAITO ŠATŪNO PARODA „EINANT M. K. ČIURLIONIO KELIU: VISKAS ARBA NIEKAS”

2024 03 15-05 16 
Parodos atidarymas kovo mėn. 15 d. 16 val.
Po parodos atidarymo grupės „Jakimkė” pirmas ir paskutinis solo pasirodymas.

M. K. Čiurlionio tapyba yra labai svarbus XX a. pradžios Lietuvos meno modernumo liudijimas. Dailininkui G. R. Šatūnui tai taip pat turi didelę reikšmę, todėl savo parodą jis skiria ateinančioms M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. „O ypatingas žemiškas [kun.] pradas, visų daiktų pagrindas ir gimstančioji jėga, suderinantis savyje tai, kas ateina iš dangaus. Neaprėpiamas ir apimantis visus daiktus, jo galia begalinė. Jame glūdi didi šviesa, ir jis veda visus daiktus į jų paskirties išsipildymą.“

G. R. Šatūnas baigė mokyklą Druskininkuose. Vėliau studijavo Estijoje, Talino dailės akademijoje, vitražo ir dekoratyvinės taikomosios dailės discipliną ir įgijo taikomojo meno tapytojo kvalifikaciją. Jo sukurti vitražai papuošė kelis valstybinius pastatus ir keletą bažnyčių Lietuvoje (vitražas Mykolo Romerio universitete Vilniuje, vitražai Druskininkų, Kybartų ir Gelvonų bažnyčiose). G. R. Šatūnas kuria ne tik vitražo srityje, savo kūryboje menininkas naudoja mišrią techniką, jo tapymo objektais dažnai tampa architektūra, natiurmortai bei peizažai. G. R. Šatūnas nuo 1999 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narys, nuo 2003 m. Roterdamo Centrum Bilden Kunst (CBK) narys. Menininkas yra surengęs tapybos, grafikos bei vitražo parodas Lietuvos, Estijos, Belgijos, Švedijos, Danijos ir Nyderlandų galerijose.

Parodos atidarymas viešas, bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

---

EKSKURSIJA „SVEČIUOSE PAS JONYNĄ”

2024 m. kovo mėn. 16 d. 12 val.

Minint 117-ąsias dailininko V. K. Jonyno gimimo metines V. K. Jonyno galerija kviečia į ekskursiją, kurios metu metu susipažinsite su išeivijos dailininko kūryba, svarbiausiais kūriniais, biografija bei memorialinėmis erdvėmis. Vitražisto, grafiko, skulptoriaus ir tapytojo vasaros rezidencija alsuoja lietuviškumu ir kūrybinėmis vibracijomis. Ar jas pajausi ir tu?

Renginys nemokamas.
Renginio metu bus fotografuojama.

---

EGLĖS LIPINSKAITĖS PARODA „IŠPLAUKIANTYS PRISIMINIMAI“

2024 01 19-03 13 
Parodos atidarymas sausio mėn. 19 d. 16 val.

Spalva – dėmė – šviesa – kontrastas – kompozicija… Maždaug tokiu eiliškumu gimsta parodos autorės kūriniai. Kūrybos temos ir siužetai klostosi savaime, apie viską, kas supa ar gyvena viduje. Gamta, žmonės, išgyvenimai, emocijos, skriejančios mintys, idėjos. Iš detalių, nuotrupų kuriama unikali istorija, iš šmėstelėjusių prisiminimų, citatų, užuomazgų E. Lipinskaitė bando atkurti pasakojimus apie ypatingus žmones, kupinus emocijos, romantikos, jausmo, džiugesio ir trapių akimirkų.

Menininkės kuriamas peizažas tarsi truputį sužmogintas. Tapydama E. Lipinskaitė bando pajausti, ką jai kužda švystelėjusi netikėta šviesa iš dangaus („Vakaro ramybė visada telydi”), išgirsti, kaip kažkas nusikvatoja išvydęs savo atvaizdą baloje („Atmosfera”). Tada ir vėl emocija nuslopsta, ir nuo romantinio peizažo parodos autorė pereina prie konceptualesnių temų.

E. Lipinskaitė jau nuo 2015 m. mėgaujasi neišsenkančiomis technikos galimybėmis. Dažniausiai tapydama sluoksnį ant sluoksnio, kol spalva tampa sodri, turtinga ir pilna „patirties”.

Pasak parodos autorės, menininkas turi keistis, ieškoti, gilintis, domėtis, būti atviras netikėtiems eksperimentams ir naujų formų paieškoms… Taip visi jos bandymai ir mėginimai susidėjo į savitą vaizdavimo techniką akvarele, kur tarsi atsitiktinė dėmė pavirto į formą, o pulsuojanti linija tarsi užbaigė paveikslo kompoziciją.

Parodos atidarymas viešas, bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

---

V. K. JONYNO GALERIJOS KALĖDINĖ EGLUTĖ

Kalėdinių eglučių parkas (prie muzikinio fontano) Druskininkuose

Kviečiame į Kalėdinių eglučių parko įžiebimo šventę Druskininkų gydyklų parke, prie muzikinio fontano. Kurortą puošiantis kalėdinių eglučių parkas, su V. K. Jonyno galerijos eglute, džiugins druskininkiečius ir miesto svečius iki 2024 m. sausio mėnesio vidurio.

---

PARODA „NEREGĖTI KŪRINIAI“ IŠ V. K. JONYNO GALERIJOS RINKINIO

2023 10 20-2024 01 17
Parodos atidarymas lapkričio mėn. 10 d. 16:30 val.

V. K. Jonyno galerija minėdama 30 metų veiklos sukaktį pristato parodą „Neregėti kūriniai“. Ekspozicijoje pristatomi aštuonių menininkų Adolfo Vaičaičio, Audronės Petrašiūnaitės, Irenos Griežės, Magdalenos Birutės Stankūnienės, Ringailės Zotovas, Romo Viesulo, Vidos Krištolaitis, Viktoro Petravičiaus kūriniai, saugomi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinio V. K. Jonyno galerijos rinkinyje. 24 meno kūriniai atvyko kartu su V. K. Jonyno dovanotu kūrybiniu palikimu arba buvo padovanoti pačių menininkų galerijai. Per 30 metų sukaupta nedidelė meno kūrinių kolekcija lig šiol buvo saugoma rinkinyje ir pirmą kartą pristatoma V. K. Jonyno galerijoje.

Parodos atidarymas viešas, bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

---

V. K. JONYNO GALERIJOS 30-IES METŲ VEIKLOS JUBILIEJUS

2023 m. lapkričio mėn. 10 d.

16:00 Kryžiaus pašventinimas. Skulptorius G. Akstinas.
16:30 Parodos „Neregėti kūriniai“ atidarymas.
17:00 Studijos „Mikutis“ saksofonų kvarteto koncertas.

Renginys nemokamas

Renginys viešas, bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

---

SPALIS – SENJORŲ MĖNUO

2023 m. spalio mėn. 21 d. 13 val.

---

DIANOS PAKLONSKAITĖS KNYGOS „GĖLĖS KAIP ŠUNYS” PRISTATYMAS

2023 m. spalio mėn. 15 d. 15 val.

Poetė Diana Paklonskaitė pristatys trečiąjį eilėraščių rinkinį „Gėlės kaip šunys“.

Tarp poetės knygų ilgoki laiko tarpai. Štai rinkinys „Gilaus mėlynumo“ pasirodė 2006 metais, o antrasis, „Lakštingalų Airijoj nėr“, tik po aštuonerių metų (2014). Tai rodo, kad autorė ne tik kantri, bet ir itin reikli savo kūrybai – ilgokai tikrina, juvelyriškai šlifuoja kiekvieną naują eilėraštį, tada tik ryžtasi jį spausdinti.

Renginio svečiai:
autorė, poetė Diana Paklonskaitė,
leidyklos „Slinktys” vadovas Juozas Žitkauskas,
poetas ir bardas Mindaugas Valiukas,
poetas Kornelijus Platelis.

Renginys nemokamas

---

POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO

2023 m. rugsėjo mėn. 30 d. 11 val.

Poetiniame Druskininkų rudenyje dviejų eilėraščių – kito poeto mėgstamiausio eilėraščio ir savojo – skaitymai. Veda Ričardas Šileika ir Dainius Gintalas.

Poetinis Druskininkų ruduo – tai tarptautinis kasmetinis literatūros festivalis, pirmoje spalio mėnesio pusėje rengiamas Druskininkuose ir Vilniuje. Tai festivalis-laboratorija, skirtas pirmiausia poetams, kritikams, literatūros tyrinėtojams ir leidėjams, į kurį maloniai kviečiama publika.

Renginys nemokamas

---

GVIDO LATAKO MEDALIŲ PARODA „POETAMS ŽEMAIČIŲ IR LIETUVOS”

2023 09 29-10 01
Parodos atidarymas rugsėjo mėn. 30 d. 11 val.

Šiais metais Jotvingių premija skirta Gvidui Latakui už savitą šiuolaikinę mitologiją, nepagražintą kalbinę tikrovę, poetinę žaismę ir įtraukiančias literatūrines peripetijas poezijos knygoje „Salos“, kurią 2022 m. išleido asociacija „Slinktys“. Šia proga menininkas Gvidas Latakas V. K. Jonyno galerijoje pristato medalių parodą „Poetams Žemaičių ir Lietuvos“.

---

ARCHITEKTŪROS FESTIVALIS „PASTATAI KALBA” DRUSKININKUOSE

2023 m. rugsėjo mėn. 9 d. 11-18 val.

Ekskursijos vyksta kas 30 min., ekskursijos trukmė – 45 min. Paskutinė ekskursija 17:00 val. Išankstinė registracija nereikalinga. Patekimas į pastatą gyvos eilės principu.

2023 m. rugsėjo mėn. 10 d. 11-16 val.

Ekskursijos vyksta kas 30 min., ekskursijos trukmė – 45 min. Paskutinė ekskursija 15:00 val. Išankstinė registracija nereikalinga. Patekimas į pastatą gyvos eilės principu.

Žinomo lietuvių išeivijos menininko Vytauto Kazimiero Jonyno galerija, kurią suprojektavo architektas Algimantas Kančas, duris lankytojams pirmą kartą atvėrė 1993 m. Istorinio Lietuvos lūžio metu iškilęs pastatas buvo dualistinės paskirties: galerija-namai buvo skirti ir kasdieniam gyvenimui, ir parodų eksponavimui, tad juose lankytojai atras bet kuriam gyvenamajam pastatui įprastas erdves, kaip miegamąjį ar virtuvę. 1989-1997 m. V. K. Jonynas, po daugiau kaip keturis dešimtmečius trukusios emigracijos, Druskininkuose leisdavo vasaras. Šiandien jo namas-galerija, tapęs Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padaliniu, veikia kaip tikra laiko kapsulė – joje viskas palikta taip, kaip buvo menininkui čia vasarojant. Visų galerijos patalpų apdaila autentiška – tai XX a. 9-10 dešimtmečiams būdingas parketas, sienų, lubų, durų dizainas, autentiški baldai, šviestuvai, menininko asmeniniai daiktai.

Renginys nemokamas

---

TARPTAUTINIO TAPYTOJŲ PLENERO „ŠLAVANTAS 2023“ PARODA

2023 08 09-10 18
Parodos atidarymas rugpjūčio mėn. 9 d. 16 val.

Kaip ir kasmet, šiemet prie Šlavanto ežero kranto, Lazdijų rajone, Veisiejų seniūnijoje, būrėsi menininkai. Vyko kasmetinis tarptautinis tapytojų pleneras Šlavantas 2023. Plenero dalyviai – gerai žinomi Lietuvos ir užsienio menininkai, o šiemet tai Antanas Obscarskas, Rita Rimšienė, Karl-Kristjan Nagel (Estija), Linas Gelumbauskas, Rūta Levulienė ir Diana Rudokienė. Šis kūrybinis susitikimas padovanojo nemažai puikių kūrybinių atradimų, kurie visi bus eksponuojami parodoje.

Plenero dalyvių siekis – atskleisti Lietuvą, kaip aukšto kūrybinio potencialo šalį, tęsti plenerinės tapybos tradicijas bei pasidalyti kūrybiniais sumanymais. Parodos dalyviai plenero metu tapo iš natūros gamtoje: stebėdami ir fiksuodami aplinkos motyvus, saulės šviesos sklaidą, gilindamiesi į gamtos reiškinių, apšvietimo, spalvų, atspindžių ir refleksų įvairovę. Savo kūriniuose perteikdami gyvą dailininko įspūdį, nuotaiką bei autentišką, savitą aplinkos atmosferą, metų, paros laiką, erdvės įspūdį. Parodoje pristatomi nutapyti panoraminiai ir kameriniai Šlavanto ežero vietovių peizažai, bei abstrakčios ir figūrinės kompozicijos.

Privačiomis lėšomis finansuojamo tapybos plenero „Šlavantas 2023“ dalyvių darbai jau šeštą kartą pristatomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – V. K. Jonyno galerijoje Druskininkuose.

---

JULIJOS SKUDUTYTĖS PERSONALINĖ PARODA „ŠIUKŠLINYČIA”

2023 07 01-08 08
Parodos atidarymas liepos mėn. 1 d. 16 val.

„Šiukšlinyčia“ – Julijos Skudutytės personalinė paroda, kurioje eksponuojami tapybos darbai iš įvairių kūrybinių laikotarpių. Nuo dokumentavimo kaupiamų daiktų bute, autoportretų, antropomorfinių šiukšlių iki naujausių, niekur nerodytų darbų, gegužę-birželį sukurtų Cité Internationale des Arts rezidencijoje Paryžiuje.

Šiukšlinyčia kaip bažnyčia.
Prieky ponas, o gale balvonas
Žiūri visas atsilošęs kaip šventoriuj gers klebonas
Pasijuokti juk smagu, negi pulsi rėkt vardu?
Rūsčiam diedui Donelaičiui jau numirus,
Nebėra kas smerks švietėjus ateistus.
Liks tik sąžinės galia, bet ir ta jau per silpna.
Noris gert, paleistuvaut ir tik pinigus plaut.
Jei aukot tai tik, kad mažiau mokesčių paklot.
Kaip ir Paryžiuje kai Noterdamas degė,
Magnatai krokodilo ašarom sau reklamą darė.
Bet visi jau pripratę ten, kad pro langą Eifelis matos,
O po langais palapines benamiai statos.
Gal šiek tiek ir graudu, bet myžalo kvapą lengva pridengti Chanel numeriu penktu.
Racionalus protas gi puikus, jis sukūrė mums kapitalistinius namus,
Kur svarbus ir ypatingas kiekvienas žmogus (bet tik kol gali mokėti pinigus).
Nebėra nieko švento, tik skardinė saldaus,
Kraują pripildančio diabetu nektaro tamsaus.
Tad pakelkime taurę už tą poną ir balvoną, kurie kuria gerą toną.
Kurie primena mums gerus laikus, kai smurtas dar buvo smagus.
Kaip reikėjo mušt vaikus ir moteriai primint, kad ji gi ne žmogus.
Būkime laimingi ir be skausmo, o jei jis bus pasijuokime iš draugo.
Juk kitą menkinant sava mintis teisesnė kaip savas bezdalas maloniai trenkia.
Ir man taip lengva smerkt visus,
Pasislėpus už lapo piešiant katinukus.
Bet dar nebuvo taip, kad bažnyčia sau neprieštarautų
Kūnišką meilę peiktų, bet turtus krautųs.
Ką apaštalai rašė ne taip jau svarbu, galim interpretuoti, kad tai nebeaktualu.
Svarbiau, kad jūs parodą apžiūrėtumėt ir gal kažką įsigyt norėtumėt.;)
Norėčiau neironizuot, bet labai smagu kvatot.

---

EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS

2023 m. gegužės mėn. 13 d.  18-23 val.

18:30 Edukacinis užsiėmimas „Monotipija“.
V. K. Jonynas pasižymėjo kaip įvairialypis menininkas: vitražistas, skulptorius, tapytojas, grafikas, knygų iliustratorius. Grafikos technikai svarbiausios meninio vaizdo kūrimo priemonės: kontūrinė linija, juodų ir baltų dėmių deriniai. Piešinys gali būti kuriamas pieštuku, plunksna, tušu, anglimi, sangvinu, sepija popieriuje arba jo atvirkščias vaizdas raižomas medžio, linoliaumo plokštelėse ar ėsdinamas chemikalais metalo, akmens plokštėse, nuo kurių spausdinami grafikos lakštai. V. K. Jonyno studijoje šio edukacinio užsiėmimo metu susipažinsite ir išbandysite labai artimą tapybai grafikos – monotipijos techniką.

19:30 Ekskursija „Arbatėlė pas Jonyną“.
V. K. Jonynas Druskininkuose pasižymėjo kaip itin svetingas menininkas: kas pas jį užėjęs, būdavo pavaišinamas gardžia arbata, pakalbinamas, išklausomas. V. K. Jonyno galerija kviečia apsilankyti ekskursijoje, kurios metu susipažinsite su menininko namų-galerijos Druskininkuose erdvėmis bei pasivaišinsite arbata kaip anais laikais.

20:30 Šalto vitražo edukacinis užsiėmimas „Langas į saulę“.
V. K. Jonynas Jungtinėse Amerikos Valstijose įkūrė vitražo studiją. JAV apipavidalino kiek daugiau nei 50 bažnyčių, įdėjo savo indėlį į vitražų kūrimo meną. Edukaciniame užsiėmime kviečiame susikurti mažą interjero detalę: vitražo dažais ant stiklo nutapyti norimą kompoziciją ir taip įprasminti V. K. Jonyno kurtus sakralinio meno paminklus. Edukacinis užsiėmimas skirtas asmenims nuo 12 metų, būtina išankstinė registracija tel. +370 313 55 553 arba el. p. jonynogalerija@gmail.com.

Renginys nemokamas

---

ALISOS RŪTOS STRAVINSKAITĖS GRAFIKOS PARODA „VERPETAS”

2023 03 14-06 29

Parodos idėja menininkei gimė norint vizualizuoti pojūčius ir vaizdinius, kuriuos įkvėpė Sigito Gedos kūryba. Rengiant šią parodą didžiąją dalį laiko menininkė praleido netoli poeto gimtinės Lazdijų rajone — tokia neplanuota kūrybos geografija stipriai paveikė jos asmeninį supratimą apie S. Gedos kūrybos kontekstus, taip pat paskatino domėtis poveikiu, kurį menininkui daro kūrybinė aplinka. Kasdien sutikdama gamtos, vandens, augalų, paukščių motyvus, ji atrado itin artimą santykį su poeto kūryba. Pirmuosius darbus šiai parodai A. R. Stravinskaitė kūrė spalvoto lino raižinio technika, tačiau vėliau nusprendė įtraukti ir daugiau — nuo akvarelės iki koliažo. Taip pat buvo nuspręsta rodyti ir tam tikrą dalį kūrybinio proceso, kurią sudaro eskizai, autorės užrašai ir vizualūs pamąstymai. Alisos Rūtos tikslas buvo sukurti darbus, kurie įtrauktų parodos lankytojus kaip verpetas, keltų norą žiūrėti įdėmiai, ieškoti sąsajų su S. Geda — skaityti šio autoriaus kūrinius, juos analizuoti.

Parodoje menininkė nori ne tik pristatyti savo kūrinius ir pasidalinti jais su platesne publika, tačiau ir skatinti susidomėjimą S. Gedos asmenybe bei kūryba žvelgiant nauju kampu. Bandymai prisiliesti prie jo kūrybos kitomis meninėmis priemonėmis yra itin reti. Todėl tokia paroda yra matoma kaip galimybė tai atskleisti kartu supažindinant parodos lankytojus su tradicinėmis ir sintetinėmis grafikos priemonėmis.

A. R. Stravinskaitė 2004-2010 m. mokėsi Druskininkuose, 2010-2016 m. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, pabaigė grafikos specialybės studijas. 2017-2021 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje teatro scenografiją (BA). Studijų metu stažavosi RUFA universitete Romoje, atliko praktiką Hotel Pro Forma teatre Kopenhagoje, buvo dalimi kūrybinės komandos spektakliuose „Pelikanas“, „Mano Fėjų Herbariumas“, „Mamulė Mū“. 2021 m. įstojo į lyginamųjų kultūrų studijas (MA) Vytauto Didžiojo universitete. Nuo studijų pradžios aktyviai dalyvauja įvairiose dirbtuvėse (Sculptural research workshop, Prahos kvadrienalė, Jauno teatro dienos, Rethinking alive as material, Young Ambassadors Programme), dalyvauja grupinėse parodose (ON PAPER, Portalai, Antroji nacionalinė kaligrafijos bienalė) ir yra surengusi personalinę parodą „Grafika 2013-2018“ Lietuvoje. Dažniausiai menininkė kuria akvarelės, oforto, linoraižinio, kaligrafijos technikomis.

Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

---

JŪROS VAŠKEVIČIŪTĖS TAPYBOS IR KERAMIKOS PARODA „paSTEBĖJIMAI“

2023 01 20-02 26

Menininkė gimė 1958 m. Vilniuje, studijavo Vilniaus Dailės Akademijoje, nuo 1999 m. dalyvavo  per 180  parodų Lietuvoje ir užsienyje, surengė 23 autorines parodas. 2011 m. Šv. Jono gatvės galerijoje vykusiame projekte  „METŲ SKULPTŪRA  2010“ menininkė gavo nominaciją už „Ryškiausią 2010 m. instaliaciją”. 2019 m. gautas pirmos vietos diplomas  grafikos konkurse, Žanrų sintezės nominacijoje, Graikijoje (Eurasian Art Union in Greece).

Galerijos RA Direktorė – Rūta Eidukaitytė: „Žvelgiant į Jūros Vaškevičiūtės darbus gali medituoti. Tapybiška, švelni, akvareliška  spalva, apjungianti liniją, o linija, artima kinų, japonų dailei, kaligrafiškai judėdama popieriaus paviršiumi, sukuria iliuziją, tarsi klausytum muzikos. Arba tylos. Arba įsiklausytum į save. Gali ilgai žiūrėti, neatitraukiant akių ir kas kartą akys judės kita kryptimi. Formos ir linijos lengvumas užburia žiūrovą. Kaligrafinis autorės mąstymas sukuria tam tikrų vaizdinių asociacijų įspūdį. Kaip sako pati menininkė, visa kūryba ateina per asmeninius išgyvenimus ir jai labai svarbu, kad žiūrovas pamatytų kai ką giliau. Gal vidinį išgyvenimą, gamtos su žmogumi artumą, santykius, kaukes, socialinius vaidmenis. Autorė apgyvendina žmogų savo kuriamuose gyvūnų portretuose, jiems suteikia savybių, kurios gali kalbėti, ji sukuria istorijas. Matome virsmą, kur gamta (medžiai, gyvūnai) virsta žmogumi, ar žmogus virsta gamta. Kurdama gamtos, gyvūnų portretus, ji tarsi kuria savo (tuo pačiu žiūrovo) autoportretus, tokiu būdu apversdama žmogaus- gamtos santykį. Ir taip  parodo, kad mes esame tik dalis tos ekosistemos, kuri egzistuoja žemėje“.

Autorė sako: „Savo darbuose noriu parodyti  mus supančio Pasaulio trapumą ir pažeidžiamumą. Turim viską saugoti ir branginti. Mus supančią gamtą, santykius. Suprasti, kad viskas yra labai trapu ir laikina…. Stengtis būti šiandien truputį geresniems…“.

---

VYTAUTO V. LANDSBERGIO FILMO ,,SENIS PRIE JŪROS“ PERŽIŪRA

2022 m. lapkričio mėn. 17 d. 17 val.

„Senis prie jūros“, tai asmeniškas, (auto)ironiškas kino portretas apie devyniasdešimtmetį žmogų, vis dar aktyvų, pilietišką ir kūrybišką, kažkada stovėjusį Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo darbų fronte. Tačiau filme yra apeinamos visos praeities temos – kalbama apie dabartį – tokią, kokia yra. Filme žiūrovas pamatys ir kitokį, viešai publikai nematomą „naminį“ Vytautą Landsbergį – vis labiau rimstantį, filosofiškai apibendrinantį savus išgyvenimus, besidžiaugiantį buvimu su proanūkiais ar vienatvėje, vaikštinėjantį čiurlioniškų pasaulių pakraščiais, savo sielos pajūriais.

Renginys nemokamas.

---

JŪRATĖS KAZAKEVIČIŪTĖS PARODA „REGĖJIMAI, SLAUNIEJI MEDELIAI IR KITOS GYVASTYS“

Paroda eksponuojama nuo 2022 m. spalio mėn. 19 d. iki 2023 m. sausio 18 d.
Parodos atidarymas spalio mėn. 22 d. 15 val.

Jau du dešimtmečius menininkė Jūratė Kazakevičiūtė kuria tekstilinius objektus-skulptūras naudodama minkštosios skulptūros technologiją. Savo kūrybinės kelionės pradžioje menininkei labiau rūpėjo save atskleisti per laukinę moterį, motiną, kūrėją. Dabar save matanti kaip mažą visatos dalelę, ieškanti panašumo ir savo atspindžio augaluose, kraštovaizdyje, pirmapradėje gamtoje. Kurianti meno objektus kaip žmogaus ir augalo jungtis, kuriomis kalba apie jų bendrystę ir panašumą.

Parodoje menininkė pristato keturias naujausias tekstilines skulptūras iš ciklo „Pojūčių medžiai“ (2021–2022) ir skulptūras papildančius kaleidoskopinius miško atspaudus ant audinio, kurie lyg kilimai ar staltiesės, lyg gyvybe šnibždančios miško paklotės sujungia „Pojūčių medžius“ ir kitas skulptūras į vieną visumą. Parodoje eksponuojami ir trys anksčiau sukurti kūriniai: „Magnolija“, „Augalas“ ir „Ponia Mirtis“ (2013–2018), kurie dėl pakitusios realybės buvo transformuoti ir perkurti. Skulptūros kinta lyg gyvosios būtybės, kaip žmonės, augalai, kaip ir visa kūrinija. Taip „Magnolija“ tapo „Užsiskleidusi“, „Augalas“ – „Palaužtas“, „Ponia Mirtis“ – „Persikūnijimas“.

Vaikščiodama miško takais menininkė nepaliauja žavėtis gamtos kitimu skirtingais metų laikais. Širdžiai apsalus nuo grožio įspūdį užfiksuoja telefonu. Šalia skulptūrų parodoje eksponuojami skaitmeniniai atspaudai sukurti iš tokių nuotraukų. Kiekviename darbe yra viena pasikartojanti nuotrauka, kuri kaip viena detalė atsispindinti kaleidoskopo veidrodžiuose: taip kaip augalo žiedas, sukasi ratu sukurdamas ritmą ir harmoniją, taip sudėliotas vaizdas tampa raportu audinyje, kuris galėtų plėstis ir tęstis iki begalybės, kaip sutartinės posmas.

Jūratė Kazakevičiūtė gimė Druskininkuose, ten pat gyvena ir dirba. 2000 m. baigė tekstilės specialybės bakalauro studijas Vilniaus Dailės Akademijoje. 2002 m. įgijo menų magistro laipsnį. Menininkės objektai, minkštosios skulptūros ir instaliacijos pristatomos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: 2009 m. „Nord ART“ KIC, Budelsdorfe, Vokietijoje ir tarptautinėje Kauno bienalėje „Gyvas požiūris“; 2010 m. „Miniartextilcomo“ Como ir Venecijoje, Italijoje bei 3-ioje Europos tekstilės ir taikomojo meno trienalėje „Tradicijos ir Inovacijos“ Rygos dekoratyviojo meno ir dizaino muziejuje; 2011 m. „Miniartextil à Montrouge“ Paryžiuje, Prancūzijoje.

---

XXXIII tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo 2022“

2022 m. spalio mėn. 1 d. 11 val.

Dviejų eilėraščių – kito poeto mėgstamiausio eilėraščio ir savojo – skaitymai.
Veda Ričardas Šileika ir Dainius Gintalas.

Renginys nemokamas

---

TARPTAUTINIS TAPYTOJŲ PLENERAS „ŠLAVANTAS“

Paroda eksponuojama nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. 10 d. iki spalio mėn. 16 d.
Parodos atidarymas rugpjūčio mėn. 10 d. 16 val.

Rugpjūčio 2-11 dienomis, Lazdijų rajone, Veisiejų seniūnijoje, ant Šlavanto ežero kranto įsikūrusioje sodyboje vyks jau penktasis tarptautinis tapytojų pleneras „Šlavantas-2022“. Šį kartą dalyvauti plenere pakviestos keturios dailininkės iš Pietų Korėjos sostinės Seulo. Tai 21C ICAA ( International Creative Artists Association) prezidentė, WCAA ( World Culture Artists Association Inc.) direktorė Bosuk Lee, ir šios organizacijos narės Sookja Cho, Jungwha Jang, Jongsook Lee. Plenere dalyvaus lietuviai menininkai: vilnietis Svajūnas Armonas, kauniečiai Rita Rimšienė (plenero organizatorė), Antanas Obcarskas (kuratorius).

Į plenerą pakviestos žymios Pietų Korėjos menininkės ne tik todėl, jog siekiama profesionalumo, aukštos darbų kokybės, bet ir norint parodyti, atskleisti Lietuvą, kaip aukšto kūrybinio potencialo šalį, taip pat pasidžiaugti gražia gamta, pasidalyti kūrybiniais ir organizaciniais sumanymais.” Menininkui reikalinga pasidairyti po pasaulį, pasikviesti užsienio kūrėjus – gimę nauji impulsai, bendros idėjos nuveda toliau ir plačiau“, – pastebi plenero kuratorius A. Obcarskas.

---

EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS

2022 m. gegužės mėn. 14 d.

18 val. Leono ir Aido Striogų skulptūrų parodos „Bėga gyvenimas bėga…“ atidarymas. Parodoje bus pristatomi jau tradiciniais tapę Leono „medinukai“ ir Aido „prakalbinti“ akmenys – daugiausiai 2022 metais sukurti darbai. Parodos atidarymo metu V. K. Jonyno galerijoje turėsite galimybe pabendrauti su vienu iš parodos autoriumi –  Aidu Strioga.

20 val. Edukacinis užsiėmimas „Langas į saulę“
Žymaus lietuvių dailininko, vitražų kūrėjo, V. K. Jonyno galerijoje Jūsų laukia tapyba ant stiklo šaltais vitražo dažais. Sukurta nedidelio formato kompozicija įkomponuotas lange, padės sukurti džiugią, šventinę nuotaiką jūsų kambario interjere.

iki 22 val. V. K. Jonyno galerijos lankymas nemokamas.

---

LEONORO VYTAUTO IR AIDO STRIOGŲ PARODA „BĖGA GYVENIMAS BĖGA…“

Paroda eksponuojama nuo 2022 m. gegužės mėn. 6 d. iki rugpjūčio mėn. 9 d.
Parodos atidarymas gegužės mėn. 14 d. 18 val.

Skulptorių tėvo ir sūnaus paroda simboliniu pavadinimu „Bėga gyvenimas bėga…“ – tai jų kūrybos dialogas. Kaip gamtoje medis dera su akmeniu, taip ir Leonoro Vytauto „medinukus“ pratęsia bei papildo Aido „prakalbinti“ akmenys. Menininkai nelieka abejingi ir pastarųjų metų įvykiams – paguodos, nusiraminimo ieško maldoje, gamtoje ir kūryboje. Abu skulptorius vienijantis simbolis – angelas, kurio buvimą šalia gali pajusti tik tyros sielos žmogus. Leonoro Vytauto ir Aido bendra kūrybos paroda kviečia lankytoją bent akimirką nustoti skubėjus, atsigręžti į gamtą ir joje paieškoti savo išgyvenimo atspindžių.

Leonoras Vytautas Strioga gimė Medžiočių kaime, Ukmergės apskrityje. Studijavo valstybiniame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje) skulptūrą. Studijas tęsė Ilja Repino dailės institute, Sankt Peterburge. Ideologiniuose gniaužtuose laikoma to meto kūryba skatino autorių ieškoti laisvesnių jos išraiškos formų. Asmeninio stiliaus paieškos vedė autorių per įvairius to meto laikotarpiams būdingus stilius: nuo neoklasicizmo interpretacijų iki mėginimo taikyti kubizmo formos traktavimo principus. Bet daugybėje stilių autorius nepametė savojo individualumo, o mes jį pažįstame, kaip lyrišką kūrėją, kurio kūrybos ištakos glūdi poezijos ketureiliuose, dangaus ir žemės dualizme, kartais alegoriškame gamtos ir žmogaus santykyje. Nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio Leonoras Vytautas Strioga dalyvauja grupinėse parodose, rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje. 2001 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Aidas Strioga, savo talentų gerbėjų dažnai vadinamas akmenų užkalbėtoju, nuo paauglystės dirbo tėvo Leono pameistriu, kalinėjo akmenį. Vėliau savo rankomis įgyvendino kūrybines tėvo idėjas, kuriant skulptūras iš metalo. Aidas mokėsi dabartinėje Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje. Būdamas jautrus jį supančiai gamtai ir kuriančiai tėvo aplinkai nuo ankstyvo amžiaus jautė polinkį kūrybai. Tačiau individualaus kelio paieškos vedė per įvairius meninių sričių eksperimentus, kol atvedė iki to, kas yra pirmapradiška – akmens.

---

VILMOS VASILIAUSKAITĖS PARODA „REZERVUOTA… GYVENIMUI“

Paroda eksponuojama nuo 2022 m. kovo mėn. 15 d. iki gegužės mėn. 4 d.

Vilma Vasiliauskaitė parodoje „Rezervuota… Gyvenimui“ pristato naujausius aliejinės tapybos kūrinus, skurtus 2020-2022 metais. Menininkė jautriai reaguodama į šiandieninius įvykius pristato tik šviesiausius ir pozityviausius kūrinus. „Ieškojau pozityvumo, ištvermės šiame sudėtingame laikotarpyje, todėl politikos nebus…“ – teigė parodos autorė. Menininkė kviečia bent akimirkai nurimti, įkvėpti tyro oro, džiaugtis, kad esame ir galime padėti kitam, ir tikėti, kad viltis ir išeitis visada yra.

„…Mintys skyla į atomus, kuriuose sukasi atspalvių branduoliai ir iš milijonų mažyčių pigmento chromosomų gimsta visatos ir spalvų dermė; kai šviesa ir tamsa, šokdinama teptukų įsigeria į drobes, kurios kužda tai, ko nei vienas žodis neišskambės. Bet atspindės šviesą. Sugers visas gyvenimo spalvas. Atguls ten, kur nuves vidinis suvokimas ir kurs istorijas, dažų kuždesiuose transformuosis į istoriją. Toks nenumaldomas pažinimo troškulys: baltą spalvą sugers mėlyna ir juoda. Juoda nušvis lyg išganyta per išpažintį. Teplios juodos mintys persikrauna sutirštinta spalvų gama ir baltos gulbės išplaukia lyg iš seno paveikslo. <…> Ir kai surems savo ietis blogis prieš blogį, bandysi suprasti, kuri tiesa yra tikroji. Imsi melstis, kad tai, kas turi amžinąją vertą – žmogiškosios vertybės neužžels žole, nebus patiesta po kojomis ir nesivalys į ją savo purvinų kojų. Ir kai nuogą savo ramybę bandysi pridengti rankomis, pasaulio blogis staugs iš pasiutimo ir ieškos kelio į  tavo mintis. Tu tapsi uostu sau pačiai ir tavo dievas nebus didesnis už žolę, bus tavo širdies gyventojas. O tu –  įsikibus savęs ir to, kas kuria tave kaip vientisą būtį… Kelionė, kuri tęsiasi net nukabinus paveikslą nuo sienos. Per šviesą ir tamsą.“ – Rasa Šeikuvienė.

Menininkės Vilmos Vasiliauskaitės vaikystė prabėgo Druskininkuose. Tapybos pradmenų mokėsi Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykloje, V. K. Jonyno dailės skyriuje. Vėliau studijavo Šiaulių universitete, baigė dailės magistro studijas, įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Vilma Vasiliauskaitė yra surengusi daugiau nei trisdešimt personalinių parodų, dalyvavusi apie pusšimtyje grupinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje.

---

TEKSTILĖS MENO PARODA ,,GOBELENAS VAKAR IR RYTOJ“

Paroda eksponuojama nuo 2021 m. lapkričio mėn. 26 d. iki 2022 m. sausio mėn. 30 d.

Nuo 2009 m. kasmet rengtas projektas „Kitokia tekstilė“ palaipsniui peraugo į kuruotas temines parodas: „Lietuviška tapatybė tekstilėje“, „Simbolių kalba šiuolaikinėje tekstilėje“. Bendraudami su žiūrovais rengėjai ne kartą išgirdo klausimą: „O kur gobelenai?“

Projektas „Gobelenas vakar ir rytoj“ yra skirtas sukurti platformą ir parodyti, kad dailininkai vis dar kuria šia tekstilės technika, nepaisant to, kad tai labai ilgas ir daug darbo reikalaujantis procesas. Tokia ir yra pagrindinė parodos idėja bei misija – atgaivinti, palaikyti ir puoselėti gilias tradicijas turinčias tekstilės technikas.

Šalies kūrėjai pateikė kūrinius, kurie atlikti gobeleno technika, atspindi Lietuvos tautos identitetą, o šią kolekciją numatyta eksponuoti ir už Lietuvos ribų. Parodoje profesionalūs dailininkai, studentai, gebantys austi kūrinius gobeleno technika, eksponuoja savo darbus, atspindinčius parodos pavadinimą – „Gobelenas vakar ir rytoj“.

Gobeleno pavadinimas kilęs iš XVII a. Paryžiaus karališkosios kilimų manufaktūros pavadinimo. Iš tiesų ši audimo technika jau buvo žinoma senovės Egipte, Persijoje, Mesopotamijoje. Vakarų Europoje ji paplito XI–XII a. sandūroje, apogėjų pasiekė XVI–XVII a., tačiau, prasidėjus visos taikomosios dailės krizei, prarado populiarumą ir gobelenas. Kurį laiką buvęs pamirštas, XX a. antrojoje pusėje gobeleno audimas vėl atgijo.

Gobelenai buvo audžiami rankomis paprastos konstrukcijos vertikaliomis ar horizontaliomis staklėmis-rėmais pagal iš anksto paruoštą piešinį – kartoną, atskirais spalvų ploteliais. Rankiniam gobeleno audimui reikia didelio audėjų meistriškumo, kruopštumo ir meninės nuovokos: vienas audėjas per metus išaudžia 1–3 m² gobeleną. Platų gobeleną gali austi keletas audėjų vienu metu.

Parodos dalyviai:
Austė Guogaitė, Auksė Draugelienė, Birutė Sarapienė, Danguolė Brogienė, Danguolė Čachavičienė, Danutė Valentaitė, Danutė Jonelienė, Elma Šturmaitė, Irena Piliutytė, Laimutė Kozlovienė, Liucija Banaitienė, Marijona Sinkevičienė, Milda Dulkytė, Rūta Narvydienė, Zinaida Dargienė, Vaiva Lašienė, Virginija Kirvelienė.

Parodos kuratorė – Birutė Sarapienė

---

POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO

2021 m. spalio mėn. 2 d. 11 val.

Poetiniame Druskininkų rudenyje dviejų eilėraščių – kito poeto mėgstamiausio eilėraščio ir savojo – skaitymai. Veda Ričardas Šileika ir Dainius Gintalas.

Poetinis Druskininkų ruduo – tai tarptautinis kasmetinis literatūros festivalis, pirmoje spalio mėnesio pusėje rengiamas Druskininkuose ir Vilniuje. Tai festivalis-laboratorija, skirtas pirmiausia poetams, kritikams, literatūros tyrinėtojams ir leidėjams, į kurį maloniai kviečiama publika.

Nemokamame renginyje galima dalyvauti tik su galimybių pasu.

---

DZŪKIŠKAI LIETUVIŠKA POEZIJOS POPIETĖ SU JUOZU ŽITKAUSKU 

2021 m. rugsėjo mėn. 12 d. 14 val.

V. K. Jonyno galerija kviečia į Juozo Žitkausko eilėraščių knygos „Dubeltavos išpažintys. Eilėraščiai dzūkiškai ir lietuviškai” pristatymą. Dalyvauja poetai Juozas Žitkauskas, Rita Makselytė ir smuikininkas Linas Savulionis.

Juozo Žitkausko ketvirtojoje poezijos knygoje „Dubeltavos išpažintys. Eilėraščiai lietuviškai ir dzūkiškai“ – eilėraščių dialogai, gretinant vieną tekstą dzūkų tarme su kitu sukurtu bendrine kalba. Rinkinyje eilėraščiai tarsi tarpusavyje „kalbasi“ temiškai, problemiškai, ritmiškai ir pan. Kertinės knygos temos: atmintis ir jos refleksijos šiandieniniame gyvenime, tėviškės ir gimtosios kalbos, tarmės išskirtinumas, tolstančio laiko pėdsakai. Vienas iš autoriaus savitumų, pasikartojantis per visas anksčiau tris jo išleistas knygas, ataidintis ir būsimame rinkinyje – gimtojo krašto, Lazdijų rajono vaizdiniai, tarmės ypatybės, žmonės. Tokios, sinchroniškas tarmiškai ir bendrine kalba parašytais tekstais susikalbančios knygos, yra retenybė. Juolab, kad J. Žitkausko, ypač dzūkiškiems tekstams būdingas naujumas, dažnai jis atsisako tiesioginio liaudiškumo, o jeigu jau naudoja jį savo kūryboje, tai gerokai jį priartina prie šiandieninio, modernesnio kalbėjimo.

Rašydamas tarmiškai autorius siekia parodyti, kad tarmė toli gražu nėra tik linksmų vakarėlių, humoro šou išraiškos būdas, bet kalbėjimo ir susikalbėjimo galimybė, priežastis labiau ir tiksliau išreikšti savo jausmus, atverianti daugiau galimybių pasakyti tiek apie save, tiek apie supančią (supusią) aplinką ir savo, kaip autoriaus, poziciją tos aplinkos centre arba pakraštėlyje.

J. Žitkauskas, skaitomas ir mėgstamas visuose Lietuvos regionuose, jo tekstai verčiami į lenkų, baltarusių kalbas. 2018 m. už tai jam įteikta pirmojo Lazdijų bibliotekininko Albino Andrulionio premija.

Iki šiol J. Žitkauskas yra išleidęs tris eilėraščių knygas: „Grafomano įšventinimas (2011), „Budintis kalendorius” (2014), „Sakyciniai ir pilniavociniai. Ailėraščiai dzūkų tarmi” (2018). 2020 m. už gimtosios kalbos ir gimtosios tarmės puoselėjimą, aktyvią edukacinę ir šviečiamąją veiklą apdovanotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos diplomu. Eilėraščiai išversti į lenkų kalbą bei lenkų kalniečių tarmę bei publikuoti įvairiuose Lenkijos literatūros leidiniuose. Nuo 2017 m. kasmet sudarinėja „Dzūkų kalendorių” dzūkų tarme, 2019 m. kalendorius pripažintas geriausiu Lietuvoje ir apdovanotas Šiaulių rajono savivaldybės Lauryno Ivinskio premija. Kaip poetas dalyvauju įvairiuose literatūros renginiuose, poezija publikuojama žurnaluose „Naujoji Romuva“, „Literatūra ir menas“, almanache „Poezijos pavasaris” (2020, 2021) ir kt. Poetas taip pat yra pelnęs Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos premiją.

RENGINYS NEMOKAMAS

---

ELMOS ŠTURMAITĖS PERSONALINĖ PARODA ,,NAUJAS AQUA DIALOGAS DRUSKININKUOSE“

Parodos atidarymas 2021 m. rugsėjo mėn. 10 d. 17 val.

Parodoje eksponuojami naujausi Elmos Šturmaitės kūriniai, sukurti akvarelės technika. Dailininkė stebėdama įvairias gyvenimo realijas, ieško atsakymo savo kūriniuose, įžvelgia nuolatinį savaiminį atsinaujinimą ir intuityvų temų atradimą technikoje, medžiagoje, spalvų deriniuose. „Man kūryba yra būvis, kada galiu būti savimi ir labai branginu tą laisvę“ – teigia Elma Šturmaitė. Spontaniški, jausmingi spalvų impulsai popieriuje, įgaunantys formų ir tekstūrų visumą, pasakoja apie laisvės būtinumą ir jos grožį, laiko tėkmę ir žmogaus buvimą savimi.

Elma Šturmaitė savo kūrybą apibūdina kaip įvairialypę, neatsiejamą nuo nuotaikų kaitos, emocijų įvairumo, mąstymo ir matymo, kasdieninių ieškojimų ir atradimų. „Mano kūryba nepastovi, kaip ir pats gyvenimas. Kiekviena diena atsiveria kitame laikmetyje, apribota paros, savaitės, mėnesio ar metų. Bet jos visos būna kitokios, laiko matas nesuteikia nei spalvos, nei gilumos, nei vaizdinių. Kūriniuose atsispindi savasties būsena. Dar Vydūnas minėjo savastį kaip visumos buvimą dabartyje.“

Dailininkė gimė Tauragės rajone, Juodpetrių kaime, akvarele susižavėjo studijuodama Šiaulių pedagoginiame universitete. Po studijų 1973 metais persikėlė gyventi į Druskininkus. 1976 m. dailininkė inicijavo Druskininkų vaikų dailės mokyklos įkūrimą. 1982 m. priimta į sąjunginį jaunųjų dailininkų susivienijimą. Nuo 1999 m. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) narė. Surengė 48 autorines parodas bei sudalyvavo daugiau nei 220 bendrose respublikinėse, tarptautinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Aktyviai dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose pleneruose, tarptautinėse akvarelės bienalėse. Kuria tekstilės, akvarelės, tapybos srityse.

Elma Šturmaitė apdovanota Švietimo ministerijos laureato diplomu, Kauno miesto kūrybinių klubų diplomais už kūrybinius rezultatus, įvairiais padėkos raštais iš įvairių šalies miestų bei užsienio šalių. Autorės darbų yra įsigiję Taikomosios dailės ir dizaino, Žemaičių dailės, Tauragės miesto, Seinų dailės muziejai bei įvairūs meno kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.

Paroda veiks iki 2021 m. lapkričio mėn. 24 d.

---

TAPYTOJŲ PLENERO „ŠLAVANTAS 2021“ PARODA

Parodos atidarymas 2021 m. rugpjūčio mėn. 10 d. 16 val.

Lazdijų rajone, Veisiejų seniūnijoje, ant Šlavanto ežero kranto įsikūrusioje sodyboje 2021 m. rugpjūčio 2 – 9 d. vykstantis tapytojų pleneras „Šlavantas 2021“ subūrė žymius lietuvių menininkus:

Vytautas Dubauskas – tapytojas, nuo 1990 m. dailininkų grupės „Angis“ narys, LDS narys; Kęstutis Grigaliūnas – grafikas, tapytojas, konceptualių darbų kūrėjas, pedagogas, LDS narys; Sigita Maslauskaitė-Mažylienė – dailininkė, menotyrininkė, LDID ir LDS narė; dėstytoja; Saulius Mažylis – dailininkas; Antanas Obcarskas – tapytojas, LDS narys, nuo 1993 m. dailininkų grupės „Angis“ narys, plenero kuratorius; Rita Rimšienė – tapytoja, plenero organizatorė.

Plenero dalyviai siekia atskleisti Lietuvą, kaip aukšto kūrybinio potencialo šalį, tęsti plenerinės tapybos tradicijas bei pasidalyti kūrybiniais sumanymais. Lietuvoje plenerinė tapyba atsirado 19 a. pabaigoje, išpopuliarėjo 20 a. pirmoje pusėje ir vis dar neprarandanti aktualumo šiandien. Parodos dalyviai plenero metu tapo iš natūros gamtoje: stebėdami ir fiksuodami aplinkos motyvus, saulės šviesos sklaidą, gilindamiesi į gamtos reiškinių, apšvietimo, spalvų, atspindžių ir refleksų įvairovę. Savo kūriniuose perteikdami gyvą dailininko įspūdį, nuotaiką bei autentišką, savitą aplinkos atmosferą, metų, paros laiką, erdvės įspūdį. Parodoje pristatomi laisvai nutapyti panoraminiai ir kameriniai Šlavanto ežero vietovių peizažai, bei abstrakčios ir figūrines kompozicijos.

Privačiomis lėšomis finansuojamo tapybos plenero „Šlavantas 2021“ dalyvių darbai ketvirtą kartą pristatomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – V. K. Jonyno galerijoje Druskininkuose.

Paroda veiks iki 2021 m. rugsėjo mėn. 8 d.

---

OLEGO KATENSKIJ TAPYBOS DARBŲ PARODA ,,VARIACIJOS”

Parodos atidarymas 2021 m. liepos mėn. 16 d. 17 val.

Olegas Katenskij gimė Vilniuje 1961 m. Nuo 1973 m. iki 1977 m. mokėsi Vienožinskio dailės mokykloje pas prof. A. Šaltenį, M. Rožanskaitę, I. Piekurą. 1982 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą, studijavo Monumentaliosios dailės katedroje vitražo specialybę. Mokėsi pas prof. A. Stoškų, prof. K. Morkūną, doc. R. Dalinkevičių, doc. K. Šatūną. Baigęs studijas, 1988 metais pradėjo kūrybinį darbą. Jo sukurti vitražai puošia daugelį privačių ir visuomeninės paskirties interjerų Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Varšuvoje. Taip pat dailininkas yra sukūręs daug vitražų sakraliniuose pastatuose. Sakralinės paskirties didelio formato vitražų nuotraukas galima pamatyti šiais metais išleistoje retrospektyvinėje Lietuvos vitražo monografijoje „Šviesos architektūra“. Olegas Katenskij dalyvauja LDS rengiamose individualiose ir grupinėse vitražo, stiklo skulptūros ir tapybos parodose.

Ši paroda yra dailininko naujausi kameriniai kūrybiniai ieškojimai, pasižymintys rafinuota estetika ir kūrybiniu lengvumu. Darbai kupini dinamikos, veiksmo, nepagaunamo siužeto, organiškai besikeičiančių formų, spalvinių dermių. Paveiksluose šie spalvų ir formų deriniai kuria tarpusavio dialogus, tampančius improvizuotu muzikiniu skambesiu.

Paroda veiks iki 2021 m. rugpjūčio mėn. 8 d.

---

VIRGINIJAUS SUTKAUS PERSONALINĖ PARODA ,,SUSITIKIMAI”

Paroda eksponuojama nuo 2021 m. gegužės mėn. 6 d. iki liepos mėn. 14 d.

Parodos autorius Virginijus Sutkus gimęs 1963 m. Šiaulių raj. Budvyčių kaime. 1981-1986 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, Dailės fakultete. 1986-1992 m. dirbo Dailės mokytoju Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje, nuo 1992 m. gyvena Druskininkuose, dirba „Ryto“ gimnazijoje. Dailės darbų parodose dalyvauja nuo studijų laikų.

Virginijaus pasaulėvaizdžio pagrindinės ypatybės yra gebėjimas emocionaliai ir įtaigiai išreikšti savo  mintį paveiksluose. Tame atsiskleidžia išskirtinis dailininko bruožas – sugebėjimas panaudoti spalvą. Kiekviename dailininko paveiksle aiški tam tikros spalvos dominantė suteikia  kūriniui nuotaikos  ir estetinį vaizdą.

Ekspresyvumas, emocinė intensyvi  atmosfera išgaunami  į vertikalėmis  skaidomą paveikslo plotą įvedant įstrižainę, kurioje dailininkas naudoja intensyvius spalvų derinius, palaipsniui keisdamas potėpio charakterį nuo subtilesnio plono pereinant prie reljefiško. Pasirinkdamas gamtovaizdžio fragmentą dailininkas tarsi nutraukia ribą tarp tikrovės ir mistinio pasaulio. Ekspresyvus vaizdavimas pažadina mūsų vaizduotę, įtraukia žiūrovą į paslaptingą pasaulį, kuris sukuriamas abstrahuojant vaizduojamus objektus, bei antriniuose planuose įterpiant trapias, švelnių atspalvių formas.

Bendraujančius su Virginijumi ir žinančius dailininko ramų būdą, gali nustebinti jo aliejinės tapybos ekspresyvumas, veržli dinamika. Skirtingai nei aliejinėje tapyboje, akvarelėse atsiskleidžia dailininko gamtos grožio pajautos lyriškumas, perteikiamas emocionalus vidinis autoriaus pasaulis. V. Sutkus yra gamtos žmogus, būtent gamta yra pagrindinis dailininko inspiratorius, pagrindinis kūrybos šaltinis.

Menotyrininkė – Danutė Kašėtaitė

---

BRONIAUS RUTKAUSKO PERSONALINĖ PARODA ,,PASLAPTIS. ILIUZIJA IR REALYBĖ”

Paroda eksponuojama nuo 2021 m. kovo mėn. 24 d. iki gegužės mėn. 4 d.

Bronius Rutkauskas gimė 1955 m. sausio 27 d. Vilkaviškyje. 1980 m. baigė LTSR valstybinį dailės institutą Vilniuje, įgijo dekoratyvinės dailės dailininko specialybę ir nuo tada dalyvauja įvairiose parodose, pleneruose, simpoziumuose. Kuria monumentaliosios tapybos srityje. Nuo 1980 m Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 2010 metų Lietuvoje surengė 10 personalinių parodų. Naudodamas sudėtingą freskos perkėlimo ant drobės techniką, jis kuria savitus, senajai klasikinei Vakarų Europos tapybai artimus kūrinius – puošniais drabužiais apsirėdžiusių moterų portretus; istorinio konteksto kupinus natiurmortus reikalaujančius gyvo daikto studijavimo, kuris padėtų užfiksuoti gyvumą bei realistiškumą, rodos, net besiveržiantį iš drobės.

Freskų menininkas nebekuria nuo 2016 metų, eksponuojami darbai galerijoje freskų technika perkelta ant drobės. Tai tikra freska, liejama (tapoma) ant tradicinei freskai naudojamo tinko. Tinkuojama ant sienos ar specialiai paruošto skydelio. Liejama (tapoma) pigmentais ant šviežio drėgno tinko. Nulieta ir išdžiūvusi freska perkeliama ant drobės. Ant freskos užklijuojama drobelė, klijams išdžiūvus, su ta pačia drobele plonas freskos sluoksnis nuplėšiamas nuo tinko. Prie freskos, kuri atplėšta nuo tinko su drobele, klijuojama pagrindinė drobė, ant kurios freska ir lieka. Taip paklijuota freska atsiduria tarp dviejų drobių. Tada pirmoji drobelė (nuplėšimo) drėkinama ir nuimama. Freska lieka ant pagrindinės drobės, ji tempiama ant porėmio – freska tampa paveikslu. Vietoje porėmio freską galima klijuoti ant sienos, kaip dekoro elementą (pvz. nišoje).

B. Rutkausko natiurmortai Lietuvoje eksponuojami pirmą kartą, prieš tai buvo eksponuoti tik Latvijoje. Kūriniai „Gėlės metaliniame inde“, „Gėlių puokštė“ nutapyti septynių stadijų tapybos technika, kuri reikalauja labai daug laiko, kruopštumo, šviesos ir erdvės pojūčio žaismo, ir, anot menininko, suteikia daug žavesio. Menininkas dalinasi savo mintimis apie tai, kad natiurmortuose „įdomu šviesos ir medžiagiškumo studijavimas. Tai lėtas ir meditatyvus procesas. Kūrybinis procesas dažniausiai vyksta prie didelio lango dienos šviesoje, o ji labai gyva dėl nuolatinio judėjimo ar debesuotumo. Tad vyksta atsirinkimas, studijavimas, niuansų užfiksavimas ir pratęsimas“.

Autorius kviečia žiūrovą į susitikimą su paslaptimi, kuri gali būti iliuzija ar realybe, o gal lieka paslaptimi. Į susitikimą su iliuzija, kuri gali būti realybė, gal paslaptis, o gal vis tik lieka iliuzija. Ir į susitikimą su realybe, kuri gali būti ir paslaptis, ir iliuzija.

Svarbiausios grupinės parodos:
1996 m. Tapybos paroda M. K. Čiurlionio galerijoje Čikagoje, JAV.
2001 m. Tapybos paroda „Delfinos“ galerijoje Varšuvoje, Lenkijoje.
2005 m. Lietuvos dailininkų paroda „Krapperups“ galerijoje Švedijoje.

Svarbiausi interjero darbai:
1988 m. Kėdainių raj. Koopsąjungos aktų salės freska „Mugė“ (600 x 400 cm.).
1990-1991 m. Lančiūnavos bažnyčios altorinė tapyba: freskos „Dangun ėmimas“ (570 x 180 cm.), „Nukryžiavimas“ (570 x 480 cm.), „Dangun žengimas“ (570 x 180 cm.).
1992-1993 m. Kauno Jėzuitų bažnyčios altorinis paveikslas „Nukryžiuotasis“ (640 x 220 cm. Aliejus, drobė).
1995 m. Vilniuje Rusijos ambasados freska „Pavasaris“ (620 x 220 cm.).
2004 m. Freska „Pokylis“ restorane „Senieji rūsiai“ Kaunas (400 x 300 cm.).
2005 m. Freska „Napoleono armijos persikėlimas per Nemuną“ restorane „Senieji rūsiai“ Kaunas (1200 x 350 cm.).

Plenerai ir simpoziumai:
1992 m. Baltijos meno savaitė Angelholme ir Bastade, Švedija.
1995, 1997 m. vedami freskos kursai dailininkams Bastade, Švedija.
1998, 2004, 2006 m. meno forumas „Homo Ludens“ Jonavoje.

---

---

POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO

2020 m. spalio mėn. 10 d. 11:00 val.

Poetiniame Druskininkų rudenyje dviejų eilėraščių – kito poeto mėgstamiausio eilėraščio ir savojo – skaitymai. Veda Ričardas Šileika ir Dainius Gintalas.

Poetinis Druskininkų ruduo – tai tarptautinis kasmetinis literatūros festivalis, pirmoje spalio mėnesio pusėje rengiamas Druskininkuose ir Vilniuje. Tai festivalis-laboratorija, skirtas pirmiausia poetams, kritikams, literatūros tyrinėtojams ir leidėjams, į kurį maloniai kviečiama publika.

RENGINYS NEMOKAMAS

---

INTERVIU ,,KALBĖJIMAS” PERŽIŪRA

2020 m. spalio mėn. 7 d. 17:30 val.

V. K. Jonyno galerijoje rengiama interviu-pokalbio ,,Kalbėjimas” peržiūra. Teatrologė D. Šabasevičienė kalbina menininką J. Arčikauską.

RENGINYS NEMOKAMAS

---

JONO ARČIKAUSKO KŪRYBOS PARODA ,,KĖSLAI IR KETINIMAI”

Parodos atidarymas 2020 m. rugsėjo mėn. 4 d. 17:00 val.

Vienas ryškiausių Lietuvos postmoderniosios dailės kūrėjų – scenografas ir keramikas Jonas Arčikauskas gimė 1957 m. Patilčiuose, Lietuvoje. Nuo 1979 m. gyvena Vilniuje.

Daugiau nei keturiasdešimt metų menininkas dirba įvairiuose teatruose, kuria scenovaizdžius, kostiumus, grimą, video instaliacijas, plakatus teatro spektakliams bei kinui, režisuoja, rašo libretus. Savo kūrybos kelyje dailininkas įgyvendino scenografiją daugiau nei šimtui spektaklių Lietuvoje, Austrijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Japonijoje. Lietuvoje Jonas Arčikauskas kuria kartu su režisieriais: Jonu Vaitkumi, Valentinu Masalskiu, Gyčiu Padegimu, Sakalu Uždaviniu. Būdamas vienas pirmųjų scenografų Lietuvoje, besinaudojančių eklektikos teikiamomis galimybėmis, jis nevengia provokuoti, savo kūriniuose naudoja deformacijas, įvairių stilių derinius, lengvai transformuojamas formas, kas suteikia jo kūriniams interaktyvumo. Konceptualiems Jono Arčikausko scenovaizdžiams būdingos netikėtos, gyvenimiško analogo neturinčios formos, lakoniška minčių raiška, mėginimas kalbėti apie gyvenimą jo neimituojant. Dailininkas kuria netikėtų formų kostiumus – jų sudėtingų formų konstrukcijos, transformuojamos spektaklio metu, padeda scenoje sukurti „gyvus“ scenovaizdžius. Menininkui ne kartą buvo patikėtas reikšmingų valstybinių renginių meninės koncepcijos kūrimas bei įgyvendinimas.

Jono Arčikausko darbai įvertinti teatrų festivaliuose Kaliningrade, Torunėje, Stokholme bei Panevėžyje. Už geriausią metų scenografiją dailininkas yra pelnęs „Kristoforo“ ir „Fortūnos“ (2000 m.) premijas, apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ (2012 m.)

Daugiau kaip penkiasdešimt metų Jonas Arčikauskas kuria keramikos srityje – nuo miniatiūrinių iki didelių kompozicijų viešųjų erdvių interjeruose bei eksterjeruose. Menininkas aktyviai dalyvauja parodose ir simpoziumuose Lietuvoje, Suomijoje, Italijoje, Čekijoje, Danijoje, Lenkijoje, JAV.

Paroda veiks iki 2020 10 08

---

GERARDO A. S. ŠATŪNO VITRAŽŲ PARODA „ABSTRAKCIJA“

Parodos atidarymas 2020 m. liepos mėn. 31 d.  17:00 val.

Gerardas A. S. Šatūnas 1962 m. baigęs Kauno Politechnikos institutą Statybos ir architektūros fakultetą, dirbo Šilutėje vyriausiuoju architektu. 1971 m. persikėlė į Druskininkus, kur toliau tęsė darbą Valstybinio instituto „Komprojekto” filiale. Kai tapo laisvesnis nuo pagrindinio darbo (projektavimo), ėmėsi fotografijos meno ir širdžiai mielo – „žaidimo“ spalvomis ir linijomis su spalvotais stiklais – vitražo meno.  Vitražų kūrimas  G. A. S. Šatūnui tai kūryba, kuri semiasi idėjų iš fotografijų, aplinkos stebėjimo. Savo simpatijas menininkas atiduoda tradicinio vitražo, plono stiklo ir švino konstrukcijos, technikai.

Užsisvajojus ir įkvėpimui atėjus, plonas stiklas ima jungtis su švinu, taip gimsta kūriniai, taip gimsta paroda „Abstrakcija“. Tai kūriniai nesusijęs su realybe, neatkartojantys nė vieno žinomo daikto, ar reiškinio. Abstrakcija dažniausiai kuriama be parengtinio piešinio, kylanti spontaniškai iš dailininko santykio su plokštuma ir medžiaga, laisvai vystoma tema ir kompozicija. Kūriniai originalūs ir nepakartojami. Išraiškinga, ryški spalvų paletė, kuri suteikia abstrakcijai savitas nuotaikas. Stebina, neįpareigoja ir neapsunkina žiūrovo iš anksto užduotomis temomis, o kiekvienas abstrakcijoje gali regėti tai, ką nori. G. A. S. Šatūnas sąmoningai nesuteikia darbams pavadinimo, kad neįspraustų darbų ir žiūrovo į rėmus. Autorius nori, kad kiekvienas galėtų kūrybiškai  pažvelgti į kūrinį ir pasirinkti ar suteikti jam pavadinimą.

Su vitražo menu G. A. S. Šatūną supažindino jo brolis Konstantinas Eugenijus Šatūnas. Baigęs Vilniaus Dailės institute – vitražą, brolis kvietė į pagalbą vykdant įvairius užsakymus: 1968 m. Vilniaus Žemėtvarkos projektavimo instituto vitražas „Darbas“. 1970–1980 m. Rokiškio bažnyčios vitražų restauracija. 1974 m. Vilniaus Santuokų rūmuose erdvinė kompozicija iš pūsto krištolo elementų bei dekoratyviniai vitražai. 1977 m. Dombajaus Tarptautinės jaunimo stovyklos „Sputnik“ kavinės, dviejų planų vitražas. 1977 m. Druskininkų meno mokyklos vitražas „Pavasaris“. 1989 m. Palangos St. Vainiūno meno mokyklos vitražas „Muzika“. Taip G. A. S. Šatūnas išmoko vitražo išpildymo paslapčių dirbdamas kartu su broliu.

G. A. S. Šatūnas vis mokosi ir tobulina savo vitražo kūrimo techniką, nebijodamas prisipažinti apie dar neatrastus vitražo meno kelius.

Paroda veiks iki 2020 08 30

---

RITOS RIMŠIENĖS PERSONALINĖ PARODA „LAIKE KINTANTYS ATSPINDŽIAI“

Paroda eksponuojama nuo 2020 m. liepos mėn. 23 d. 

Parodoje „Laike kintantys atspindžiai“ menininkė Rita Rimšienė pristato didelio formato abstrakčius meno kūrinius. Parodos autorė remiasi dar XX a. atsiradusio abstraktaus meno formomis bei specifinėmis plastinėmis išraiškos priemonėmis. Savo apmąstymus apie žmogaus ir gamtos ryšį menininkė išreiškia spalvomis, faktūra, tonais bei pustoniais, linijų ir dėmių gausa. Nuotaikingi, ekspresyvios ritmikos kūriniai nuneša žiūrovą į nuolat besikeičiantį šiandieninį pasaulį, kuriame kiekvienas atras savo asmeninį santykį su pasauliu. Tapytojos R. Rimšienės kūriniai išsiskiria ne tik abstrakčiu vaizdu, bet ir pasakojimu. Apie žmogaus ir gamtos ryšį menininkė pasakoja:

„Dažnai mes esame bejėgiai, ką nors pakeisti, nes daug kas ateina savaime: diena ir naktis, žiema ir vasara, gimimas ir mirtis, džiaugsmas ir liūdesys. Kadangi mes keičiamės – mūsų išvaizda, dvasinis brandumas, veikla – keičiame ir gamtą, o gamta keičia mus. Gamtos grožis atsispindi mūsų sielose. […] Tai mūsų būties slėpiniai, kurie atsiskleidžia šia pusybės pavidalu. […] Ir visa tai gamtoje, kaip ir žmogaus gyvenime, keičiasi. Tačiau, bėgant laikui, gamtoje pasilieka mūsų veiklos žymės – žmogaus gyvenimo atspindžiai.“

Tapytoja Rita Rimšienė baigė Kauno Technologijos universiteto Cheminės technologijos, Ekonomikos ir Verslo administravimo fakultetus. Šiuo metu studijuoja tapybą Vilniaus dailės akademijoje – Kauno filiale. Tapytoja yra surengusi 27 personalines parodas, aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Šiais metais Rita Rimšienė Kauno dailininkų klubų „Sfinksas“ ir „Meno sparnai“ parodoje-konkurse „Atgimimas“ apdovanota kūrybiškumo diplomu už meno kūrinius „Atspindžiai“ ir „Rūko iliuzija“.

Paroda veiks iki 2020 08 25

---

TAPYTOJŲ PLENERO „ŠLAVANTAS 2020“ PARODA

Parodos atidarymas 2020 m. liepos mėn. 2 d. 16 val.

Lazdijų rajone, Veisiejų seniūnijoje, ant Šlavanto ežero kranto įsikūrusioje sodyboje birželio 25 d. – liepos 2 d. vykstantis tapytojų pleneras „Šlavantas 2020“ subūrė žymius lietuvių menininkus:

tapytojas, dailininkas, restauratorius, LDS narys, docentas – Palemonas Gintaras Janonis;
tapytojas, LDS narys, plenero kuratorius – Antanas Obcarskas;
monumentaliosios tapybos kūrėja, LDS narė – Ina Budrytė;
tapytoja, plenero organizatorė – Rita Rimšienė;
tapytojas – Andrius Miežis;
tapytojas, LDS narys – Svajūnas Armonas.

Plenero dalyviai siekia atskleisti Lietuvą, kaip aukšto kūrybinio potencialo šalį, taip pat pasidžiaugti gražia gamta bei pasidalyti kūrybiniais sumanymais. Privačiomis lėšomis finansuojamo plenero „Šlavantas – 2020“ dalyvių darbai trečią kartą pristatomi V. K. Jonyno galerijoje Druskininkuose.

Paroda veiks iki 2020 07 21

---

GERARDO RAITO ŠATŪNO VITRAŽŲ PARODA „EZOTERIKA“

Paroda eksponuojama nuo 2020 m. gegužės mėn. 27 d. iki birželio mėn. 28 d.

Vytauto Kazimiero Jonyno galerijoje eksponuojama menininko Gerardo Raito Šatūno paroda „Ezoterika“. Intriguojantis parodos pavadinimas lankytojus nukelia į mistinį bei mitologinį pasaulius. Žodis ezoterika kilęs iš graikų kalbos ἐσωτερικός (esôterikos), kaip žodžio ἔσω (esô) išvestinė sąvoka, reiškianti susijęs su tuo, kas yra viduje, kas yra slapta, mistiška. Per amžius ezoterinės žinios buvo prieinamos tik siauram pasišventusiųjų ratui arba specialiai apmokytiems asmenims. Menininkas Gerardas Raitas Šatūnas pristatydamas vitražų parodą simboliškai pakviečia į savo paslaptingą kūrybinį pasaulį, į pažintį su jau primiršta ir parodinėse salėse reta monumentaliosios dekoratyvinės tapybos rūšimi – vitražu.

Parodoje eksponuojami ne didelio formato kūriniai, preciziškai sukomponuoti iš įvairiaspalvių stiklo gabalėlių, sutvirtintų švino karkasu. Apvaliuose meno kūriniuose susijungia dvi medžiagos: stiklas ir metalas. Trapumas ir tvirtumas, laikinumas ir ilgaamžiškumas. Tapybiški figūriniai, astrologiniai motyvai papildomi abstrakčiomis ryškiaspalvėmis geometrinėmis formomis. Nesudėtingų kompozicijų vitražo kūriniai pilni užkoduotų simbolinių prasmių. Kūriniai ne iš karto atsiveria žiūrovui, reikia ypatingo susikaupimo, simbolių prasmių perpratimo.

Menininkas Gerardas Raitas Šatūnas specializuojasi ir kuria vitražo srityje. Jo teigimu, vitražo technika yra pakankamai sunki ir nenuspėjama, o šiais laikais, reta ir nepelnytai užmiršta. Apie sudėtingą kūrybinį procesą menininkas pasakoja: „Ant stiklo užpiešiamas piešinys geležies oksidu, ant stiklo išdeginamas piešinys aukštos temperatūros krosnyje, po to užnešamos stiklo glazūros, jos išdeginamos taip pat. Tai gali užtrukti iki 4 kartų, kol pasiekiamas norimas spalvų intensyvumas, piešinio stiprumas“. Specialių įrankių, įrangos, vietos reikalaujanti bei ilgo proceso technika eina užmarštin, tad V. K. Jonyno galerija, eksponuodama vitražų parodą, prisideda prie kūrėjo tikslo – meninio stiklo, vitražo populiarinimo.

Gerardas Raitas Šatūnas baigė Talino dailės akademiją. Menininkas savo kūrybą pristatė Estijos, Rusijos, Švedijos, Belgijos, Danijos ir Nyderlandų parodų salėse. Kūrybinių ieškojimų diapazonas platus: nuo monumentaliosios tapybos iki grafikos, įvairiomis technikomis atliktų molbertinės tapybos darbų. Šiuo metu menininkas gyvena ir kuria Druskininkuose. Paroda veiks iki 2020 06 28

---

AIDO IR LEONO STRIOGŲ PARODA „DVIESE“

Paroda eksponuojama  nuo 2020 m. gegužės mėn. 19 d. iki liepos mėn. 1 d.

V. K. Jonyno galerijoje eksponuojama skulptorių Aido ir Leono Striogų paroda simboliniu pavadinimu „Dviese“. Leonas Strioga šiemet švenčiantis  garbingą 90-ies metų jubiliejų ir sūnus Aidas suvienijo jėgas bendrai parodai surengti. Parodos pavadinimas sufleruoja mūsų lankytojams, kad tai ne tik tėvo ir sūnaus bendra paroda, tačiau kartu tai paroda dviejų artimų pasaulių, kurie savitais kūrybos atšvaitais atsiliepia į vienas kitą lyg kalbėdami dialogu. Parodoje pristatomi jau tradiciniais tapę Leono „medinukai“, tik šiam autoriui būdinga technika sukurti kūriniai, bei bendro kūrybos proceso metu gimusios surūdijusios geležies skulptūros.

Leonas Strioga gimė Medžiočių kaime, Ukmergės apskrityje. Studijavo valstybiniame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje) skulptūrą. Vėliau tęsė skulptūros studijas Ilja Repino dailės institute Sankt Peterburge. Ideologiniuose gniaužtuose laikoma to meto kūryba skatino autorių ieškoti laisvesnių jos išraiškos formų. Todėl nuo pat ankstyvųjų darbų buvo einama ne gerai išmintu socialistinio realizmo keliu, tačiau ieškoma savojo autentiško pasaulio kelio, ramsčio, į kurį būtų galima atsiremti kūrybos vienatvėje. Asmeninio stiliaus paieškos vedė autorių per įvairius to meto laikotarpiams būdingus stilius: nuo neoklasicizmo interpretacijų iki mėginimo taikyti kubizmo formos traktavimo principus. Bet kuriuo atveju, daugybėje stilių autorius nepametė savojo individualumo, o mes jį pažįstame, kaip lyrišką kūrėją, kurio kūrybos ištakos glūdi poezijos ketureiliuose, dangaus ir žemės dualizme, kartais alegoriškame gamtos ir žmogaus santykyje. Nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio Leonas Strioga dalyvavo grupinėse ir rengė personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, o 2001 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Jo sūnus, taip pat skulptorius, Aidas Strioga savo talentų gerbėjų dažnai vadinamas akmenų užkalbėtoju, akmenų istorijų pasakotoju, nuo paauglystės dirbo tėvo Leono pameistriu, kalinėjo akmenį, o pastaraisiais metais savo rankomis įgyvendino kūrybines tėvo idėjas, kuriant skulptūras iš metalo. Aidas mokėsi dabartinėje Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje. Būdamas jautrus jį supančiai gamtai ir kuriančiai tėvo aplinkai nuo ankstyvo amžiaus jautė polinkį kūrybai. Tačiau individualaus kelio paieškos vedė per įvairius meninių sričių eksperimentus, kol atvedė iki to, kas yra pirmapradiška – akmens.  „Žiūriu į akmenį, glostau jį, šnekinu, kol jis ima ir pats pradeda pasakoti, kas esąs. O man belieka suteikti jam galutinį, išbaigtą pavidalą“, – pasakoja skulptorius. Skulptoriui prisilietus prie akmens, jame lyg įsiplieskia gyvybė ir gali stebėti kaip iš pažiūros niekuo neišsiskiriantis akmuo virsta paukščiu, o paukštis – angelu. Tėvo ir sūnaus bendra kūrybos paroda skatina lankytoją bent akimirką nustoti skubėjus ir įsiklausyti į mus kalbinančius aplinkos simbolius. Paroda veiks iki 2020 07 01

---

DANUTĖS KVIETKEVIČIŪTĖS JUBILIEJINĖ PARODA

Parodos atidarymas 2020 m. kovo mėn. 12 d. 17 val.

Danutė Kvietkevičiūtė – Lietuvos dailininkė-tekstilininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Danutė Kvietkevičiūtė gimė 1939 m. birželio 5 d. Neravų kaime šalia Druskininkų. 1958 m. baigė grafikos specialybę Kauno vidurinėje dailės mokykloje pas mokytoją Česlovą Kontrimą. Vėliau studijavo tekstilę Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje). Baigusi studijas dešimtmetį dirbo Vilniaus modelių namuose dailininke-modeliuotoja. Nuo 1967 m. menininkė dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje: Lenkijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje. Personalinė jos darbų paroda įvyko 2009 m. Lietuvos dailės muziejuje.

Ankstyvojo laikotarpio gobelenai persmelkti folkloro temomis, būdinga tautodailę primenanti stilistika (Lopšinė 1972). Brandusis laikotarpis kupinas filosofinių žmogaus egzistencijos apmąstymų: žmogus ir jį supanti gamta (Žolė 1975), žmogus ir kosmosas (Kosminis noktiurnas 1976), gyvenimo ir mirties akistata (Gyventi I–II 1980–1982). Ausdama gobelenus autorė perteikia savitus išgyvenimus, autentiškas savosios būties interpretacijas. Kaip teigia tekstilininkė: „Nuostaba ir žavesys Dievo sukurtu pasauliu nulėmė gobelenų įvardijimus ir pačią kūrybą bendra žmogiškų nuotaikų linkme. Darbuose suaustos laiko atkarpos: impulsas, akimirkos, vidiniai išgyvenimai, nusižeminimas, pasninkas, prisilietimas akimis ir delnais, kalba ir tylėjimu prie sutvėrėjo gyvo paveikslo, kuriame gyvename. Tai impresijos ir mintys tyloje, supintos iš siūlų“. Danutės Kvietkevičiūtės gobelenai sukurti ir išausti rankiniu būdu iš natūralių pluoštų lino, vilnos, medvilnės. Kai kuriuose darbuose įausta sintetika. Autorės tekstilės darbų turi įsigijęs Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Parodoje V. K. Jonyno namuose-galerijoje eksponuojami 8-9 deš. sukurti tekstilės darbai.

Paroda veiks iki 2020 04 15

---

ADOMO VARNO PARODA „PONAS VARNAS NUPIEŠĖ PAVEIKSLĄ“
IŠ LIETUVOS ŠVIETIMO ISTORIJOS MUZIEJAUS

Parodos atidarymas 2020 m. vasario mėn. 20 d. 16:30 val. 

Parodoje eksponuojamos visos A. Varno įvairiapusiškumą atspindinčios veiklos: menininkas dirbo tapybos, grafikos, scenografijos, leidybos srityse, fotografavo ir dokumentavo Lietuvos kryžius, koplytėles bei retesnius architektūrinius paminklus, dirbo pedagoginį darbą, rašė dailės temomis, vertė vadovėlius, aktyviai dalyvavo kuriant įvairias lietuvių menininkų organizacijas.

Savo prigimtimi ir pozityviomis būdo savybėmis Adomas Varnas buvo unikali XX a. menininkų kartos asmenybė. Šiandien Adomą Varną matome ne tik kaip kūrėją ar įvairiapusišką visuomenininką, bet taip pat kaip pedagogą – jaunųjų menininkų, tarp jų ir V. K. Jonyno, mokytoją, bei jaunosios kartos ugdytoją, nenuilstantį sutuoktinės Marijos Kuraitytės-Varnienės (1886-1982) pagalbininką įtvirtinant ir puoselėjant M. Montessori metodo mokymą Lietuvoje, o po Antrojo pasaulinio karo emigracijoje Vokietijoje ir Amerikoje.

Adomo Varno per 100 gyvenimo metų nueitas kelias neįtikėtinai turiningas ir įdomus. Nors dailininko gyvenimas ištyrinėtas, aprašytas ne viename straipsnyje ir išsamiai suguldytas Zitos Žemaitytės monografijoje „Adomas Varnas. Gyvenimas ir kūryba“ (1998), tačiau dar yra mažiau tyrinėtų jo gyvenimo akcentų, kaip pedagoginė veikla. Šiandien dar daugeliui yra „atradimas“ tai, kad Adomas Varnas kartu su sutuoktine M. Varniene ir jų pagalbininke, bendražyge Domicele Petrutyte (1913–2010) buvo vienas iš M. Montessori metodo šalininkų, gynėjų, įtvirtintojų ir iš dalies tobulintojų. A. Varnas buvo pasišventęs mažųjų vaikelių ugdymui iki pat savo gyvenimo pabaigos. „Galiu drąsiai pasakyti, kad esu gan gerai susipažinęs su dailininko Adomo Varno Kūryba. Varnienės darželyje, vienam iš kambarių, buvo pakabinta daug jo paveikslų. Į tą kambarį buvo siunčiami visi, kurie prasižengė su tvarka. Čia jie turėjo praleisti šiek tiek laiko, kad apsvarstytų savo klaidas. Manau, kad mano atveju daugiau komentarų nereikia.“ – „Vaikų namelių“ auklėtinis Romualdas Kašuba, 2013 m.

Menininkas Adomas Varnas gimė 1879 m. sausio mėn. 1 d. Joniškyje Juozo ir Pranciškos Voronovičių šeimoje. 1890-1895 m. A. Varnas mokėsi Mintaujos gimnazijoje, vėliau, iš Varnių į Kauną perkeltoje, kunigų seminarijoje. Metęs mokslus seminarijoje Adomas Varnas 1900 m. įstojo į Imperatoriškąją Dailei Skatinti mokyklą ir Štiglico centrinę taikomosios dailės mokyklą Sankt Peterburge. Mokydamasis šiame mieste A. Varnas pats susilietuvino pavardę ir iš Voronovičiaus tapo Varnu. Dėl atšiauraus Sankt Peterburgo klimato pašlijus sveikatai bei dėl susiklosčiusios politinės situacijos A. Varnas pasitraukė į Varšuvą, vėliau į Krokuvą, kur studijavo Krokuvos dailės akademijoje. 1904 m. A. Varno ir J. A. Herbačiausko iniciatyva Krokuvoje įkruta lietuvių draugija „Rūta“: rengiami kultūriniai pobūviai, vyko kitos pramogos, keliami tikslai. Vienas iš draugijos tikslų buvo rinkti ir fotografuoti liaudies meną. A. Varnas drauge su dailininku P. Rimša ir A. Staneika 1905 m. vasarą keliavo po Lietuvą: piešė peizažus ir fotografavo kryžius, koplytėles bei retesnius architektūrinius paminklus.

1905 m. menininkas išvyko į Šveicariją, Ženevos Ecole des Beaux Arts meno mokyklą, studijuoti dailę ir dekoratyvinį meną. Šią mokyklą baigė gerai, tačiau diplomo negavo nes neturėjo vidurinio mokslo pažymėjimo. 1909 m. A. Varnas išvyko į Galiciją, vėliau persikėlė į Zakopanę, ten gyveno iki 1913 m. Šiuo laikotarpiu dirbo meteorologijos stoty, mokytojavo ir daug tapė: sukurtas garsusis paveikslas „Bangose“ (1912), taip pat J. Biliūno, J. Baltrušaičio, B. Pilsudskio portretai, kompozicijos „Pesimistas“ ir „Gamtininkas ir dailininkas“, peizažai „Beržynas rudenį“, „Kalnų vėjas“ ir kiti kūriniai.

1913 m. A. Varnas su šeima grįžo į Lietuvą, bet prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui menininkas pasitraukė į Maskvą, vėliau į Odesą. Aktyviai dalyvavo organizuojant šelpimą nuo karo nukentėjusiems pabėgėliams. Greta organizacinių darbų, dirbo lėktuvų fabrike braižytoju ir ėmėsi knygų iliustravimo. Pirmasis knygos grafikos darbas – Igno Šeiniaus romano „Vasaros vaišės“ viršelis. 1914 m. sukūrė pirmuosius Vilniaus lietuvių visuomeninių veikėjų šaržus, juos išspausdino žurnale „Vairas“. Po metų šiam žurnalui nupiešė 16 stilizuotų raidžių.

Po karo Adomas Varnas grįžo į Lietuvą. 1919 m. apsistojo Vilniuje, mokytojavo Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijoje. Lenkams okupavus Vilnių, A. Varnas nenorėdamas persikėlė į Kauną. 1920 m. Varnas su Šilingu ir kitais literatūros, teatro, dailės ir muzikos darbuotojais Kaune, organizavo Lietuvių meno kūrėjų draugiją, tapo jos pirmininku. Šios draugijos pastangomis buvo įkurtas: teatras, opera, M. K. Čiurlionio galerija, muzikos bei meno mokyklos. Adomas Varnas organizavo piešimo kursus Kaune, o nuo 1934 metų Kauno meno mokykloje dėstė piešimą, tapybą ir pritaikomą kompoziciją. V. K. Jonyną ir kitus studentus skatino susiformuoti individualų meno stilių ir pasaulėžiūrą. 1941–1944 metais Kauno taikomos dailės institutas suteikė Adomui Varnui profesoriaus titulą.

1919 m. Vilniuje Adomas Varnas susituokė su Marija Kuraityte (1886–1982). M. Montessori skelbiamas mokymas tapo A. ir M. Varnų tolesniu bendro gyvenimo kelrodžiu, siekiniu gyvenimą pašvęsti Vaikui. Prie Varnų prisijungus Domicelei Petrutytei (1913–2010), Lietuvoje buvo sukurtas novatoriškas vaikų dvasinio, socialinio, psichinio ir fizinio ugdymo pasaulis. 1934 m., M. Montessori idėjų šalininkai (V. Matulaitytė-Lozoraitienė, S. Šalkauskis, M. ir A. Varnai) įsteigė Lietuvos Montessori draugiją. 1930 m. Romoje ir 1934 m. Nicoje baigusi M. Montessori kursus, M. Varnienė įgijo teisę atstovauti Montessori mokymą Lietuvoje. M. Varnienės vedami praktiniai užsiėmimai vyko Varnų įkurtuose „Vaikų nameliuose“ Kaune, Žaliakalnyje. A. Varno sukurti ir pagaminti baldeliai, darbo įrankiai mažiesiems, specialios loginio mąstymo, erdvinio pasaulio suvokimo, įvairiausios meninio ir kūrybinio lavinimo priemonės, leido atsiskleisti neapsakomai turtingam mažųjų dvasiniam pasauliui. Menininkas kasdieninę veiklą „Vaikų nameliuose“ dažnai įamžindavo fotografijose.

Lietuvos istorija ir šalies visuomeninis gyvenimas atsispindi ne tik A. Varno tapybos, grafikos darbuose, bet ir jo sukurtuose pašto ženkluose bei popierinių litų ir centų atvaizduose. 1922 m. dailininko sukurtuose 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100 litų banknotų projektuose atsispindi lietuvių liaudies meno motyvai, kunigaikščių Gedimino ir Vytauto atvaizdai ir kita tautinė simbolika.

Tarpukariu A. Varnas toliau kuria portretus bei imasi teatro dekoravimo: sukuria  scenografijų bei kostiumų eskizus Vilniaus vaikų teatrui, vėliau Kauno Valstybės teatrui. Vienas žymiausių scenografijos darbų – dekoracijų ir kostiumų eskizai V. Mykolaičio-Putino šešių veiksmų dramai „Valdovas” (1929). Kostiumų eskizus sukūrė J. Karnavičiaus baletui „Lietuviškoji rapsodija“ (1928), dekoracijų eskizus – B. Sruogos pjesei „Aitvaras“ (1936-1939), kostiumų ir dekoracijų eskizus – Maironio dramai „Didysis Vytautas – Karalius“ (1930).

1944 m. Varnų šeima išvyksta į Vokietiją ir apsistoja Ravensburgo DP karo pabėgėlių stovykloje. M. Varnienė ir D. Petrutytė ne tik rūpinosi karo pabėgėlių vaikų ikimokykliniu ugdymu, bet ir įsteigė Ravensburgo lietuvių montessorinę mokyklą. A. Varnas sudarė montesorinės mokyklos projektą, parašė nuostatus, skaitė lietuvių bendruomenei paskaitas apie vaiko kūrybos galią montesorinio auklėjimo metodikoje.

1949 m., persikėlus į JAV, Varnams ir D. Petrutytei teko patirti imigrantų dalią: mokytis anglų kalbos, dirbti nekvalifikuotą darbą, būnant garbaus amžiaus (Varnui 70 m., Varnienei 63 m.). 1958 m. D. Petrutytė ir M. Varnienė įsteigė Amerikos lietuvių Montessori draugiją, o po metų Marijos ir Adomo Varnų namuose Čikagoje įkūrė mokyklėlę „Vaikų židinėlis“. Varnų salonas buvo vaikų mokymosi ir žaidimų aikštelė. Toks pašaukimas – gyvenimą pašvęsti vaikui, neliko nepastebėtas Jungtinių Amerikos Valstijų švietimo sistemos atstovų. Montessori praktikos patirčių iš M. Varnienės ir D. Petrutytės sėmėsi JAV Montessori sąjūdžio organizatorė Nancy Rambusch. M. Varnienės ir D. Petrutytės paskleistos Montessori idėjos prigijo ir yra tebepuoselėjamos JAV iki šiol.

Emigracijoje A. Varnas nupiešė ir nutapė nemažai peizažų, miestų vaizdų ir portretų. Čikagoje dailininkas sukūrė, tarp daugelio kitų kompozicijų, istorinę kompoziciją „Mindaugo vainikavimas“ (1951–1955). Paskutiniuoju šio menininko darbu laikomas „XX amžiaus maras“ (1971). A. Varnas aktyviai dalyvavo lietuvių bendruomenės veikloje, buvo Amerikos lietuvių dailininkų sąjungos garbės pirmininkas, taip pat buvo vienas iš Čiurlionio galerijos Čikagoje steigėjų.

Adomas Varnas šį pasaulį apleido būdamas 100 metų 1979 m. liepos 19 d., palaidotas Čikagoje, JAV. Marijos Varnienės valia XX a. pabaigoje Montessori vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo priemonių palikimas iš JAV buvo sugrąžintas į Lietuvą. Dalis Varno piešinių, vaikų piešinių ir rašinių, fotografijų, Marijos ir Adomo Varnų, Domicelės Petrutytės sukurtų montessorinių mokymo priemonių buvo patikėta saugoti Lietuvos švietimo istorijos muziejui. Dalį jų galima išvysti parodoje „Ponas Varnas nupiešė paveikslą“.

Paroda veiks iki 2020 03 08

---

11-OJI TARPTAUTINĖ TEKSTILĖS MINIATIŪRŲ BIENALĖ „MATMUO“

Parodos atidarymas 2019 m. gruodžio mėn. 13 d. 16:30 val.

11-oje tarptautinėje tekstilės miniatiūrų bienalėje „Matmuo“ dalyviai iš beveik dvidešimties pasaulio šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Ukrainos, Japonijos, Malaizijos ir kt.) gvildena asmeninį santykį su nustatytais matais, standartais, normomis, apmąsto kūrinio dydžio ir jo vertės santykį, gilinasi į tai, kaip kūrinį keičia mažesnis formatas, ir net siūlo individualią pasaulėjautą atitinkančius matmenis bei standartus.

Nuo 1992 m. Vilniuje rengiamos tarptautinės tekstilės miniatiūrų bienalės šiuo metu yra vienintelės tokio pobūdžio mažosios tekstilės parodos Baltijos šalių regione, sukuriančios terpę lietuviško tekstilės meno reprezentacijai tarptautiniu mastu, leidžiančios susipažinti su naujausiomis pasaulio tekstilės tendencijomis. Bienales organizuoja Lietuvos dailininkų sąjunga, parodos kuratorė – Žydrė Ridulytė.

Parodos dalyvių darbai perša mintį, kad dydžiai ir matai lydi mus visur – nuo fizikinių, reiškiamų skaitmenine verte, kuriais matuojamas visas materialusis pasaulis, iki perkeltinių prasmių, atspindinčių žmogaus autoriteto, savivertės, bendražmogiškų vertybių ar tapatybės matą. Kasdien susiduriame su drabužių dydžiais, svorio ir kūno indeksais, tauriųjų metalų prabomis, darbo užmokesčio dydžiu bei informacinių technologijų matais (kilobaitais, megabaitais, gigabaitais). Tekstilės menininkus jaudina netobulo individo savijauta skaičių ir matų valdomame pasaulyje, jo noras atitikti nustatytiems stereotipams. Lygaus paviršiaus ir trimatėse miniatiūrose populiarūs bėgantį laiką įkūnijantys siužetai ir simboliai, kūrinių formavimas iš modulinių detalių, daug skaičių ir dydžių reikšmių, kuriomis apibūdinama šių dienų žmogaus aplinka. Idėjas ir mintis menininkai perteikia kūrinių plastikos kalba, atskleisdami skirtingų medžiagų specifiką, pasitelkdami įprastų atlikimo technikų (audimas, vėlimas, siuvinėjimas, mišri technika) ir inovatyvių raiškos priemonių galimybes. Nors suprantame, kad standartinis mąstymas ir objektų unifikavimas kertasi su kūrybiškumu ir originalumu, tačiau labai dažnai trokštame būti tobulais, stengiamės prilygti įprastoms normoms ir standartams. Galbūt tai garantuoja asmeninį saugumą, natūralų įsiliejimą į visuomenę, bet ar gerai jaučiamės išsižadėdami individualumo?

Dydžio problematika aktuali ir tekstilės miniatiūrai, kurią apibūdina tarptautiniu mastu priimtas standartinis formatas (20 × 20 cm). Parodos darbai bando išsklaidyti vyraujančius stereotipus, kad mažas formatas riboja meninę raišką, parodyti miniatiūros teikiamas galimybes eksperimentuoti, atsiskleisti menininko saviraiškai.

Lijana Natalevičienė

PAGRINDINIS PRIZAS už meninį išskirtinumą: KYOKU KUMAI (Japonija) kūrinys „Furious anger“, 2019

PAGRINDINIS PRIZAS už tarpdiscipliniškumą ir autentišką temos interpretaciją: EGLĖ GANDA BOGDANIENĖ (Lietuva) kūrinys „Matmens kismas“, 2019

PAGRINDINIS PRIZAS už poetiškumą ir meninį išskirtinumą: ROLANDS KRUTOVS (Latvija) kūrinys „Assessment of Feelings (ciklas “Poetic Matter”), 2019

DIPLOMAI:

JO MCDONALD (Škotija) ciklas „CHAOS“, 2018 / už subtilų medžiagos panaudojimą.

LINA JONIKĖ (Lietuva) kūrinys „Votas I-III“, 2019 / už juvelyriškai precizišką minties raišką.

DANGUOLĖ BROGIENĖ (Lietuva) kūrinys „Mano močiutės audimo matas…“, I-II-III-IV dalys, 2019 / už konceptualią objekto interpretaciją.

DANUTĖ VALENTAITĖ (Lietuva) kūrinys „3 x natiurmortas“, 2018 / už šiuolaikišką gobeleno audimo interpretaciją.

ŽYDRŪNĖ KRIŪKAITĖ-JUCIUVIENĖ (Lietuva) kūrinys „Dendromatas“, 2019 / už įtaigų gamtos nykimo aktualizavimą.

MIROSLAV BROOŠ (Slovakija) kūrinys „Unsewing Time I-III“, 2019 / už taiklią minimalistinės formos raišką.

GRUPĖ „BALTOS KANDYS“ (Lietuva) / Austė Jurgelionytė-Varnė, Karolina Kunčinaitė, Miglė Lebednykaitė, Rasa Leonavičiūtė, Laura Pavilonytė-Ežerskienė, Julija Vosyliūtė / kūrinys „Skūra“, 2019 / už meninės bendradarbystės tęstinumą ir taiklią jo refleksiją kūrybinėse praktikose.

KRISTINE KLIGINA (Latvija) kūrinys „Tarpan“, 2018 / speciali Japonijos menininkų nominacija.

Vertinimo komisija: Kakuko Ishii, Feliksas Jakubauskas, dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Karolina Tomkevičiūtė, Evelina Januškaitė-Krupavičė.

Parodą remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki 2020 02 16

---

LIETUVOS SPECIALIOSIOS KŪRYBOS DRAUGIJOS „GUBOJA” DRUSKININKŲ SKYRIAUS NARIŲ PARODA „MINČIŲ SPALVOS“

Parodos atidarymas 2019 m. lapkričio mėn. 8 d. 15:00 val.

Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos (LSKD) „Guboja“ Druskininkų skyrius V. K. Jonyno namuose-galerijoje pristato unikalią savo narių, asmenų su specialiais poreikiais, sukurtus piešinius, tapybos darbus, koliažus, grafikos, keramikos ir kitus įvairia technika atliktus kūrinius.

LSKD „Guboja“, Druskininkų skyrius, daugiau kaip 18 metų vykdo įvairias veiklas asmenims su specialiais poreikiais. Užsiėmimų metu šios organizacijos nariai mokosi dailės pagrindų, įvairių taikomosios dailės ir dailiųjų amatų technikų: tapybos, piešimo, grafikos, keramikos, tekstilės meno ir t. t. Taikant meno terapijos elementus specialių poreikių nariai ugdo meninius gebėjimus, idėjų generavimą, kūrybiškumą, estetinį pojūtį, pasitikėjimą savimi,  smulkiąją motoriką, dėmesingumą, smalsumą ir sumanumą, panaudojant kūriniuose ne tik tradicines medžiagas.

LSKD „Guboja“ Druskininkų skyrius organizuoja kūrybines išvykas į Lietuvos muziejus, galerijas, kultūros centrus ir į kitas panašaus pobūdžio organizacijas, neįgalius asmenis suburdami bendrystėm, kurios skatina narius dalintis savo patirtimi, nuomone, jausmais, džiaugsmu ir sukurtais kūriniais.

Šios draugijos nariams labai svarbus jų gebėjimų įvertinimas ir pripažinimas, kūrinių demonstravimas ir viešinimas. Specialių poreikių asmenys nori būti išgirsti ir matomi. Draugijos nariai organizuodami parodas tarsi tiesia naujus tiltus į visuomenę. Paroda „Minčių spalvos“ – didžiausia LSKD „Guboja“ bendruomenės šventė, į kurią kviečiami visi.

LSKD „Gubojos“ Druskininkų skyriaus tarybos pirmininkė – Jūratė Kazakevičiūtė.

Vykdomas socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektas ,,Asmenų su negalia integravimas į visuomenę meno pagalba”. Projektą finansuoja Druskininkų savivaldybė.

Paroda veiks iki 2019 12 08

---

V. K. JONYNO KALĖDINĖ EGLUTĖ ,,KALĖDINIS PAŠTAS”

Eglučių parko įžiebimas 2019 m. lapkričio mėn. 30 d. 17:00 val.

Kviečiame į Kalėdinių eglučių parko įžiebimo šventę Druskininkų gydyklų parke, prie muzikinio fontano. Kurortą puošiantis kalėdinių eglučių parkas, su V. K. Jonyno namų-galerijos eglute ,,Kalėdinis paštas”, džiugins druskininkiečius ir miesto svečius iki 2020 m. sausio mėnesio pabaigos.