PARODOS IR RENGINIAI – Čiurlionio memorialinis muziejus

RENGINYS-PASKAITA „SENOSIOS RYTŲ FILOSOFIJOS ATSPINDŽIAI ČIURLIONIO KŪRYBOJE”

2024 m. lapkričio mėn. 23 d. 15 val.

Egidija Laumenė dalinsis savo įžvalgomis apie Senosios Rytų filosofijos atspindžius Čiurlionio kūryboje.

RENGINYS NEMOKAMAS

RENGINYS „NEUŽLIPKIT ANT ČIURLIONIO PORTFELIO”

2024 m. lapkričio mėn. 16 d. 15 val.

„Neužlipkit ant Čiurlionio portfelio” – šiais žodžiais druskininkiečius ir miesto svečius susitikti kviečia literatė, poetė Luana Masienė ir menotyrininkė Vilma Kilinskienė, su kuriomis kalbėsime apie „Baltą kambarį” ir ne tik – apie Čiurlionį, įkvėpimus, rašymo patirtį ir daugybę kitų įdomių temų.

Daugiau apie „Baltą kambarį” – https://baltaskambarys.com/

RENGINYS NEMOKAMAS

SUSITIKIMAS DĖL M. K. ČIURLIONIO NAMŲ-MUZIEJAUS PASTATŲ REKONSTRAVIMO IR REMONTO PROJEKTO

2024 m. lapkričio mėn. 14 d. 16 val.

Viešasis susirinkimas dėl M. K. Čiurlionio namų-muziejaus pastatų rekonstravimo ir remonto projekto. Renginio metu bus pristatomas M. K. Čiurlionio namų-muziejaus Druskininkuose – pastato-muziejaus (Un. Nr. 1594-0002-3056) rekonstravimo, pastato-muziejaus (Un. Nr. 1594-0002-3012) paprastojo remonto, pastato-muziejaus (Un. Nr. 1594-0002-3034) kapitalinio remonto, pastato-muziejaus (Un. Nr. 1594-0002-3023) paprastojo remonto projektas.

Susipažinimo su projektiniais pasiūlymais adresas, telefono numeris ir laikas:
darbo dienomis 12:00-16:00;
Kalvarijų g. 1, Vilnius;
(prieš atvykstant būtina susiderinti laiką telefonu +370 610 40012);
arba Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje
https://druskininkusavivaldybe.lt/

Pasiūlymus projektuotojui dėl statinio projektinių pasiūlymų galima teikti iki 2024-11-14 el. paštu vytenis@metroarchitektura.lt

Projektuotojas:
UAB „Metro architektūra” (Kalvarijų g. 1, Vilnius)

Projektuotojo įgaliotas atstovas:
architektas Vytenis Eitminavičius
el. p. vytenis@metroarchitektura.lt
tel. nr. +370 37 229475

Kviečiame bendruomenę aktyviai įsitraukti ir dalyvauti.

RENGINYS NEMOKAMAS

ČIURLIONIŲ ŠEIMOS FISHARMONIJOS TYRIMAI, KONSERVAVIMAS IR RESTAURAVIMAS

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuotas projektas

2024 m. vasario-spalio mėn. buvo restauruota M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje (Druskininkuose) eksponuojama Čiurlionių šeimai priklausiusi fisharmonija „Estey & Co“, pagaminta 1877–78 m. Brattleboro, Vermonto valstija, JAV.

Ištirta ir parengta fisharmonijos profesionali restauravimo darbų programa, konservuota ir dalinai restauruota fisharmonijos rėminė konstrukcija ir išorinė apdaila, atkurtos prarastos (nulaužytos) detalės ir kt. Atlikti visų fisharmonijos sudedamųjų dalių valymo ir medienos dezinfekavimo darbai, pilnai restauruotos pagrindinės ir dumiamosios dumplės, restauruotas kojinis (pedalai) dūmimo mechanizmas; restauruota mechaninė klaviatūros ir registrų įjungimo traktūra ir įjungimo rankenos.

DAILĖS TERAPIJA M. K. ČIURLIONMIO NAMUOSE-MUZIEJUJE

2024 m. spalio mėn. 24 d. 16 val.

Kas yra dailės terapija? Kodėl ji tampa vis žinomesnė? Kaip kūryba gali prisidėti prie savistabos ir geresnės savijautos? Į šiuos klausimus ir kitus klausimus atsakys dailės terapeutė Greta Avalasevičiūtė.

Atkreipiame dėmesį, kad dalyviams meno įgūdžiai nėra reikalingi.
Dalyvių skaičius: iki 10 asmenų
Sesijos trukmė – iki 2 val.
Registracija el. paštu gretaaala@gmail.com

RENGINYS NEMOKAMAS

SPALIS – SENJORŲ MĖNUO

2024 m. spalio mėn. 15 d. 14 val.

Edukacinis užsiėmimas „Aš ir mano Čiurlionis”.
Registracija el. p. ciurlioniomemorialinis@gmail.com

RENGINYS NEMOKAMAS

ELMOS ŠTURMAITĖS AKVARELĖS DARBŲ PARODA „BŪSENOS“

2024 10 04-2025 01 02

Parodoje pristatomi dailininkės Elmos Šturmaitės naujausi kūriniai. Vyrauja akvarelės technika ant popieriaus ir drobės atlikti kūriniai. Savo kūrybą dailininkė apibūdina kaip įvairialypę, neatsiejamą nuo kasdienių nuotaikų kaitos, emocijų įvairumo, mąstymo ir matymo. Vyksta kasdieniai ieškojimai ir atrandami įkvėpimai stebint įvairias gyvenimo realijas, ieškant atsakymų savoje kūryboje. Vyksta savaiminis atsinaujinimas, intuityvus temų atradimas technikoje, medžiagoje, spalvų deriniuose. „Mano kūryba nepastovi, kaip ir pats gyvenimas. Kiekviena diena atsiveria kitame laikmetyje, apribota paros, savaitės, mėnesio ar metų. Bet jos visos būna kitokios, laiko matas nesuteikia nei spalvos, nei gilumos, nei vaizdinių. Kūriniuose atsispindi savasties būsena. Dar Vydūnas minėjo savastį kaip visumos buvimą dabartyje.“

Dailininkė Elma Šturmaitė gimė Tauragės rajone. 1973 m. baigė Šiaulių Pedagoginio instituto Dailės skyrių. Nuo 1973 m. gyvena ir kuria Druskininkuose. 1982 m. priimta į sąjunginį Jaunųjų dailininkų susivienijimą. 1978 m. dailininkės iniciatyva buvo įkurta Vaikų Dailės mokykla Druskininkuose ir Kaune. Akvarelininkų grupės narė, Druskininkų dailininkų grupės narė. 1981 m. kartu su miesto Dainininkų grupės vadove A. Kubiliene pradėjo organizuoti tarptautinius dailininkų plenerus ,,M. K. Čiurlionio dienos“. 1999 m. E. Šturmaitė priimta į Lietuvos Dailininkų sąjungą, 2007 m. jai suteiktas meno kūrėjo statusas, kuria tekstilės, akvarelės, tapybos srityse. Ji surengė 59 autorines parodas. Daugiau nei 220 kartų dalyvavo bendrose respublikinėse, tarptautinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Aktyviai dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose pleneruose, tarptautinėse akvarelės bienalėse. Apdovanota Švietimo ministerijos laureato diplomu, Kauno m. kūrybinių klubų diplomais už kūrybinius rezultatus, įvairiais padėkos raštais iš įvairių šalies miestų bei užsienio šalių. Autorės darbų įsigijo muziejai (Lietuvos Taikomosios dailės, Žemaičių Dailės, Tauragės Miesto, Seinų Dailės muziejai) ir įvairūs meno kolekcionieriai Lietuvoje ir užsienyje.

SUSITIKIMAS SU PARODOS „ANGELŲ VIENYBĖ” AUTORE

2024 m. spalio mėn. 2 d., 14 val.

Susitikimas su parodos „Angelų vienybė“ autore Nomeda Čiurlionyte M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje.

RENGINYS NEMOKAMAS

PAŠAUKTASIS: NETIKĖTAS SUSITIKIMAS SU VINCU KUDIRKA.
LIETUVOS VALSTYBĖS HIMNUI – 105

2024 m. rugsėjo mėn. 27 d. 16:30 val.

Aktorė, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė ir pianistė Zita Lukošiūnienė pristatys programą “Netikėtas susitikimas su Vincu Kudirka”.

Renginyje įvairiapusiškai pristatoma V. Kudirkos kūryba bei veikla, kuri darė įtaką ne tik meno raidai, bet ir žmonių apsisprendimams. Literatūra, muzikos kūryba, kamerinis muzikavimas draugijoje buvo jo sielos atgaiva ir bendravimo džiaugsmas.

1871 – 1877 metais, besimokydamas Marijampolėje, V. Kudirka gimnazijos simfoniniame orkestre grojo pirmu smuiku, dainavo chore. Jis pirmasis Suvalkijoje XIX a. pabaigoje pradėjo organizuoti instrumentinius ansamblius, įtraukdamas į juos savo draugus ir pažįstamus, o kartais ir pats sėsdavo draugėn su smuiku ar violončele. Puikiai valdydamas styginius instrumentus, keletą pučiamųjų, skambindamas kanklėmis, fortepijonu, V. Kudirka su jam būdingu užsidegimu ėmėsi dar vienos muzikos srities – kompozicijos. Jis parašė keliolika nedidelių pjesių fortepijonui, smuikui ir kitiems instrumentams. Literatūrinis scenarijus sukurtas remiantis literatūriniu palikimu: poezija, proza, satyra, publicistika, amžininkų prisiminimai, laiškai, autobiografinės žinios, literatūrologų ir istorikų (A. Zalatorius, V. Kavolis, M. Šidlauskas) knygomis. Programoje skleidžiasi V. Kudirkos portretas – šiuolaikiškas, gyvybingas, aktualus, keliaujama rašytojo kūrybos ir gyvenimo keliu. Literatūrinis – muzikinis pasakojimas suteikia žiūrovams ne tik daug pakilių minčių, jausmų, emocijų, bet drauge yra stiprus energetinis užtaisas, žadinantis kiekviename kūrybines galias, suteikiantis pasitikėjimą savo jėgomis, duodantis viltį, auginantis meilę artimui ir Tėvynei.

RENGINYS NEMOKAMAS

ČIURLIONIO GIMTADIENIS M. K. ČIURLIONIO NAMUOSE-MUZIEJUJE

2024 m. rugsėjo mėn. 21 d. 11 ir 15 val.

Minint M. K. Čiurlionio 149-ąsias metines kviečiame į nemokamas ekskursijas (įsigijus lankytojo bilietą) po M. K. Čiurlionio namų-muziejaus ekspozicijas.

RENGINIAI NEMOKAMI

DAILĖS TERAPIJA M. K. ČIURLIONMIO NAMUOSE-MUZIEJUJE

2024 m. rugsėjo mėn. 19 d. 16 val.

Minint M. K. Čiurlionio 149-ąsias metines kviečiame 2024 m. rugsėjo 19 d., 16 val., registruotis dailės terapijos sesijai. Dailės terapijos metu leisimės į savęs pažinimo kelionę per meno raišką ir genialią M. K. Čiurlionio kūrybą. Atkreipiame dėmesį, kad dalyviams meno įgūdžiai nėra reikalingi.

Dalyvių skaičius: iki 10 asmenų (pirmi užsiregistravę gaus pakvietimus el. paštu)
Sesijos trukmė – iki 2 val.
Registracija šioje formoje (https://forms.gle/gf1QRMTcr39nXHKC8) arba el. paštu: gretaaala@gmail.com

RENGINYS NEMOKAMAS

NOMEDOS ČIURLIONYTĖS PARODA „ANGELŲ VIENYBĖ”

2024 09 05-10 02
Parodos atidarymas rugsėjo mėn. 5 d. 16 val.

Angelas, kaip dvasinio pasaulio ženklas, globėjas, saugotojas, šviesos ir ramybės nešėjas, dažnai matomas M. K. Čiurlionio tapybos darbuose. Šis simbolis nėra svetimas įvairiuose Nomedos Čiurlionytės kūrybos laikotarpiuose, tačiau būtent pastaraisiais metais jis tampa vyraujančia tema, nešančia labai aiškią prasmę.

Kiekvienas mūsų skirtingai išgyvename karą Ukrainoje, o ši paroda – tai dailininkės asmeninė reakcija į įvykius šalyje, kurioje gyvena. Ukrainos kariams paprašius sukurti amuletus, kuriuos jie galėtų nešioti savo apsauginėse liemenėse, menininkė nutapė angelus globėjus, kurie iškeliavo į frontą. Šie angelai įgavo moters simbolį – motinos, žmonos, dukros. Jos kantriai laukia savo vyrų, su pergale sugrįžtančių iš karo zonos. Išskirtinis bruožas – tai angelų sparnai, kurie įgauna pagrindinį vaidmenį darbų kompozicijose. Angelai bando savo sparnais išvaryti ir išvalyti juodulį, slenkantį ant nekaltų žmonių. Šie angelai neturi veido bruožų, nes pagrindinis paveikslų akcentas – tai balti, energija trykštantys angelų sparnai. Kai žmonės kariauja, kai upėmis liejasi kraujas, nuostabūs angelai tyliai vienijasi ir klausia mūsų: ką jūs darote, žmonės?

Nomeda Čiurlionytė gimė 1974 m. Vilniuje. Baigusi vidurinę mokyklą, studijas tęsė Vestminsterio koledže (Londone) ir įsitraukė į madų šou, televizijos ir kino industrijos sektorių. Vėliau Kensingtono ir Čelsio koledže studijavo grafinį dizainą, skaitmeninį dizainą ir filmų montažą. Būdama elektroninės grupės NBAW (New Breed of Alternative Workers) narė, kūrė vizualinį meną pasirodymams Anglijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Nuo 2009 m. menininkė gyvena Ukrainoje ir nuolat dalyvauja parodose, meno projektuose, yra įkūrusi dailės studiją vaikams.

Renginys viešas, gali būti filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

XXIV TARPTAUTINIS MUZIKOS KONKURSAS IR FESTIVALIS „MUZIKA BE SIENŲ” 2024 DRUSKININKUOSE

2024 m. rugpjūčio mėn. 16 d. 16 val.
Koncertas „M. K. Čiurlionis, jo amžininkų kūryba ir epocha”. Atlikėjai – konkurso ir festivalio žiuri nariai.

2024 m. rugpjūčio mėn. 20 d. 16 val.
Koncertas „Festivalio virtuozai”. Atlikėjai – konkurso ir festivalio dalyviai.

RENGINIAI NEMOKAMI

59 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2022 m. birželio mėn. 2 d. – rugpjūčio mėn. 28 d.

1965 metais, minint M. K. Čiurlionio 90-sias gimimo metines, Druskininkuose Lietuvos Nacionalinė filharmonija pradėjo rengti pianistų koncertus. Šie unikalūs rečitaliai, sudarę iki šiol vienintelį Lietuvoje ilgiausiai gyvuojantį fortepijoninės muzikos ciklą, tada žengė savo pirmuosius žingsnius.

Šiandien, jau kelis dešimtmečius gyvuojantis renginys, sukūrė savo istoriją ir tradicijas. Fortepijoninės muzikos koncertai, kuriuose, tarp kitų kompozitorių kūrinių, visada skamba Čiurlionio kūryba, nuo 1965 metų kiekvieną vasarą vyksta Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Rečitaliuose skambina įvairių kartu pianistai, pelnę M. K. Čiurlionio konkurso laureatų vardus, bei jaunieji talentai.

Nuo 2006 metų šį senas tradicijas turintį ir žymaus lietuvių kompozitoriaus bei dailininko vardą garsinantį koncertų ciklą organizuoja VšĮ Impetus Musicus.

Ciklas yra be galo svarbus ateities kultūrai. Tai renginys, suteikiantis saviraiškos erdvę visų kartų iškiliems pianistams, plėtojantis profesionalaus meno sklaidą Lietuvos regionuose, garsinantis Čiurlionio kūrybą jo gimtinėje, išsaugojantis unikalią Čiurlionio laikų namų muzikavimo tradiciją, pristatantis Lietuvos fortepijoninį meną vis labiau tarptautiniu tampančiame kurorte.

KONCERTŲ KALENDORIUS:

06.22 18:00
KPM laureatas STANISŁAW ORACZ (Lenkija)
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, J. Brahms, Paganini/Liszt, J. Jongen, F. Chopin

06.26 19:00
JORIS SODEIKA
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, L. Beethoven, F. Liszt, F. Chopin

06.29 18:00
SIMONAS POŠKA
Programoje: M. K. Čiurlionis, S. François, J. S. Bach, F. Chopin, F. Liszt, L. Beethoven, G. Fauré, O. Messiaen

07.03 19:00
JOHAN RANDVERE (Estija)
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, E.-S. Tüür, C. Vine

07.04 19:00
DAUMANTAS KIRILAUSKAS
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach

07.05 19:00
HALINA RADVILAITĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. Brahms, G. Auric, L. E. Durey, D. Milhaud, A. Honegger, G. Taileferre, F. Poulenc, M. Ravel

07.06 18:00
JURGIS KARNAVIČIUS
Programoje: M. K. Čiurlionis, G. Enescu, B. Bartók, K. Szymanowski

07.10 19:00
GINTARAS JANUŠEVIČIUS
Programoje: M. K. Čiurlionis, F. Poulenc, C. Debussy, C. Czerny, J. S. Bach, I. Albeniz, Schubert/Liszt, F. Chopin

07.13 18:00
ELŽBIETA DVARIONAITĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, W. A. Mozart, F. Chopin, M. A. Hamelin

07.17 19:00
ROBERTAS LOZINSKIS
Programoje: M. K. Čiurlionis, L. Beethoven, T. Hamasyan, N. Kapustin

07.20 18:00
NERINGA VALUNTONYTĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, K. Bieliukas, A. Šenderovas, J. Andrejevas

07.24 19:00
ANDREW BROWNELL (JAV)
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. Pachelbel, F. Chopin, J. S. Bach

07.27 18:00
ROKAS VALUNTONIS
Programoje: M. K. Čiurlionis, L. Beethoven, F. Schubert, C. Ph. E. Bach, Liszt-Horowitz

07.31 19:00
KASPARAS MIKUŽIS
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. P. Rameau, F. Chopin

08.03 18:00
ANDRIUS VASILIAUSKAS
Programoje: M. K. Čiurlionis, R. Strauss, J. Turina, F. Mompou, M. Ravel

08.07 19:00
MOTIEJUS BAZARAS
Programoje: Čiurlionis-Bazaras, B. Liatošinski, J. Gruodis

08.10 18:00
ALEKSANDRA ŽVIRBLYTĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, L. Beethoven, F. Chopin, E. Grieg, C. Debussy

08.14 19:00
GUODA GEDVILAITĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Reinecke, G. Fauré, M. Ravel

08.17 18:00
RIMANTAS VINGRAS
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. Brahms

08.21 19:00
WILLIAM FONG (JK)
Programoje: M. K. Čiurlionis, L. Beethoven, C. Debussy, M. Ravel

08.24 18:00
GABRIELĖ SUTKUTĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, L. Beethoven, F. Chopin, J. Brahms

08.28 19:00
ROKAS ZUBOVAS
Programoje: „M. K. Čiurlionis. Keturios stichijos”

Bilietų kainos:
suaugusiam – 5 Eurai;
moksleiviui, studentui, senjorui – 3 Eurai.
Bilietus galima įsigyti prieš koncertą M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai.

Rengėjai:
VšĮ Impetus musicus
M. K. Čiurlionio namai-muziejus

Partneriai:
Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija
Šiaulių S. Sondeckio muzikos gimnazija
Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija
Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla
Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorija

Rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Druskininkų miesto savivaldybė
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

TARPTAUTINĖ EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS

2024 m. gegužės mėn. 18 d. 18-21 val.

18 val. Vakaras-diskusija „Genialumas – prakeiksmas ar Dievo malonė…“ ir Sigito Gedos knygos „Jotvingių mišios“ pristatymas.
Renginio metu bus kalbama apie dviejų skirtingų kartų Lietuvos kūrėjų M. K. Čiurlionio ir Sigito Gedos sąsajas ir likimus. Diskusijoje dalyvaus filosofas, kultūros teoretikas prof. Gintautas Mažeikis; poetas, eseistas, vertėjas Kornelijus Platelis; S. Gedos eiles skaitys aktorė, režisierė Virginija Kochanskytė; fotomenininkas Algimantas Černiauskas; leidyklos „Andrena“ vadovė Nijolė Petrošienė. Bus pristatoma S. Gedos knyga „Jotvingių mišios“, kurioje spausdinami 1985-1996 m. poeto kurti eilėraščiai.

19 val. edukacinis užsiėmimas „Atvirlaiškis Čiurlioniui”.
Bene geriausiai pažinti M. K. Čiurlionio asmenybę mums padeda išlikę laiškai artimiesiems ir draugams. Kviečiame susipažinti su M. K. Čiurlionio laiškais bei atvirlaiškiais ir vieną susikurti pačiam: muziejaus darbuotojų pagalba atspausti M. K. Čiurlionio paveikslo vaizdą ant paruošto atvirlaiškio.

17-21 val. nemokamas ekspozicijų ir Dalios Bieliūnaitės personalinės parodos „Kauno menininkų nuotykiai” lankymas.
Ši komiksų ir iliustracijų paroda pristato Kauno menininkus, tarp jų – tapytoją ir kompozitorių M. K. Čiurlionį, kuris šiame mieste rengė savo parodą, ir garsų gamtininką Tadą Ivanauską. Daugelis šių žmonių savo kūryboje naudojo gamtoje atpažįstamus ženklus ir jaučiamą ritmą. Parodoje susipažinsite su kūrėjų naminiais gyvūnais, o taip pat M. K. Čiurlionio šuneliu Liamoriuku, kuris menininko kantriai laukdavo grįžtančio į namus Druskininkuose.

Renginio, edukacinio užsiėmimo ir ekspozicijų lankymas nemokamas.

Renginys viešas, bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

DALIOS BIELIŪNAITĖS PARODA „KAUNO MENININKŲ NUOTYKIAI”

2024 05 17-09 03
Parodos atidarymas gegužės 17 d. 11 val.

Parodos autorė Dalia Bieliūnaitė daugiau nei aštuonerius metus dirbo gide ir edukatore Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Čia ji dalinosi įkvepiančiomis istorijomis iš menininkų gyvenimo, padėjo pažinti liaudies kūrybą ir, pasitaikius progai, iliustravo smagiausias ir įdomiausias savo darbo akimirkas. Ši komiksų ir iliustracijų paroda pristato Kauno menininkus. Taip pat tapytoją ir kompozitorių M. K. Čiurlionį, kuris šiame mieste rengė Antrąją lietuvių dailės parodą, čia yra įkurtas ir jo vardo muziejus.

Parodos atidarymo metu vyks edukacinė programa, kurios metu komiksų autorė pasakos kūrinius įkvėpusias istorijas. Praktinėje užsiėmimo dalyje turėsite galimybę susikurti atvirlaiškį – komiksą su labiausiai įsiminusia Kauno menininkų įstorija.

Dailininko šuo
Seniai seniai, prieš šimtą metų ir dar truputį, gyveno Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Jis labai mėgo tapyti, rašyti muziką, sekti pasakas. Kol Čiurlionis kurdavo, jį saugodavo šunelis Liamoris, labai mielas ir nuoširdus sutvėrimas. Dabar šio šuniuko portretas, kaip ir kiti Čiurlionio paveikslai, saugomas M. K. Čiurlionio galerijoje Kaune. Šioje knygelėje mergaitė užklydusi į galeriją sutinka su dailininku besišnekučiuojantį šunelį Liamoriuką.

Žinomų kauniečių numylėtiniai
Komiksuose sutiksite rašytoją Juozą Tumą-Vaižgantą, jau tapusį paminklu, kartu su savo taksu Kauku. Kompozitoriaus Juozo Gruodžio šunis ir ožkytę, kuri visus nurungdavo, kovodama už savo vietą ant sofos greta šeimininko. Scenografą Liudą Truikį, kalbinantį kaimynystėje gyvenančią voverę, dažnai užsukdavusią pasisvečiuoti. Skulptoriaus Juozo Zikaro šeimyną, kuriai priklausė ypatingo charakterio ponių pėdkelnes žnaibiusi kalakutė. Na ir, žinoma, gamtininko Tado Ivanausko augintinius: varną Krumkelį ir meškėną Kukulį. Apie jų išdaigas buvo girdėjęs turbūt kiekvienas to meto kaunietis.

Gyvenimus jungianti kūryba
Kaune pradėjus statyti pirmąsias operas, dainininkų buvo ieškoma ir užsienyje. Pakviesta dainuoti Valstybės teatre, 1923 m. į Lietuvą atvyko Amerikoje gimusi ir augusi Marijona Rakauskaitė. Savo veržlumu ir elegancija ji išsiskyrė iš kitų operos solisčių ir greitai pavergė klausytojų širdis.
Teatre Marijona susipažino su jaunu talentingu dailininku Liudu Truikiu. Tapusi jo gyvenimo drauge, dainininkė daug prisidėjo prie jo kūrybos. Abu tikėjo, kad jų poros tikslas yra grąžinti pasauliui menų – muzikos ir dailės – sintezę.

Skambantys Žemaitijos miškai
Ši istorija pasakoja apie scenografo Liudo Truikio vaikystę. Žymus dailininkas gimė Pagilaičių kaime, skambant namiškių dainuojamoms liaudies dainoms. Jis augo apsuptas tankios girios ir ežerų, nuo kurių kylantis rūkas susipindavo su žemaitiškomis giesmėmis. Čia dailininkas atrado vaizdo ir garso vienovę, kurią po to kurdamas vis bandydavo atkartoti.

Kūryba gamyboje
Kauno fabrikuose gana svarbią vietą užėmė dailininkai, dirbantys išpildytojais ir ruošiantys etalonus masinei gamybai. Apie sovietmečiu įmonėse dirbusius menininkus yra išlikę nemažai įdomių istorijų. Jūsų dėmesiui pateikiame keletą to meto Dailininkų sąjungos narių nutikimų.

Parodos atidarymas viešas, bus filmuojama ir fotografuojama. Dalyvaudami renginyje sutinkate būti matomi renginio nuotraukose, vaizdo įrašuose ir esate informuoti, kad šios nuotraukos, vaizdo įrašai gali būti skelbiami viešai.

NACIONALINĖS M. K. ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS DAILĖS SKYRIAUS MOKINIŲ PARODA „M. K. ČIURLIONIO TAKAIS“

2024 01 31-05 16
Parodos atidarymas 2024 m. vasario mėn. 2 d. 15 val.

Artėjant 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms ir aktualizuojant Nacionalinio M. K. Čiurlionio kelio objektus, pristatoma paroda „M. K. Čiurlionio takais“ – tęstinis projektas, kurį daugiau kaip penkiolika metų organizuoja Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dailės skyrius. Projektą kuruoja dailės mokytojas ekspertas Marijus Piekuras, kuriam kaskart talkina vis kiti kolegos dailės pedagogai.

Kiekvienais metais jungtinė 9-12 klasių mokinių, jaunųjų dailininkų, grupė dalyvauja vienos dienos išvykoje-plenere, siekiant pažvelgti į M. K. Čiurlionio kūrybos palikimą šių dienų menininko akimis. Išvykos metu mokiniai daug piešia, tapo, eskizuoja, renkasi kompozicijų motyvus apžiūrėdami ekspozicijas M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose, fiksuodami vietos architektūros pavyzdžius ir kraštovaizdį, aplankydami Liškiavos vienuolyno barokinį kompleksą, Čiurlionio taip mėgtą Raigardo slėnį, istorinį Merkinės miestelį.

Šią išvyką-plenerą vaizdžiai apibendrina kilnojamoji mokinių darbų paroda „M. K. Čiurlionio takais“, pristatoma įvairiose ekspozicinėse erdvėse prisimenant M. K. Čiurlionio kūrybinę biografiją. Įprastai rodoma keliolikos mokinių kūrinių kolekcija, kurioje matyti temų ir technikų įvairovė. Dominuoja peizažai, M. K. Čiurlionio namų-muziejaus aplinka. Ryški stilistinė plastinė tendencija pradedant kūrybišku aplinkos dokumentavimu ir baigiant laisvu, savitu įspūdžių interpretavimu.

EKSKURSIJA SU KURATORE PO PARODĄ „ČIURLIONIAI: GYVENIMAS MUZIKOJE”

2023 m. sausio mėn. 28 d. 13 val.

Kviečiame į specialią ekskursiją po Čiurlionių namus ir parodą „Čiurlioniai: gyvenimas muzikoje“ su kuratore Aušra Česnulevičiene.

Kodėl XIX a. pab. – XX a. pr. muzikavimo namuose tradicija buvo tokia populiari ne tik Europoje, bet ir Druskininkuose? Kiek ir kokių firmų muzikos instrumentų buvo parapijos vargonininko Konstantino Čiurlionio namuose ir kokiais keliais jie pateko į šeimos namus bei kokias istorijas jie išsaugojo iš Čiurlionių laikų? Tai klausimai, į kuriuos atsakymus sužinosite pažintinės ekskursijos ir paskaitos metu.

Kuratorė Aušra Česnulevičienė išsamiai papasakos tiek apie parodos gimimą, tiek apie unikalius eksponatus, kuriuos turėsite išskirtinę galimybę pamatyti gyvai.

Aušra Česnulevičienė yra menotyrininkė, meno kuratorė, M. K. Čiurlionio draugijos Tarybos narė, daugelio kultūrinių iniciatyvų sumanytoja ir įgyvendintoja. 2023 m. Vytauto Didžiojo universitete, Menų fakultete, sėkmingai apgynė magistro darbą „Meninės sklaidos projektas „Čiurlioniai: gyvenimas muzikoje“, kuris Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkurse buvo pripažintas geriausiu magistro darbu menų srityje.

Renginys nemokamas

AUDIOGIDO IR KOMIKSO „KASTUKO ISTORIJOS“ APIE ČIURLIONIŲ GYVENIMĄ PRISTATYMAS

2023 m. gruodžio mėn. 19 d. 14 val.

Būsite pirmieji Lietuvoje išbandę specialiai vaikams ir asmenims su proto negalia sukurtą audiogidą! Šis interaktyvus vedlys papasakos Jums daug autentiškų garsaus menininko sesers Jadvygos Čiurlionytės prisiminimų. Aktorių balsai jus nukels į tuos laikus, kai Čiurlionių nameliuose vaikai susipešdavo, kurio eilė groti pianinu, tėtis pasakodavo šiurpias istorijas, o iš studijų užsienyje sugrįžęs Kastukas sukdavosi virtuvėje padėdamas mylimiausiai mamytei! Negana to supažindinsime ir su gausiai iliustruota knygele – komiksu, kuris taip pat sukurtas pagal nuotaikingus Jadvygos prisiminimus.

Abu renginio metu pristatomi kūriniai yra Lietuvos kultūros tarybos finansuotų projektų rezultatas.

Renginys nemokamas

„KELIONĖ Į RAIGARDĄ”. VAKARAS ČIURLIONIUI IR UKRAINOS POETEI LESIAI UKRAINKAI

2023 m. gruodžio mėn. 16 d. 15 val.

Renginio programoje jūsų laukia susipažinimas su rengiama knyga lietuvių kalba “KELIONĖ RAIGARDAN. Poetė Lesia Ukrainka”, ją pristatys knygos vertėjai Valentina ir Kęstutis Kukeniai. Bendrijos pirmininkė Natalija Šertvytienė supažindins su poetės asmenybe, o aktorė Diana Anevičiūtė paskaitys Čiurlionio ir Lesios Ukrainkos kūrybos ištraukų. Po renginio jūsų laukia ekskursija po M. K. Čiurlionio namus-muziejų.

Renginį organizuoja Ukrainos Ambasada Lietuvoje ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Renginys nemokamas

PARODA „ČIURLIONIAI: GYVENIMAS MUZIKOJE”

2023 11 18-2024 01 30
Parodos atidarymas lapkričio mėn. 18 d. 16 val.

Parodoje „Čiurlioniai: gyvenimas muzikoje“ pristatomos Konstantino Čiurlionio (tėvo) vargonų dalys. Parodoje eksponuojami autentiški artefaktai iš Čiurlionių šeimos aplinkos bei retai eksponuojami dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos rankraščiai, piešiniai, laiškų fragmentai.

Pagrindinis parodos akcentas – menininko tėvo Konstantino Čiurlionio vargonus puošę ornamentiniai medžio drožiniai. Šie drožiniai ir atskiros vargonų dalys iki šių dienų išliko Kabelių bažnytėlėje Druskininkų apylinkėse. Jų suradimo istorija parodoje pristatyta filmuota medžiaga. Parodos rengėjai tikisi, kad pirmą kartą plačiajai publikai rodomi vargonų fragmentai bus paskata Konstantino Čiurlionio vargonų, kuriuos, tikėtina, lietė ir jo sūnaus, būsimo kompozitoriaus rankos, restauracijai.

Adelės ir Konstantino Čiurlionių namai Druskininkuose XIX a. pab. – XX a. pr. buvo tikras kultūros židinys, spinduliavęs muzikinę kultūrą visam miesteliui ir parapijai. Muzika, grojimas įvairiais instrumentais užpildė visą gausios Čiurlionių šeimos gyvenimą. Dalijimasis muzika buvo vienas svarbiausių šios šeimos bruožų. Tėvas Konstantinas, tarnavęs vargonininku Ratnyčioje ir Druskininkuose, parapijoje buvo nelyginti koks „kultūros apaštalas“: jis subūrė ir vadovavo pirmajam lietuviškam Druskininkų bažnyčios chorui, namuose kaupė natų ir grožinės literatūros biblioteką, užsisakinėjo lietuvišką spaudą, o savo vaikus mokė muzikos.

Čiurlionių šeima nebuvo turtinga, tačiau didelį dėmesį skyrė muzikos instrumentų kokybei. Kaip parodė menotyrininkės Aušros Česnulevičienės tyrimai, Čiurlioniai naudojosi garsių tuometinių firmų muzikiniais instrumentais. Tai liudija, kad šeimoje turėta ryškių profesinių ambicijų ir profesionaliai groti, ir kurti muziką.

Paroda skiriama dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejui – 150-osioms jo gimimo metinėms, kurios bus iškilmingai pažymimos 2025-aisiais.

Parodos kuratorė Aušra Česnulevičienė, konsultantė prof. dr. Rasa Žukienė.

SPALIS – SENJORŲ MĖNUO

2023 m. spalio mėn. 14 d. 13 val.

M. K. Čiurlionio namai-muziejus kviečia į nemokamą edukacinį užsiėmimą „Aš ir mano Čiurlionis”, skirtą senjorams.
Registracija:
el. paštu ciurlioniomemorialinis@gmail.com
tel. nr. (8-313) 51131

Renginys nemokamas

M. K. ČIURLIONIO 148-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMO RENGINYS-EKSKURSIJA „KASTUKAS GRĮŽTA NAMO”

2023 m. rugsėjo mėn. 23 d. 16 val.

Ekskursijos metu keliausime per memorialinius namelius, kuriuose apsuptas gausios šeimos augo dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. Klausysime istorijų apie jo gyvenimą ir atostogas čia, Druskininkuose, taip pat susipažinsime su keliais šiuose namuose sukurtais menininko eskizais, jų atsiradimo istorija. Ekskursiją paįvairins iki šiol niekur negirdėti Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos auklėtinio Augusto Navicko muzikiniai intarpai.

Renginys nemokamas

DOKUMENTINIO FILMO „SESERYS” PERŽIŪRA

2023 m. rugsėjo mėn. 21 d. 17:30 val.

Filmo herojės – menininko M. K. Čiurlionio seserys Jadvyga ir Valerija Čiurlionytės. Režisieriui Robertui Verbai paprastai rūpėdavo atskleisti žmogų, jis net nepabrėždavo skirtumo tarp įžymybės ir niekam nežinomo kaimo žmogaus. Ir „Seseryse” režisierių domina dviejų garbaus amžiaus seserų bendravimas, jų būsenos, santykiai, nereikšmingos, atrodytų, replikos, o ne monumento broliui statymas.

Filmo režisierius – R. Verba.
Scenarijaus autoriai: A. Lileikis, R. Verba.
Filmo trukmė: 20 min.
Metai: 1973 m.
Renginį moderuoja Aušra Romanovaitė-Česnulevičienė.

Organizatoriai:
menotyrininkė Aušra Romanovaitė-Česnulevičienė,
Druskininkų kultūros centras,
M. K. Čiurlionio namai-muziejus.

Renginys nemokamas

ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS PARODA „PALETĖ IR GYVENIMAS”

2023 09 20-11 16
Parodos atidarymas rugsėjo mėn. 20 d. 16 val.

Antanas Žmuidzinavičius – iškili Lietuvos valstybės asmenybė. Dailininkas, visuomenininkas, pedagogas, žmogus, gyvenęs radikalių Lietuvos istorijos pasikeitimų laikotarpiu. Pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, ilgametis Lietuvių dailės draugijos pirmininkas, šaulys, Lietuvos šaulių sąjungos vadovas, skautas, dvasia ir gyvenimu, aistringas keliautojas. Diplomatiškas, charizmatiškas žmogus, pedantiškai tikslus, kruopščiai iki smulkmenų pasižymėdavęs detales, užrašuose fiksavęs įvykius, turėjęs puikų humoro jausmą ir organizacinių gebėjimų, mokėjęs esminius gyvenimo įvykius sutapatinti su laimingu likimo atsitiktinumu. Virtuoziškai valdęs ne tik teptuką, bet ir plunksną.

Parodos leitmotyvu pasirinktas dailininko autobiografinės knygos pavadinimas, kuris tarsi raktas atrakina dailininko savasties ir kūrybos kelio duris. Iš knygos puslapių sklinda gyvas, dienoraštinis pasakojimas, junti kūrėjo dvasią, pasineri į praeities įvykių tėkmes.

A. Žmuidzinavičius – vienas iš žinomiausių peizažo meistrų. Lietuvos kraštovaizdžio dainius, lietuviškų miškų, dangaus, debesų, upių, ežerų, jūros pakrančių emocionalus tapytojas; nuoširdžiai mylimas žiūrovų. Tačiau negalima pamiršti, kad šis žmogus buvo aktyvus visuomenininkas, kovotojas, vedlys, žmogus, stovėjęs prie valstybingumo formavimosi pamatų, patyręs besikeičiančio laiko (politinių santvarkų) verpetus. Jo bendraminčiai, kolegos, draugai buvo ypatingos asmenybės, tautos inteligentijos žiedas: dailininkas, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, rašytoja, pedagogė Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, dailininkas Petras Rimša, Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, archeologas Tadas Daugirdas, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas Vladas Putvinskis, gamtininkas Tadas Ivanauskas, dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Bendrauta su daugeliu to meto politikų, diplomatų, dailininkų, rašytojų, muzikų.

Patriotiškumo, tautinio identiteto apraiškos kūryboje – paveikslai su tautine simbolika, Vyčio vaizdavimas, dalyvavimas komisijose, nustatant tautinės vėliavos spalvas, rengiant projektus besikuriančios valstybės kariuomenės uniformoms, įvairių ministerijų ženklų projektų kūrimas, vadovavimas Meno departamentui, nenutrūkstamas ilgametis darbas su studentais.

Tapyba A. Žmuidzinavičiaus gyvenime užėmė išskirtinę vietą. Nuo pirmųjų studentiškų darbų iki devyniasdešimties metų jubiliejaus buvo sukauptas daugiau kaip dviejų tūkstančių darbų palikimas: tapyba, grafika, akvarelė, piešiniai, etiudai ir eskizai.

Nedidelio formato etiudų tapymas visą gyvenimą buvo vienas iš A. Žmuidzinavičiaus keliavimo įpročių. Kad ir kur atsidurtų, visuomet prie savęs turėjo nedidelį kelioninį etiudininką, o aplinkos vaizdai gimdavo lengvai, tarsi vienu atsikvėpimu, pulsuojantys tikrumu, spalvos ir pasirinkto motyvo organika. Visi darbai su pavadinimais, sukūrimo data būdavo preciziškai įrašomi į garsųjį dailininko paveikslų registrą, pradėtą rašyti 1900 metais.

Meilė gamtai, jautrumas aplinkai nulėmė A. Žmuidzinavičiaus kaip realizmo krypties atstovo kelią. Jo sieloje glūdėjo poreikis įamžinti dvasią jaudinančius aplinkos vaizdus. Ne eksperimentuoti, ieškoti, kovoti naujose užgimstančiose meno srovėse, bet jausti ir žavėtis, būti tikru romantiku, o kartais simbolistu. Gal tai nulėmė atviras dzūkiškas charakteris, o gal pirmojo mokytojo autoritetas. Studijos Varšuvoje žymaus lenkų istorinio žanro dailininko Voiciecho Gersono privačioje dailės studijoje tapo lemtingos. Ir vėliau, po kelerių metų, buvimas menų sostinėje Paryžiuje, ta juslinė prancūziška patirtis vis dėlto nesuformavo galutinio apsisprendimo keisti saviraiškos pobūdį. Kaip pats sakydavo „vagabundo“ charakteris, aistra kelionėms, nepažintiems kraštams ir tapymo alkis buvo tarsi dienoraščio rašymas aliejiniais dažais. Peizaže tas nuotaikos momentas, pagavi impresija liejosi spalvomis, o baltame popieriaus lape romantiniai įvaizdžiai sutinkami poetinėse eilutėse, trumpose apysakose, pasakojimuose, pasakėčiose. Pirmoji knyga „Lietuvos keliais“ išleista 1921 m. JAV. Dvi knygas išleido Lietuvos šaulių sąjunga – eilėraščių knygą „Gyvenimo takais“ (1930) ir prisiminimų knygą „Priešui ir Tėvynei“ (1931). Autobiografinė knyga „Paletė ir gyvenimas“ išleista 1961 metais.

Muziejaus lankytojams pristatomi dailininko kūriniai iš Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus fondų. Tai įvairaus laikotarpio peizažai, siužetinės kompozicijos, subtilūs dailininko marinistiniai darbai, portretai.

XXIII TARPTAUTINIS MUZIKOS KONKURSAS IR FESTIVALIS „MUZIKA BE SIENŲ” 2023 DRUSKININKUOSE

2023 m. rugpjūčio mėn. 18 d. 17:30 val.
Koncertas „Festivalio virtuozai”.

2023 m. rugpjūčio mėn. 21 d. 15:00 val.
Koncertas „M. K. Čiurlionis, jo amžininkų kūryba ir epocha”. Atlikėjai – konkurso ir festivalio žiuri nariai.

Renginiai nemokami

„VASAROS AKADEMIJOS” ŠVENTINIS KONCERTAS

2023 m. rugpjūčio mėn. 20 d. 15 val.

Asociacija „Jaunimo debatai“ kviečia apsilankyti jau tradicija tapusiame kasmet vasaros pabaigoje organizuojamame koncerte, kuris pirmą kartą vyks M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje. Asociacijos nariai ir draugai atliks klasikinės muzikos repertuarą, kuriame skambės M. K. Čiurlionio, F. Šopeno, C. Debussy, F. Poulenc bei kitų kompozitorių kūriniai fortepijonui ir fleitai.

Renginys nemokamas

58 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

Fortepijoninės muzikos vakarai M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje kviečia Druskininkų svečius ir miestiečius gyvai persikelti į didžiojo Lietuvos menininko kūrybos ir dvasios erdves, pajusti tuos jausmus ir pergyvenimus, kuriuos sukelia gyvai atliekama šiuose namuose sukurta muzika, skambanti taip, kaip ją atlikdavo pats Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

08.02 19:00
Pianistė NERINGA VALUNTONYTĖ
Programoje: Čiurlionis, Schubert, Brahms, C. Schumann, Ravel.

08.05 18:00
Pianistas GINTARAS JANUŠEVIČIUS
Programoje: Čiurlionis, Januševičius, Galuppi, Frescobaldi, Debussy, Galiamova, Marcello/Bach, Vivaldi/Bach, Wolf-Ferrari, Róžycki, Chopin, Koechlin.

08.09 19:00
Pianistė ALEKSANDRA ŽVIRBLYTĖ
Programoje: Čiurlionis, Schumann, Remesa, Debussy.

08.12 18:00
Pianistas RIMANTAS VINGRAS
Programoje: Čiurlionis, Mozart, Brahms.

08.16 19:00
Pianistas MOTIEJUS BAZARAS
Programoje: Čiurlionis, Brahms, Ligeti.

08.19 18:00
Pianistė GABRIELĖ SUTKUTĖ
Programoje: Čiurlionis.

08.23 19:00
Pianistė GUODA GEDVILAITĖ
Programoje: Čiurlionis, Faure, Dvarionas, Ravel.

08.26 18:00
Pianistai SONATA IR ROKAS ZUBOVAI
Programoje: Čiurlionis, Dvorak.

Plačiau svetainėje www.impetus.lt

Rengėjai:
VšĮ Impetus musicus;
M. K. Čiurlionio namai-muziejus.

Partneriai:
Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija;
Šiaulių S. Sondeckio muzikos gimnazija;
Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija;
Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla;
M. K. Čiurlionio kelias.

Rėmėjai:
Druskininkų miesto savivaldybė;
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

SUSITIKIMAS SU PROF. V. LANDSBERGIU IR KNYGOS „DEBESIES LAIVU. UŽRAŠAI APIE M. K. ČIURLIONĮ” PRISTATYMAS

2023 m. liepos mėn. 4 d. 17 val.

Šiemet Druskininkuose įsikūrę Čiurlionio namai-muziejus pažymi savo veiklos 60 metų jubiliejų. Dviejų kompozitoriaus ir dailininko seserų pastangomis įkurtas muziejus iki šiol yra ypač populiari vieta, kviečianti kiekvieną susipažinti su muzikaliosios Čiurlionių šeimos gyvenimo ritmu, asmeniškai pergyventi didžiojo genijaus šeimos aplinką. Nedaug beturime liudininkų, galinčių asmeniniais prisiminimais byloti apie visą muziejaus gyvavimo istoriją, pasidalinti atsiminimais ne tik apie muziejaus gyvavimo pradžią, bet taip pat ir klausytojams atskleisti pačias įvairiausias Čiurlionių šeimos bei jų aplinkos gyvenimų įdomybes. Nuo studijų konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) laikų pasinėręs į Čiurlionio palikimo tyrinėjimą, habilituotas mokslų daktaras, daugelio Lietuvos ir užsienio universitetų garbės daktaras, profesorius Vytautas Landsbergis yra vienas svarbiausių pasaulyje didžiojo Lietuvos genijaus kūrybos advokatų, dar kartą grįžtantis į Druskininkus pasidalinti savo naujaisiais čiurlionianios vaisiais.

Tai jau bene penkiolikta vieno svarbiausių Čiurlionio palikimo tyrinėtojo Vytauto Landsbergio knyga apie garsiausią lietuvių menininką. Joje skaitytojas atras labai įvairius tyrinėtojo užrašus iš asmeninio archyvo, įvairiomis progomis sakytas kalbas, mintis apie atskirus Čiurlionio muzikos ir tapybos kūrinius bei saitus, jungiančius skirtingas Čiurlionio saviraiškos sritis. Knygoje, suskirstytoje į kelias pagrindines tematines erdves, apimančias mažiau nagrinėtus menininko biografijos aspektus, muzikos ir tapybos raiškos giminingumą, kūrybos išsaugojimą ir sklaidą po autoriaus mirties, bei apmąstymus apie čiurlionistikos ateities kelius, vietą atranda ir niekur iki šiol neskelbti straipsniai, ir naujai parašyti Vytauto Landsbergio apmąstymai, todėl kai kuriuos knygos tekstus skiria daugiau kaip 60 metų. Mozaikiškas knygos tekstų išdėstymas skaitytojui leidžia pajusti tyrėjo, visą gyvenimą neapleidusio Čiurlionio tematikos, dėmesio lauko kaitą ir jo santykio su didžiojo Lietuvos genijaus raidą – tai tarsi Vytauto Landsbergio čiurlionistinė autobiografija.

Vytauto Landsbergio susitikimo su Čiurlionio kūrybos mylėtojais Druskininkuose, skambės profesoriaus atliekami M. K. Čiurlionio kūriniai, bus galima įsigyti naująją knygą „Debesies laivu. Užrašai apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį“, išgirsti autoriaus mintis apie Čiurlionio Druskininkus ir artėjantį genijaus 150-ųjų metinių minėjimą. Vakarą moderuos pianistas Rokas Zubovas.

Renginys nemokamas

PARODA „VILKAS IR ŽVIRBLIS: KAIP NAMAI MUZIEJUMI TAPO”

2023 06 16-09 17
Parodos atidarymas birželio mėn. 16 d. 16 val.

Minint M. K. Čiurlionio namų-muziejaus jubiliejų, kviečiame artimiau pažinti jo įkūrėjas Valeriją ir Jadvygą Čiurlionytes, atidžiau pažvelgti į jų indėlį saugojant ir puoselėjant M. K. Čiurlionio palikimą. Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio namų-muziejaus archyvo ir Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriaus archyvo. Straipsniai ir juos papildanti medžiaga surinkta iš Lietuvos bibliotekų. Valerijos Čiurlionytės-Karužienės piešinių originalai saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriaus archyve.

Valerija ir Jadvyga Čiurlionytės – jauniausios M. K. Čiurlionio seserys, nuo mažų dienų užaugusios nuosavuose Čiurlionių namuose, kuriuose šiuo metu veikia ir jau 60-us metus skaičiuoja M. K. Čiurlionio namai-muziejus. Į šiuos namus su didžiausiu džiaugsmu iš studijų ar kelionių sugrįždavo vyriausias brolis – M. K. Čiurlionis. Jis visuomet išklausydavo savo jaunesnius brolius ir seseris, dalinosi su jais savo atradimais ir kūryba, kartu muzikuodavo ir leisdavo laisvalaikį. Valerija ir Jadvyga, ankstyvoje jaunystėje netekusios savo brolio, neilgai trukus tėvų ir net gimtųjų namų dėl karo įvykių, tolimesnį savo gyvenimą skyrė brolio kūrybinio palikimo saugojimui. M. K. Čiurlionio namų-muziejaus įkūrimas Druskininkuose – tai dviejų seserų viso gyvenimo rūpestis.

Valerija Čiurlionytė-Karužienė (1896-1982) dar vaikystėje pasižymėjo smalsumu, lakia fantazija, atkaklumu, o už savo spindinčias akis paties brolio Konstantino buvo praminta Vilku. Muzikalioje Čiurlionių šeimoje ji dar išsiskyrė tuo, kad buvo linkusi į tapybą. Jai teko stebėti, kaip gimsta M. K. Čiurlionio paveikslai šedevrai, kurių išsaugojimui ji paskyrė visą savo gyvenimą. 1915 m. Lietuvių dailės draugijos įgaliota Valerija į Maskvą lydėjo nuo karo evakuojamus brolio paveikslus, 1919 m. rūpinosi jų grąžinimu į Lietuvą.

Jadvyga Čiurlionytė (1898-1992) Žvirbliu brolio Konstantino buvo praminta dėl didelio amžiaus skirtumo. Ji, kaip ir brolis, turėjo absoliučią klausą. Muzikologė, tautosakininkė, pedagogė, profesorė parengė spaudai savo brolio M. K. Čiurlionio kūrinių, parašė knygą „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“ (išleista lietuvių, rusų ir latvių kalbomis).

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, seserys Valerija ir Jadvyga, aplankiusios apleistą Čiurlionių sodybą, pradėjo svajoti čia įkurti brolio kompozitoriaus ir dailininko memorialinį muziejų. Seserų rūpesčiu buvo išsaugota šeimos sodyba ir 1963 m. birželio 16 d. atidarytas M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus. Tądien spaudai Valerija sakė: „Kastukas grįžo namo.“

M. K. ČIURLIONIO NAMŲ-MUZIEJAUS 60-IES METŲ VEIKLOS JUBILIEJUS

2023 m. birželio mėn. 16 d.15 val. Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos koncertas.

16 val. Jubiliejinės parodos atidarymas „Vilkas ir Žvirblis: kaip namai muziejumi tapo”. Paroda skirta muziejaus įkūrėjoms Valerijai ir Jadvygai Čiurlionytėms.

17 val. Tylos minutė prie Jadvygos Čiurlionytės ir M. K. Čiurlionio tėvų kapo.Renginys nemokamas.

58 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2022 m. birželio mėn. 3 d. – rugpjūčio mėn. 26 d.

„58-oji Fortepijoninės muzikos vasara” klausytojams, grįžtantiems į obelų sodą prie Čiurlionių namelių Druskininkuose, ar naujai atrandančių šią palaimintą muzikos klausymo erdvę, padovanos nemažai pačių įvairiausių muzikinių atradimų. Vasaros koncertų ciklą šį šeštadienį, birželio 3 dieną, pradės Stasio Šimkaus konservatorijos, Kauno J. Naujalio, Šiaulių S. Sondeckio gimnazijų ir nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos talentai.

Specialiai festivaliui sukurtas koncertines programas pristatys užsienio šalių atlikėjai: pasaulyje sparčiai kylanti Danijos pianizmo žvaigždė Gustav Piekut, pianistas iš JAV Nicholas Phillips ir Kanadoje gyvenantis argentiniečių kilmės pianistas Alexander Panizza.

Savo kūrybinius atradimus taip pat pristatys visas pulkas šiuo metu užsienyje gyvenančių iškilių lietuvių pianistų, kurių koncertai žymiai dažniau skamba užsienio koncertų salėse: Gintaras Januševičius, Guoda Gedvilaitė, Gabrielius Alekna, Rimantas Vingras. Festivalio scenoje pasirodys jaunesnės kartos lietuvių pianistai, pastarųjų Čiurlionio konkursų laureatai: Joris Sodeika, Rokas Valuntonis, Neringa Valuntonytė, Motiejus Bazaras ir Gabrielė Sutkutė.

M. K. Čiurlionio namų-muziejaus kiemelyje gros ir daugiamečiai ciklo dalyviai, savo kūrybinį kelią skaičiuojantys jau dešimtmečiais, tai LMTA profesoriai: Halina Radvilaitė, Jurgis Karnavičius, Birutė Vainiūnaitė, Aleksandra Žvirblytė, LMTA docentas Daumantas Kirilauskas, pianistas Andrius Vasiliauskas ir ciklą užbaigsiantis Sonatos ir Roko Zubovų duetas, pristatysiantis programą „Miške su Čiurlioniu ir Dvoraku“.

Visą vasarą fortepijoninės muzikos vakarai Čiurlionio namuose-muziejuje kvies Druskininkų svečius ir miestiečius gyvai persikelti į didžiojo Lietuvos menininko kūrybos ir dvasios erdves, pajusti tuos jausmus ir pergyvenimus, kuriuos sukelia gyvai atliekama šiuose namuose sukurta muzika, skambanti taip, kaip ją atlikdavo pats Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

06.03 13:00
Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos auklėtiniai

06.04 13:00
Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijos auklėtiniai

06.10 13:00
Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos auklėtiniai

06.11 13:00
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai

06.17 18:00
Klaipėda Piano Masters 2022 laureatai
JORIS MIKUŽIS, SAULĖ NORVAIŠAITĖ, LIWEI SUN
Programoje: Čiurlionis, Schumann, Bach, Schubert, Chopin, Liszt, Kapustin.

06.21 19:00
Pianistas JORIS SODEIKA
Programoje: Čiurlionis, Debussy, Liszt.

06.28 19:00
Pianistas DAUMANTAS KIRILAUSKAS
Programoje: Čiurlionis, Beethoven.

07.01 18:00
Pianistas GUSTAV PIEKUT (Danija)
Programoje: Čiurlionis, Langgaard, Schumann, Chopin.

07.05 19:00
Pianistė HALINA RADVILAITĖ
Programoje: Čiurlionis, Brahms, Liszt.

07.08 18:00
Pianistas JURGIS KARNAVIČIUS
Programoje: Čiurlionis, Beethoven, Schönberg, Schubert.

07.12 19:00
Pianistas GABRIELIUS ALEKNA
Programoje: Čiurlionis, Debussy, Bacevičius, Szymanowski, Brahms.

07.15 18:00
Pianistas NICHOLAS PHILLIPS (JAV)
Programoje: Čiurlionis, Griffes, Snider, Martinaitytė.

07.19 19:00
Pianistė BIRUTĖ VAINIŪNAITĖ
Programoje: Čiurlionis, Gruodis, Debussy, Satie, Vainiūnas, Silvestrov, Juzeliūnas.

07.22 18:00
Pianistas ALEXANDER PANIZZA (Kanada)
Programoje: Čiurlionis, He, Burge, Mehdizadeh, Caravassilis, Royer, Ginastera.

07.26 19:00
Pianistas ROKAS VALUNTONIS
Programoje: Čiurlionis, Couperin, Debussy, Chopin.

07.29 18:00
Pianistas ANDRIUS VASILIAUSKAS
Programoje: Čiurlionis, Galkauskas, Makačinas, Montvila, Paltanavičius.

08.02 19:00
Pianistė NERINGA VALUNTONYTĖ
Programoje: Čiurlionis, Schubert, Brahms, C. Schumann, Ravel.

08.09 19:00
Pianistė ALEKSANDRA ŽVIRBLYTĖ
Programoje: Čiurlionis, Schumann, Remesa, Debussy.

08.12 18:00
Pianistas RIMANTAS VINGRAS
Programoje: Čiurlionis, Mozart, Brahms.

08.16 19:00
Pianistas MOTIEJUS BAZARAS
Programoje: Čiurlionis, Brahms, Ligeti.

08.19 18:00
Pianistė GABRIELĖ SUTKUTĖ
Programoje: Čiurlionis.

08.23 19:00
Pianistė GUODA GEDVILAITĖ
Programoje: Čiurlionis, Faure, Dvarionas, Ravel.

08.26 18:00
Pianistai SONATA IR ROKAS ZUBOVAI
Programoje: Čiurlionis, Dvorak.

Plačiau svetainėje www.impetus.lt

Rengėjai:
VšĮ Impetus musicus;
M. K. Čiurlionio namai-muziejus.

Rėmėjai:
Druskininkų miesto savivaldybė;
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

NACIONALINIS M. K. ČIURLIONIO KULTŪROS KELIAS
kviečia į penktosios kultūrinės topografijos „Čiurlionio Lietuva. Miškas-miestas.“ programos renginius

Gegužės mėn. 23-25 d. 10:00-11:00 val.
Renginys-patirtis „Čiurlionis miške”.
Renginys nemokamas, būtina išankstinė registracija tel. 8 645 65301 arba el. p. ciurlioniomemorialinis@gmail.com

Gegužės mėn. 25 d. 16:00-17:30 val.
Nidos Gaidauskienės paskaita „Čiurlionių Vilnius: pro silva rerum tankmę”.
Koncertuos Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla.
Renginys nemokamas, be išankstinės registracijos.
Partneriai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla.

Gegužės mėn. 26 d. 11:00-16:00 val.
Pleneras „M. K. Čiurlionio pavasaris” M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sode.
Renginys nemokamas, būtina išankstinė registracija tel. 8 645 65301 arba el. p. ciurlioniomemorialinis@gmail.com

Gegužės mėn. 27 d. 11:00-16:00 val.
Žygis pėsčiomis „Čiurlionio takais į mitų ir gyvų legendų Švendubrę” su menotyrininke Aušra Česnulevičiene.
Būtina išankstinė registracija tel. +370 686 45528 arba el. p. c.ausra@gmail.com
Organizatorius: Kūrybos namai „Druskos studija”.

EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS

2023 m. gegužės mėn. 13 d. 18-23 val.

18:00 Ekskursija su vaišėmis „Čiurlionio lauktuvės”.
Ar žinote, jog M. K. Čiurlionis grįždavęs iš mokslų svetur į gimtus namus visuomet parveždavo namiškiams lauktuvių? Kas slėpėsi jo kelioniniame lagamine ir koks buvo menininko sutikimas gimtuose namuose? Kviečiame atvykti į ekskursiją ir ne tik sužinoti atsakymus į šiuos klausimus, bet ir pasivaišinti gardžia kava, kurią taip mėgo M. K. Čiurlionio mama.

19:00-21:00 Pleneras „Nutapyk Čiurlionio saulėlydį“.
Viena mėgiamiausių M. K. Čiurlionio veiklų, grįžus į Druskininkus, buvo kūryba: su molbertu ir pastelėmis po apylinkes klajojęs menininkas įamžino ne vieną romantišką etiudą. M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sodas kone labiausiai persmelktas M. K. Čiurlionio kūrybinės dvasios. Kviečiame atvykti ir su pastele pačiam įamžinti Čiurlionių sodo grožį gegužę.

19:00-21:00 Atvirlaiškių kūrimas pagal M. K. Čiurlionio paveikslų motyvus.
Bene geriausiai pažinti M. K. Čiurlionio asmenybę mums padeda išlikę laiškai artimiesiems ir draugams. Kviečiame susipažinti su M. K. Čiurlionio laiškais bei atvirlaiškiais ir vieną susikurti pačiam: atsispausti M. K. Čiurlionio paveikslo vaizdą ant paruošto atvirlaiškio.

21:00 Muzikinis žaidimas „Improvizuok simfoniją!“.
M. K. Čiurlionio namuose nuolatos skambėdavo muzika: sudarytas skambinimo tvarkaraštis išduoda, jog kone visi Čiurlionių šeimos vaikai buvo muzikalūs. Nors namuose buvo grojami M. K. Čiurlionio ar kitų klasikų kūriniai, mėgiamiausia veikla būdavo improvizuoti. Kadangi visiems instrumentų neužtekdavo, neretai į pagalbą buvo pasitelkiami ir buitiniai daiktai: puodynės, samčiai ar bet kas, kas skleidžia garsą. Kviečiame sudalyvauti muzikiniame žaidime ir sukurti improvizuotą simfoniją, visai kaip Čiurlionio laikais.

Renginys nemokamas.

ROMUALDO BALINSKO PARODA „TIE KAMBARIAI”

2023 03 23-06 14
Parodos atidarymas kovo mėn. 23 d. 16:30 val.

Romualdas Balinskas yra ekspresionistinės tapybos atstovas, paskutiniu metu labiau linkstantis į abstrakcionizmą. Kūryba išsiskiria plastinės raiškos pokyčiais, neprarandant savitumo ir autentiškumo, polinkio į monochromiją. Būdingas išplėstas tapybos lauko supratimas, kvestionuojant jo fizines ribas. Kūrybinio dėmesio centre – žmogus. Dažnai sunkiai identifikuojamas, be veido bruožų, belytis, pavaizduotas tarp aiškiai atpažįstamų fizinės aplinkos daiktų. Vizualinių elementų neišbaigtumas verčia žiūrovą patį pabaigti pasakojimą. Dailininkui tapymo aktas yra lyg ritualas, turintis aiškią mintį ir intencijas.

„Žiūriu į vidų. Lango stiklas atspindi debesis. Savo paties siluete matau stalo kampą, užvožtą lėkštę, kėdės atlošą, pusę sofos, nuvaikščiotas grindų vagas, įsispraudusias tarp stalo, sofos ir balintos krosnies… Tie kambariai vis nusitapo kažkodėl. Jie be žmogaus, bet žmogaus kambariai, jie apie žmogų. Tie kambariai atsiveria lyg be sienų, lyg su kvapu, su garsu, su laiku ir gyvenimu.“

Tapytojas, knygų dailininkas Romualdas Balinskas gimė 1959 m. Šiauliuose. 1982 m. baigė studijas Šiaulių pedagoginiame institute. 1986 m. išsikėlė gyventi į Vilnių. Daugiausia dirbo ir tebedirba leidybos ir reklamos srityse: žurnalo „Moksleivis“ redakcijoje, „Gimtojo žodžio“, „Versus Aureus“, „Katalikų pasaulio leidinių“ leidyklose. Sukūrė apie 600 knygų viršelių, kitų grafinių darbų spaudai: vadovėlių, knygų vaikams, kalendorių, iliustracijų, reklamų ir kt. Parodose dailininkas pradėjo dalyvauti 1984 metais. Surengė keliasdešimt personalinių parodų Lietuvoje, Indijoje, Vokietijoje, sudalyvavo svarbiausiose lietuvių grupinėse parodose Lietuvoje, Vokietijoje, Estijoje. 1990 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Jo kūrinių yra įsigijęs Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Dailės fondas, M. Rotho meno centras, privačios kolekcijos Lietuvoje ir užsienyje.

Menotyrininkė Violeta Krištopaitytė-Jocienė

LAIMUTĖS FEDOSEJEVOS KARPINIŲ PARODA „MANO ČIURLIONIS“

2023 01 06-03 22
Parodos atidarymas sausio mėn. 6 d. 16 val.

Laimutė Fedosejeva (Benešiūnaitė) – tautodailininkė, sertifikuota tradicinių amatų meistrė, meno kūrėja ir LR Kultūros ministerijos laureatė (2011). Gimė Karaliaučiuje, baigė Šiaulių universitetą, vėliau studijavo Vilniaus universitete. Šiuo metu dirba Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto Reklamos ir komunikacijos katedros lektore. Menininkė dalyvavo pusšimtyje kūrybinių projektų Lietuvoje, Airijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Izraelyje, Japonijoje, JAV, Lenkijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, o šioji paroda L. Fedosejevai jau 45-oji personalinė paroda.

L. Fedosejeva užaugo lietuviškoje šeimoje, tačiau kitoje tautinėje aplinkoje, o M. K. Čiurlionis menininkei buvo tarsi menamas tiltas į Lietuvą – pasakiškas, romantizuotas, kupinas šviesos. Dar besimokydama universitete ji įsigijo V. Čiurlionytės–Karužienės ir J. Grigienės parengtą M. K. Čiurlionio kūrinių albumą, pradėjo rinkti reprodukcijas. Menininkė atskleidžia, kad dar ir šiandien tas albumas visada po ranka, kad tai – ir įkvėpimas, ir atodūsis.

L. Fedosejeva saviraišką atrado liaudies mene, tautodailėje, o tai ir privedė prie konkrečios saviraiškos formos – karpinių. Tautodailininkei tai buvo netipiškas žingsnis, nuo tradicinių karpinių formų pereiti prie kažko naujo – M. K. Čiurlionio. Menininkė atskleidžia – „Kai įgarsinau idėją pirmą kartą, susilaukiau ne šiaip nesupratimo, o net neigimo. Bet padariau karpinį pagal M. K. Čiurlionio „Pasaka. Karalaitės kelionė II“, pristačiau jį parodoje Vilniuje, Puslaidininkių fizikos institute. Darbas neliko nepastebėtas, o ir paklausė, kada dar…“. Tuomet 2005 m. paroda „Mano Čiurlionis“ jau buvo parengta. Tais pačiais metais Dr. Alė Počiulpaitė parašė: „…Įkvėpimo L. Fedosejeva semiasi iš gamtos, įvairiausios aplinkos, klasikinės architektūros bei jos detalių formų grožio, meno šedevrų. Jai užtenka drąsos prisiliesti net prie M. K. Čiurlionio kūrybos, bandant perteikti jo paveikslų vizijas karpiniais.“ Dr. Vytenis Rimkus: „Kai įsisavinama ir suvaldoma medžiaga ir jos apdorojimo priemonės, galima tada eiti ir nepramintais keliais. Kaip tik tokiu laikytinas itin įdomus ciklas „Mano Čiurlionis“. Toks uždavinys galimas tik karpytojui, gerai jaučiančiam ir M. K. Čiurlionio kūrybos esmę, ir karpymo technikos specifiką <…> Šio ciklo darbuose M. K. Čiurlionis ne kopijuojamas, o einama savitos interpretacijos keliu, ieškant grafiškos, „linijinės“ M. K. Čiurlionio tapybos raiškos“.

KALĖDŲ EGLUTĖ ČIURLIONIŲ NAMUOSE

2022 m. gruodžio mėn. 10 d. 15 val.

Šventinė popietė su arbatėle – tai kelionė prisiminimais į tuos laikus, kai būtent šiuo metu Čiurlionių namuose gyvenimas virte virė. Mažieji laukdavo svarbiausio Kalėdų stebuklo, kuris įvykdavo tik jiems sumigus. Kas tai buvo, ką atnešdavo Čiurlioniukams baltasis Angelas? – sužinosite atėję į jaukų pasibuvimą prie tikros žaliaskarės.

Paskambink, jei ateisi su tėveliais tel. nr. 8 686 45528.
Renginio organizatorius – kūrybos namai ,,Druskos studija“.

Renginys nemokamas.

JAUNIMUI IR JAUNOMS SIELOMS ,,ČIURLIONIO ŠIURPYNĖS“

2022 m. lapkričio mėn. 16 d. 17 val.

Lapkritis tai metas, kuomet trapi riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų karalysčių tarsi ištirpsta. Ar išdrįsite pažvelgti už užmaršties širmos? M. K. Čiurlionio namų-muziejaus komanda kviečia apsilankyti ,,kitokiame“ renginyje – Čiurlionio šiurpynėse. Bus pasakojamos istorijos, kurios ne vienam sukels šiurpą, privers nusikelti į XX a. siaubų uostą.

Renginys nemokamas.

PASKAITA ,,VARGOMISTRA. ČIURLIONIAI IR VARGONAI“

2022 m. spalio mėn. 20 d. 17 val.

Vytauto didžiojo universiteto menotyros magistrės Aušros Česnulevičienės paskaita–tyrimas apie Čiurlionius ir vargonus.

Renginys nemokamas.

PARODA ,,M. K. ČIURLIONIO ATVIRLAIŠKIAI“

Paroda eksponuojama nuo 2022 m. rugsėjo mėn. 22 d. iki 2023 m. sausio mėn. 18 d.
Parodos atidarymas 2022 m. rugsėjo mėn. 22 d. 16 val.

M. K. Čiurlionio atvirlaiškiai – nedidelės korespondencinės kortelės. Jų aversuose ir reversuose – lakoniški, tačiau iškalbingi piešiniai, trumpi, tačiau neretai labai jausmingi, plunksna, rašalu rašyti tekstai. Pagal juos šiandien galima atsekti dailininko gyvenimo etapus, įžvelgti jo lūkesčius ir nuotaikas. Šių laikų grafologams ir mokslo tyrinėtojams ne mažiau įdomus ir dailininko braižas, atskleidžiantis asmenybės charakterio ypatumus, polinkius, fizinės sveikatos būklę.

Gyvendamas Europos didmiesčiuose, keliaudamas ar kurdamas, M. K. Čiurlionis savo įspūdžiais ir meninėmis idėjomis dažniausiai dalijosi su šeimos nariais, bičiuliais, tačiau daugiausia dėmesio ir meilės sulaukė brolis Povilas. Su juo dalijosi kūrybinėmis idėjomis, aptarinėjo sėkmes ir nesėkmes, veiklos perspektyvas. Iki šių dienų išlikę atvirlaiškiai su ankstyvųjų tapybos darbų temų ir kompozicijų eskizais („Ramybė“, „Miško šlamesys“, „Pavojus“) yra ir M. K. Čiurlionio polinkio į Fin de siecle misticizmą, simbolizmą atspindys.

DOKUMENTINIS FILMAS ,,DANGAUS ŠEŠĖLIS“

2022 m. rugsėjo mėn. 21 d. 17:30 val.

Nemokama filmo ,,Dangaus šešėlis“ peržiūra M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje. Svečiuose režisierius Romas Lileikis. Organizatorius – Druskininkų kultūros centras.

Renginys nemokamas.

JOANOS DAUNYTĖS KONCERTAS

2022 m. rugsėjo mėn. 15 d. 17:30 val.

M. K. Čiurlionio namai-muziejus kviečia į nemokamą Joanos Daunytės koncertą. Aranžuoti Čiurlionio kūrinius arfai – sena Joana kūrybinė svajonė, kurios įgyvendinti ėmėsi dar studijuodama užsienyje.

„Šis kūrybinis sumanymas brendo jau seniai. Norėjosi praplėsti arfos repertuarą lietuviška kūryba. Studijų metais, būdama toli ir dažnai ilgėdamasi Lietuvos, ryžausi aranžuoti M. K. Čiurlionį. Jo ankstyvoji kūryba labai artima arfos instrumentui, todėl manau, jei aplinkoje, kurioje jis gyveno, būtų buvęs šio instrumento atstovas – turėtume gausybę šio genialaus kompozitoriaus kūrinių arfai.“, – apie gimusią idėją aranžuoti M. K. Čiurlionio ankstyvuosius kūrinius pasakojo atlikėja J. Daunytė.

Čiurlionistas, profesorius Vytautas Landsbergis plokštelės išleidimui skirtame komentare pastebėjo, kad muzikos pasaulyje arfa – ypatingas instrumentas, atėjęs iš laikų, kai lanko styga dar nebuvo pamiršusi skambėti. „Tai supratau klausydamas Joanos įrašyto M. K. Čiurlionio. Jo paveiksluose kur ne kur gamtos formose šmėkšteli arfos kontūras arba siluetas. Tai ženklas, kad viskas yra muzika.“, – kompaktinės plokštelės anotacijoje teigė prof. V. Landsbergis.

Koks buvo ir kaip skambėjo pasaulis, kuriame gyveno M. K. Čiurlionis? Koncerte girdėsite Joanos kompaktinėje plokštelėje įamžintas M. K. Čiurlionio fortepijoninių kūrinių aranžuotes arfai. Juos palydės kompozitoriaus amžininkų prancūzų darbai.

Programoje:
HENRIETTE RENIÉ – „Legenda“ (pagal Leconte de Lisle „Elfai“)
MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS – Preliudas Fis-dur, VL 184; Noktiurnas cis-moll, VL 183.
GABRIEL FAURÉ – Impromptu, op. 86.
MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS – Elegija d-moll, VL 191; Mazurka b-moll, VL 234
CARLOS SALZEDO – Variacijos senovine tema, op. 30.
MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS – Preliudas Des-dur, VL 187; Humoreska g-moll, VL162.
MARCEL TOURNIER – Koncertinis etiudas „Rytą“.
MIKALOJUS KONSTANTINAS ČIURLIONIS – Impromptu fis-moll, VL 181; Muzikinis momentas A-dur, VL 246.

Renginys nemokamas.

DOKUMENTINIS FILMAS ,,IŠ KUR TAS ŠVYTĖJIMAS“

2022 m. rugsėjo mėn. 14 d. 17:30 val.

Nemokama filmo ,,Iš kur tas švytėjimas“ peržiūra M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje. Svečiuose režisierė Agnė Marcinkevičiūtė. Organizatorius – Druskininkų kultūros centras.

Renginys nemokamas.

DOKUMENTINIS FILMAS ,,MONČYS. ŽEMAITIS IŠ PARYŽIAUS“

2022 m. rugsėjo mėn. 8 d. 17:30 val.

Nemokama filmo ,,Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ peržiūra M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje. Svečiuose režisierius Linas Mikuta. Organizatorius – Druskininkų kultūros centras.

Renginys nemokamas.

XXII TARPTAUTINIS KONKURSAS-FESTIVALIS „MUZIKA BE SIENŲ“

2022 m. rugpjūčio mėn. 18 d. 17 val.
Koncertas „FESTIVALIO VIRTUOZAI“. Atlikėjai – tarptautinio konkurso-festivalio „Muzika be sienų“ dalyviai.

2022 m. rugpjūčio mėn. 21 d. 16 val.
Koncertas „M. K. ČIURLIONIS, JO AMŽININKŲ KŪRYBA IR EPOCHA“. Atlikėjai – konkurso „Muzika be sienų“ vertinimo komisijos nariai.

2000 m. įkurta visuomeninė organizacija „Lietuvos muzikų draugija XXI amžiaus
muzika ir švietimas“ kasmet Druskininkuose, M. K. Čiurlionio menų mokykloje,
rengia tarptautinį pianistų, klavesinininkų, džiazo solistų, įvairios sudėties kamerinių,
fortepijoninių ansamblių, koncertų fortepijonui su kameriniu orkestru konkursą-
festivalį „Muzika be sienų“. Tai ilgametis renginys, vis randantis naujų formų,
sulaukiantis didelio rezonanso Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse. Nuo 2014 m. yra
galimybė dalyvauti styginių, pučiamųjų, liaudies instrumentų atlikėjams bei
vokalistams. Nuo 2015 m. įvesta mėgėjų kategorija, kurioje taip pat gali pasirodyti
visų įmanomų instrumentų atlikėjai, vokalistai, pianistai su kameriniu orkestru,
ansambliai ir kiti. Į konkursą įtraukdami šią kategoriją norime suteikti galimybę
scenoje pasirodyti ne tik profesionalams, bet ir mėgėjiškai muzikuojantiems.
Projektas yra reikšmingas, nes kuria atlikėjų, meno ir pedagogikos bendruomenės
edukacijos ir tarpkultūrinių mainų sistemą. Tai unikalus, daugiaplanis renginys,
jungiantis konkursą, festivalį bei plačią edukacinę programą. Jis padeda atskleisti
nepakartojamą jauno žmogaus individualybę, atrasti ir paskatinti juos tolimesniam
kūrybiniam augimui, skatinti jaunimo motyvaciją gilinti sugebėjimus ir žinias.
Konkursas atviras visų tautybių ir amžiaus muzikams. Dalyvių amžius neribojamas!
Kasmet sulaukiama virš 100 dalyvių iš Baltijos šalių, Skandinavijos, JAV, Rusijos,
Gruzijos, Kazachstano, Ukrainos, Japonijos, Vokietijos, Lenkijos, Baltarusijos, Kinijos
ir kt. Iš viso virš 20 šalių. Geriausiai pasirodžiusiems organizuojami koncertai
Lietuvos, Danijos, Švedijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Gruzijos, Ispanijos,
Portugalijos koncertų salėse.

Tarptautiniame žiuri dirba žymūs menininkai iš Baltijos, NVS, Skandinavijos, JAV, kitų
kraštų. Jie taip pat rengia koncertus Druskininkų miesto visuomenei, veda
meistriškumo pamokas, dalinasi naujausia, pažangiausia metodika, skaito
pranešimus mokslinėje-metodinėje konferencijoje, seminaruose nagrinėja atlikėjo
psichologiją, fiziologiją, moko improvizacijos, interpretacijos meno.

Renginys nemokamas.

57 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2022 m. birželio mėn. 4 d. – rugpjūčio mėn. 31 d.

Jau birželio 4 dieną Druskininkuose įsikūrusiame M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje 57-tąjį kartą suskambės fortepijono garsai. Kaip ir kiekvieną vasarą, sugrįš kadais paties kompozitoriaus sutverta tradicija sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą. Kadais šeimynykščiai ir kaimynai klausydavosi Čiurlionio improvizacijų, o dabar jau žymiausi Lietuvos pianistai M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai tęsia ir puoselėja šią unikalią tradiciją.

Šios vasaros festivalio programos išskirtinė savybė: birželio mėnesį čia savo talentus demonstruos visų Lietuvos muzikos gimnazijų talentingiausi moksleiviai. Jausdami artėjantį 150-tąjį M. K. Čiurlionio jubiliejų, ciklo organizatoriai siekia skatinti jaunosios būsimųjų muzikų kartos susidomėjimą didžiojo Lietuvos genijaus kūryba ir jo gyvenimo aplinka. Todėl keturių muzikos gimnazijų auklėtiniai ne tiktai dalinsis savo talentais M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, interpretuos kompozitoriaus kūrinius, bet taip pat turės galimybę pakeliauti po M. K. Čiurlionio vietas Druskininkuose, susipažins su menininką įkvėpusia aplinka, aplankys legendomis apipintą Raigardo slėnį, baroko architektūros šedevrą Liškiavos vienuolyno kompleksą, kuriame vargonavo kompozitoriaus tėvelis.

Pirmąjį vasaros savaitgalį, birželio 4-5 dienomis, būsimųjų Lietuvos muzikos korifėjų pasirodymus pradės Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija, pristatydama vienuolika jaunųjų talentų koncertinėje programoje, sudarytoje iš M. K. Čiurlionio ir šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūrinių. Sekmadienį Šiaulių J. Sondeckio menų gimnazijai atstovaus šeši jaunieji pianistai. Jų programa simboliškai pavadinta „Pasveikinimas Čiurlioniui iš Saulės miesto“.

Antrąjį vasaros savaitgalį, birželio 11-12 dienomis, Druskininkuose savo talentais dalinsis Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos moksleiviai, pristatysiantys programą „Linkėjimai Čiurlioniui iš pajūrio“ ir nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai, kurie šiai progai parengė M. K. Čiurlionio ir prancūzų kompozitorių kūrinių programą. Visų keturių jaunųjų Lietuvos talentų koncertų pradžia 13 valandą, koncertai nemokami, juos pristatys pianistas Rokas Zubovas.

„Artėjant labai svarbiai M. K. Čiurlionio datai – 150-ajam jubiliejui, aiškiai jaučiame kylančią naują susidomėjimo ir pagarbos jo kūrybai bangą. Norime, kad kuo daugiau kūrybingų žmonių prisisodrintų M. K. Čiurlionio puoselėtomis idėjomis, susirgtų jo „tobulybės ilgesiu“. Todėl ir stengiamės, kad kuo daugiau muzikų dar jaunystėje prisiliestų prie M. K. Čiurlionio kūrinių, minčių, siekių, aplinkos. Tada yra vilties, kad jie visam gyvenimui pasiliks pakerėti jo ypatingos šviesos“ – dalinosi mintimis apie jaunųjų talentų koncertus Druskininkuose festivalio programos sudarytojas Rokas Zubovas.

Kaip ir kasmet, nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose klausytojams obelų sode savo naujausius kūrybinius ieškojimus pristatys visų kartų žymiausi Lietuvos pianistai, o taip pat ir užsienio šalių muzikai, į savo koncertines programas įtraukiantys M. K. Čiurlionio kūrinius.

Rugpjūčio mėn. 3 d. 19:00 val. Pianistas GINTARAS JANUŠEVIČIUS. Programoje: Čiurlionis, Galuppi, Ravel, Galiamova, Shostakovich.
Rugpjūčio mėn. 6 d. 18:00 val. Pianistė ALEKSANDRA ŽVIRBLYTĖ. Programoje: Čiurlionis, Grieg, Halffter, Chopin, Debussy.
Rugpjūčio mėn. 10 d. 19:00 val. KAUNAS PIANO FEST 2022 LAUREATAI.
Rugpjūčio mėn. 13 d. 18:00 val. Pianistas RIMANTAS VINGRAS. Programoje: Čiurlionis, Bach–Siloti, Bach–Rachmaninov, Bach–Busoni, Bach–Van Bladel, Beethoven, Chopin, Debussy, Szymanowski.
Rugpjūčio mėn. 17 d. 19:00 val. Pianistas JURIS ŽVIKOVS (Latvija). Programoje: Čiurlionis, Bach–Petri, Haydn, Kalniņš, Garūta, Rachmaninov.
Rugpjūčio mėn. 20 d. 18:00 val. Pianistas JURGIS KARNAVIČIUS. Programoje: Čiurlionis, Glass, Mozart, Liszt, Silvestrov.
Rugpjūčio mėn. 24 d. 19:00 val. Pianistas MOTIEJUS BAZARAS. Programoje: Čiurlionis-Bazaras, Mickis, Ravel.
Rugpjūčio mėn. 27 d. 18:00 val. Pianistė ELŽBIETA LIEPA DVARIONAITĖ. Programoje: Čiurlionis, Liszt, Ravel, Debussy, Chopin.
Rugpjūčio mėn. 31 d. 19:00 val. Pianistas ANDRIUS VASILIAUSKAS. Programoje Čiurlionis, Beinaris, Jakubėnas, Mompou, Respighi, Turina.

„Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą… Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu“ savo atsiminimuose rašė Jadvyga Čiurlionytė. Druskininkuose, mylimajame M. K. Čiurlionio mieste, kultūra ir toliau gyva. Kaip ir M. K. Čiurlionio lakais, čia vėl skambės fortepijono garsai, kviečiantys kiekvieną stabtelti ir susimąstyti apie svarbiausius gyvenimo dalykus.

Renginius organizuoja VšĮ „Impetus musicus“ bandradarbiaudama su Druskininkų M. K. Čiurlionio namais-muziejumi. Ciklą remia Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė. Tikslų koncertų kalendorių ir papildomą informaciją galite rasti interneto svetainėje www.impetus.lt

GITARŲ DUETO „MENIISTAJLSS” KONCERTAS „AKIMIRKOS DIPTIKAS“

2022 m. liepos mėn. 22 d. 19 val.
Bilietus už 8 eur. įsigysite prieš koncertą arba
https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/koncertai/akimirkos-diptikas-druskininkai-362778/

Gitaristas Rokas Jurkus, kartu su savo bičiuliu, taipogi gitaristu, prancūzu Sébastien Canard-Volland rengia profesionalią gitaros duetų programą, kurią pristato Lietuvoje. Idėjos atsiradimą įkvėpė Kaunas 2022 programos Kylantis Kaunas organizatoriai.

Koncerto programai duetas pasirinko sau itin artimus kūrinius, atsižvelgdami ir į tai kaip jie dera tarpusavyje. Taigi, koncertuose skambės prancūzų kompozitorių Jean Philippe-Rameau bei impresionisto Maurice Ravel muzikos aranžuotės. Taip pat skambės katalono Isaac Albeniz, bei pavienės kitų kompozitorių pjesės koncerto pabaigoje. Na ir galiausiai, programos dalis – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos aranžuotės. Tai dar niekados negirdėtas žvilgsnis į M. K. Čiurlionio muziką, pirmą kartą atliekamą klasikinėmis gitaromis.

Apie duetą ,,Meniistajlss”

Jaunasis atlikėjas Rokas Jurkus debiutavo 2013-ais metais, Kauno valstybinėje filharmonijoje sugrojęs Antonio Vivaldžio koncertą su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Nors dar tik dvidešimt dviejų, Rokas jau yra laimėjęs prizus dešimtyse tarptautinių bei respublikinių konkursų (II Tarptautinis jaunimo gitaros konkursas ‘Talinn 2013’ Estijoje, IX Tarptautinis konkursas jauniesiems gitaristams ‘Andrés Segovia’ Vokietijoje), skambinęs eilėje Lietuvos bei Prancūzijos koncertų salių. Bakalauro studijų Prancūzijoje metu Rokas įrašinėjo muziką Liono gitaros meistrų galerijoje, dalyvavo edukaciniuose, tarpdisciplininiuose projektuose, meistriškumo kursuose bei gitaros festivaliuose, vasaromis atlikdavo solinius rečitalius Lietuvoje. Dabar Rokas užsiima aktyvia muzikine veikla Kaune. 2021 m. spalio mėnesį įvyko jo organizuotas renginių ciklas JUNGTYS, kurio metu TEMPO erdvėje vyko jaunųjų šokėjų bei muzikantų improvizacijos vakaras, meistriškumo kursai augantiems gitaristams, Roko solinis rečitalis bei pirmą kartą pasaulyje
klasikine gitara atliktas prancūzų kompozitoriaus Erik Satie 18 valandų trukęs kūrinys/performansas Vexations. Šalia koncertinės veiklos, Rokas daug savo laiko skiria ir pedagogikai. Šiuo metu jis eina gitaros mokytojo pareigas Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje bei Kauno Vyturio gimnazijos muzikos skyriuje. Roko muzikinė programa pasižyminti nuolatiniu kismu. Atviras visoms muzikos kalboms, į savo koncertų programas jaunasis atlikėjas nepabūgsta įtraukti ir muzikos, kuri įprastai netelpa į vakarietiškos klasikinės muzikos rėmus: tai ir džiazo kūriniai, sofistikuotos pop muzikos aranžuotės ar japonų kūryba. Negana to, Rokas taip pat yra sukūręs autentiškas Johann Sebastian Bach, Domenico Scarlatti ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos aranžuotes.

Sébastien Canard-Volland pradėjo groti gitara būdamas 6 metų Liono konservatorijoje. Čia jis mokėsi pas Bruno-Michelį Abati ir Jesusą Castro-Balbi. 2018 m. jis tęsė mokslus Lilio aukštojoje muzikos ir šokio konservatorijoje pas profesorių Judicaël Perroy, kur įgijo muzikos interpretacijos ir pedagogikos bakalauro diplomą. Sébastien yra kelių tarptautinių konkursų laureatas, iš kurių svarbiausi: Drôle de guitares, tarptautinis Carry le Rouet konkursas. Siekdamas groti kuo platesnį repertuarą, jis domisi ne tik klasikine
muzika, bet ir įvairiais stiliais bei estetika.

Koncerto metu bus fotografuojama ir filmuojama.

MYKOLĖS GANUSAUSKAITĖS PERSONALINĖ PARODA „FOTOGENIŠKI PEIZAŽAI“

Parodos atidarymas 2022 m. liepos mėn. 15 d. 17 val.

Mykolės Ganusauskaitės kūryboje dominuoja peizažas – jaunųjų tapytojų kūryboje gana retas žanras. Nors atspirties tašku tapytojai tampa natūros studijos, jos peizažai nutolsta nuo tiesioginės gamtos reprezentacijos bei patikrina ribas tarp figūratyvumo ir abstrakcijos. Stilizuotos, geometrizuotos, suplokštintos gamtovaizdžių formos aiškiais planais išsluoksniuotoje erdvėje atrodo scenografiškos tarsi ištuštėjusios scenos dekoracijos.

Asmeninį santykį su vaizduojama vieta, ryškų ankstyvuosiuose kūriniuose, vis dažniau nustelbia analitiškas dailininko žvilgsnis, preparuojantis gamtovaizdžio erdvinę ir spalvinę sąrangą. Mykolė atranda gamtovaizdžių poetiką kontrastuose – tuštumos ir gausos (spalvų, linijų, formų), statikos ir dinamikos, griežtų ir laisvų formų, atvirų ir uždarų erdvių. Drobėse mėgaujamasi spalvų, struktūrų įvairove, pabrėžiamas natūralių elementų ritmas. Itin svarbus čia santykis tarp horizontalių ir vertikalių paveikslo elementų. Ypač akcentuojamos visa ko augimą, stiebimąsi viršun pabrėžiančios vertikalės, jas dažnai dar pratęsia charakteringi dažų nuvarvėjimai. Reikšmingas paveikslų leitmotyvas yra vanduo – upės, upelio, ežero, jūros, pelkės akivaro. Jame atsispindintys dangaus, augmenijos fragmentai pratęsia linijų ritmą ir įsiaudžia į bendrą dekoratyvią paveikslo schemą. Mykolės kūrybai būdingi skambūs, išraiškingi skaidrių spalvų deriniai, lemiantys kompozicijų emocinį krūvį. Per ploną dažų sluoksnį persišviečianti drobė suteikia paveikslams atmosferiško švytėjimo.

Pradėjusi nuo lietuviškų gamstovaizdžių, menininkė ilgainiui kūrybą papildė ir kitų aplankytų kraštų gamtos studijomis. Jos tapomuose peizažuose atsiskleidžia regioniniai kraštovaizdžio struktūros ir spalvų, augmenijos, oro sąlygų skirtumai. Ypatingą svarbą įgauna laiko matmuo. Vaizduojami skirtingi metų ir paros laikai pabrėžia gamtos natūralų ritmą, jos procesų cikliškumą. Dažnas gamtovaizdis persmelktas laikiškumo nuojauta, juose apmąstomas santykis tarp dabarties ir praeities, projektuojami į praeitį orientuoti nostalgijos ir ilgesio jausmai. Kartais gamtovaizdžius papildo ekologinės, istorinės, geopolitinės dimensijos. Tačiau svarbiausia tapytojai yra pati gamta, kaip savaime harmoningas darinys, pilnatvės šaltinis. Gamtoje ji ieško atsvaros miestui, jo dinamikai, triukšmui, tad kiekvienas peizažas tampa erdve (savi)refleksijai ir meditacijai.

Mykolė Ganusauskaitė (gimė 1987) studijavo Vilniaus dailės akademijoje ir Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje (École nationale supérieure des Beaux-Arts), kurioje įgijo bakalauro ir magistro laipsnius. 2015 – 2017 m. gyveno ir kūrė Kopenhagoje, nuo 2017 m. – Vilniuje. Surengė personalinių parodų Lietuvoje, Prancūzijoje ir Danijoje, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje, Prancūzijoje, Danijoje, JAV ir kitur. Konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ laureatė (2013). Nuo 2016 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. 2017 rezidavo Saari rezidencijoje, Mynämäki, Suomijoje. Kūrinių turi MO muziejus Vilniuje.

Justina Augustytė

www.mykole.com

Paroda eksponuojama iki rugsėjo mėn. 19 d.

57 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2022 m. birželio mėn. 4 d. – rugpjūčio mėn. 31 d.

Birželio mėn. 29 d. 19 val. Sonatos ir Roko Zubovo koncertas. Programoje: M. K. Čiurlionis ir C. Debussy.
Liepos mėn. 2 d. 18 val. Mariia Kurhuzova (Ukraina) koncertas. Programoje: M. K. Čiurlionis, F. Schubert, Bach-Busini, F. Chopin, N. K. Medtner, R. Schumann.
Liepos mėn. 6 d. 19 val. Roko Valuntonio koncertas. Programoje: M. K. Čiurlionis, E. Grieg, C. Debussy, F. Mendelssohn, F. Chopin,
Liepos mėn. 9 d. 18 val. Neringos Valuntonytės koncertas. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Debussy, C. Vine, C. Franck.
Liepos mėn. 13 d. 19 val. Jono Šopos koncertas. Programoje: M. K. Čiurlionis, F. Liszt, A. Šenderovas, A. Ginastera, S. Vainiūnas, A. Scriabin, F. Mompou, S. Rachmaninov.
Liepos mėn. 16 d. 18 val. Birutės Vainiūnaitės koncertas. Programoje: M. K. Čiurlionis, A. Dvorak, C. Debussy, S. Vainiūnas.
Liepos mėn. 20 d. 19 val. Ayham Hammour (Sirija/Lenkija) koncertas. Programoje: M. K. Čiurlionis, S. Rachmaninov, F. J. Haydn.
Liepos mėn. 23 d. 18 val. Halinos Radvilaitės koncertas. Programoje: M. K. Čiurlionis, R. Schumann, J. Turina.
Liepos mėn. 27 d. 19 val. Dmitry Mayborda (Vokietija) koncertas. Programoje: M. K. Čiurlionis, R. Schumann.
Liepos mėn. 30 d. 18 val. Guodos Gedvilaitės koncertas. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Schumann, M. Bonis, S. Thalberg, N. Boulanger, M. Ravel.

ROKO ZUBOVO IR RESPUBLIKINIO FORTEPIJONO MUZIKOS SOLISTŲ KONKURSO LAUREATŲ KONCERTAS

2022 m. birželio mėn. 3 d. 18 val.

Programoje M. K. Čiurlionio, lietuvių ir pasaulio kompozitorių kūriniai.

ČIURLIONIO KELIAS

2022 m. gegužės mėn. 24 d.

11:00-12:00 val. Edukacinis užsiėmimas „M. K. Čiurlionio tėvelio kaligrafija“ 5-12 klasių moksleiviams. Būtina išankstinė registracija el. p. ciurlionis.jonynas@gmail.com

16:00-17:00 val. Ekskursija „M. K. Čiurlionio tėveliai“. Ekskursijos pradžia: nuo Druskininkų bažnyčios per M. K. Čiurlionio namus-muziejų iki senųjų Druskininkų kapinių.

Šis renginys – tai nacionalinio kultūros kelio „M. K. Čiurlionio kelias“ specialiojo projekto – kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ – programos dalis, kurią iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Pilna savaitės programa – www.ciurlioniokelias.lt ir M. K. Čiurlionio kelio „Facebook“ paskyroje.

TAPYBOS PARODA ,,DRUSKININKAI DAILININKŲ AKIMIS“
iš Rimvydo Aniulio kolekcijos

Paroda eksponuojama nuo 2022 m. gegužės mėn. 19 d. iki liepos mėn. 14 d.

Ši privati paveikslų kolekcija buvo pradėta kaupti kartu su „Reginos“ viešbučio plenerais, organizuotais 2003-2009 metais. Plenerų ir parodų iniciatorius, mecenatas – Rimvydas Aniulis. Kartu su tapytoju Aleksandru Vozbinu ėmėsi organizuoti plenerus vienoje svarbiausių Druskininkų vietų: istoriškai kurortui svarbaus Burmistro namo ir medinės vilos „Radium“ teritorijoje. Šis kvartalas yra priskiriamas Druskininkų senamiesčiui ir sietinas su seniausiais miestelio gyvavimo laikais. XIX a. pab. statytos medinės, romantinio stiliaus vilos su smailėjančiais bokšteliais ir įmantriais mediniais, ažūriniais papuošimais.

Unikali Druskininkų medinė architektūra, nuostabi gamta įkvėpė tapytojus susiburti „Reginos“ pleneruose. Kasmet rugsėjo viduryje į „Radium“ kvartalėlį atvykdavo dešimt lietuvių dailininkų. Druskininkai rudenį liepsnoja klevų spalvomis, poilsiautojai išvažinėja, sumažėja triukšmo, dailininkams atsiranda erdvės tapyti ir mieste, ir gamtoje. Septyneri kurorto rudenys ir jų impresijos nugulė tapybos darbuose.

Parodoje pristatomi Aleksandro Vozbino, Gražinos Vitartaitės, Jolantos Snežko, Raimondo Savicko, Broniaus Gražio, Silvijos Drebickaitės ir Arvydo Pakalkos kūrybos darbai.

M. K. ČIURLIONIO VIRTUALIOS REALYBĖS FILMAS „ANGELŲ TAKAIS“ JAU IR M. K. ČIURLIONIO NAMUOSE-MUZIEJUJE DRUSKININKUOSE

Prestižinių tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatas – virtualios realybės filmas „Angelų takais“ – Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko kūrinys, skirtas dailininko, kompozitoriaus ir abstrakčiojo meno pionieriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai pagerbti.

Virtualios realybės filmas kviečia VR erdvėje leistis į pažintį su 60-čia tiek labai žinomų ir lengvai atpažįstamų, tiek rečiau matomų lietuvių dailininko paveikslų: „Ramybe“, „Angelėliais (Rojumi)“, „Aukuru“, „Angelu“, „Žinia“, „Saule“. Filme aptinkami ir atskiri kai kurių paveikslų fragmentai: aplinka, objektai, detalės, šviesos, dangus, žemė. 25 minučių trunkančią kelionę „Angelų takais“ lydi paties M. K. Čiurlionio ir kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio muzika. Viso filmo metu aplinka reaguoja į žiūrovo žvilgsnį: atidus žiūrovo aplinkos stebėjimas ją keičia, praturtina ir priartina prie originalių M. K. Čiurlionio paveikslų.

Kaina:
suaugusiems – 15€*; moksleiviams, studentams, senjorams – 10€*.

*Norint patekti į virtualios realybės seansą klientai įsipareigoja įsigyti ir M. K. Čiurlionio namų-muziejaus lankytojo bilietą (suaugusio bilieto kaina – 5€, moksleiviams, studentams senjorams taikoma 50% nuolaida). Bilietus į muziejų ir į virtualios realybės filmą galima įsigyti vietoje. Atsiskaityti už bilietus į virtualios realybės filmą galima tik bankine kortele.

EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS

2022 m. gegužės mėn. 14 d.

19 val. Teatralizuota ekskursija „Ašariukės mamai“
Pradėję nuo M. K. Čiurlionio namų-muziejaus, su gidų grupe „Artelė“ keliausite po Druskininkus teatralizuota ekskursija susipažinti su Čiurlionio gyvenimu bei jo kūryba.

20 val. „Čiurlioniškos vaišės“
Sugrįžus į muziejų po ekskursijos kviečiame paragauti kuklių, bet Čiurlioniškų vaišių muziejaus obelų sodelyje.

20 val. Edukacinis užsiėmimas „Pleneras“
Edukacinio užsiėmimo dalyviai, kaip tikri dailininkai, pieš ant molbertų. Pasirinks jam patinkančią vietą ir motyvą, tapys naudodami mėgstamas dailininko priemones: pastelę ir popierių. Edukacinis užsiėmimas vyks M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sodelyje.

20:30 val.
Loterijos paskelbimas. Kiekvienas, atvykęs į „Muziejaus naktį“, M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje turės galimybę sudalyvauti loterijoje (užpildžius dalyvio anketą vietoje) ir laimėti nemokamą virtualios realybės „Angelų takų“ filmo peržiūrą. Filmas paremtas M. K. Čiurlionio kūryba (režisierė K. Buožytė, prodiuseris V. Žukas).

21 val. Mantvydo Leonas Pranulio solinis koncertas.
Universalus ir įvairiapusiškas savo kartos kūrėjas Mantvydas Leonas Pranulis yra trimitininkas, pianistas, kompozitorius, vis dažniau atskleidžiantis ir vokalinius savo gebėjimus. Pranulio pasaulyje susipina džiazas, klasikinė muzika, ypač minimalizmo krypties, taip pat elektroninės ir roko muzikos elementai. Tai plataus akiračio kūrėjas, kuriam darbas griežtai apibrėžtoje vieno stiliaus teritorijoje veikiau reikštų idėjų žūtį nei taptų postūmių pirmyn. M. L. Pranulis M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sodelyje mus džiugins koncertu “Improvizacija nr. 1”, kūriniai atliekami fortepijonu ir sintezatoriumi.

GERARDO RAITO ŠATŪNO KŪRYBOS PARODA „NERIMAS“

Paroda eksponuojama 2022 m. kovo mėn. 17 d. – gegužės mėn. 17 d.
Parodos atidarymas kovo mėn. 17 d. 16 val.

„Jei reikėtų išrinkti kuo tikslesnį „dabarties“ sinonimą, „nerimas“ būtų solidus kandidatas.“ Taip apie šių dienų nuotaiką ir atidaromą kūrybos parodą „Nerimas“ kalba menininkas Gerardas Raitas Šatūnas. Parodos autorius teigia, kad nerimas – labai paplitusi nemaloni emocinė būsena, ją patiria kiekvienas ištiktasis streso žmogus. Tai bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus, kai pavojaus ištakos nežinomos; nerimą kelia iracionalūs veiksniai, neturintys konkretaus stimulo.

Gerardas Raitas Šatūnas baigė 1-ąją Atgimimo mokyklą Druskininkuose. Vėliau studijavo Estijoje Talino dailės akademijoje vitražą, dekoratyvinę taikomąją dailę, kur įgijo taikomojo meno tapytojo kvalifikaciją. Atliko praktiką stiklo fabrike Vilniuje. Jo sukurti vitražai papuošė kelis valstybinius pastatus ir keletą bažnyčių Lietuvoje (Vitražas Mykolo Romerio universitete Vilniuje, vitražai Druskininkų, Kybartų ir Gelvonų bažnyčiose). G. R. Šatūnas kuria ne tik vitražo srityje, savo kūryboje menininkas naudoja mišrią techniką, jo tapymo objektais dažnai tampa architektūrą, natiurmortai bei peizažai.

G. R. Šatūnas nuo 1999 m. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS), nuo 2003 m. Roterdamo Centrum Bilden Kunst (CBK) narys. Menininkas yra surengęs tapybos, grafikos bei vitražo parodas Lietuvos, Estijos, Rusijos, Belgijos, Švedijos, Danijos ir Nyderlandų galerijose.

Paroda skirta Algiui Uždaviniui (1962-2010) atminti

PLAKATŲ PARODA „ČIURLIONIS SVETUR“

Paroda eksponuojama nuo 2022 m. vasario mėn. 8 d. iki kovo mėn. 16 d.

Plakatas – palyginti nesenas dailės žanras. XVI a. Vakarų Europoje pasirodė skelbimų, panašių į dabartinius ne didelius plakatus. O XVIII a. pabaigoje išrasta litografijos technika suteikė galimybę greitai ir dideliais tiražais spausdinti viešosioms erdvėms tinkamus didelio formato spalvotus skelbimus. Plakato svarbia dalimi tapo ne tik trumpa žodinė informacija, bet ornamentiniai ir figūriniai vaizdiniai. Ilgainiui plakatas tapo atskiru ir svarbiu taikomosios grafikos žanru bei neatsiejama kiekvienos parodos dalis. XX a. pradėtos rengti specializuotos plakatų parodos bei konkursai.

Lietuviško meninio plakato istoriją atgimstančioje Lietuvoje pradėjo žymiausi lietuvių dailininkai: A. Žmuidzinavičius, P. Rimša, M. K. Čiurlionis, M. Dobužinskis, P. Kalpokas. M. K. Čiurlionis dalyvavo rengiant antrąją ir trečiąją lietuvių dailės parodas, kuriose pristatė ne tik savo kūrinius, bet ir sukūrė jų plakatus.

Keičiamojoje parodų salėje pristatoma plakatų paroda „Čiurlionis svetur“ iš M. K. Čiurlionio namų-muziejaus archyvo. M. K. Čiurlionio kūriniams keliaujant po kitas šalis, sukaupta nemaža šio menininko parodų plakatų kolekcija. Šioje parodoje eksponuojami parodų plakatai, sukurti 1975-2019 m. M. K. Čiurlionio parodoms svetur. Plakatuose pagrindinis akcentas – M. K. Čiurlionio dailės kūrinys. Vienas mėgstamiausių plakatų dizainerių motyvų – angelas.

Temperos ir pastelės technikomis sukurti žymiausio Lietuvių menininko kūriniai pristatomi užsienio muziejuose ir galerijose. 1975 m. surengta pirmoji M. K. Čiurlionio paroda už Lietuvos ribų. Tretjakovo galerijoje Maskovoje eksponuoti 66 kūriniai. 100-osioms gimimo metinėms paminėti skirtą parodą per du mėnesius aplankė 239070 žiūrovų. Po keturių metų SSRS kultūros dienų proga atidaryta M. K. Čiurlionio paroda Šarlotenburgo pilyje Vakarų Berlyne. Parodoje eksponuoti 36 menininko kūriniai, kuriuos apsilankė 13000 lankytojų.

1992 m. Tokijo „Sezon Museum of Art“ muziejuje surengta viena didžiausių M. K. Čiurlionio parodų „Čiurlionis: Fantasist and Mystic of Fin-de-siècle Lithuania“. Retrospektyvinėje parodoje eksponuoti 165 kūriniai. 1995 m. trisdešimt M. K. Čiurlionio kūrinių pristatyta parodoje „Okultizmas ir avangardas: nuo Muncho iki Mondriano. 1900-1915“ Schirn Kunsthalle, Frankfurte prie Maino.

2000 m. pažymint 125-tąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje surengta unikali paroda „Vis dar nepažintas Čiurlionis: Čiurlionis ir Fotografija“. Joje pirmą kartą M. K. Čiurlionis pristatytas kaip fotografas. Tais pačiais metais Paryžiuje Musée d‘Orsay surengta retrospektyvinė M. K. Čiurlionio paroda, kurioje eksponuoti 97 jo kūriniai. 2001 m. surengta paroda „Figurazioni Ideali. M. K. Čiurlionis. Alberto Martini. Albert Tranchsel“, Museo Villa dei Cedri, Belincona, Šveicarijoje. Tais pačiais metais Varšuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „M. K. Čiurlionis. Kūryba. Asmenybė. Aplinka“.

2003 m. devyniolika M. K. Čiurlionio paveikslų eksponuota parodoje „Muzikinės analogijos. Kandinskis ir jo amžininkai“ Thyssen-Bornemisza muziejuje Madride. O dvylika M. K. Čiurlionio kūrinių eksponuota parodoje „Abstrakcijos pradžia“ Musée d‘Orsay muziejuje Paryžiuje. 2005 m. JAV suorganizuota paroda „Vaizduojamoji muzika 1905-2005“ šiuolaikinio meno muziejuje MOMA Los Andžele. Eksponuoti trys M. K. Čiurlionio tapybos darbai. 2007 m. M. K. Čiurlionio paveikslai eksponuoti tarptautinėje parodoje „Akių muzika: Kandinskis, Klee ir kitas džiazas“, Čičisterio Pallant House galerijoje Jungtinėje Karalystėje. 2008 m. Nacionaliniame dailės muziejuje Kijeve surengta paroda „M. K. Čiurlionis ir jo amžininkai“.

2010-2011 m. M. K. Čiurlionio kūrinių kelionės tęsėsi ir buvo surengtos parodos: „M. K. Čiurlionis ir amžininkai Estijos meno muziejuje KUMU Taline; „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – ezoterinė kelionė“ Plazzo Realle Milane eksponuoti 137 darbai. 2012 m. „Simbolizmas nuo Van Gogo iki Kandinskio. Gamtos svajos 1880 – 1910“, Van Gogo muziejuje Amsterdame, Nacionalinėje Škotijos galerijoje Edinburge, Ateneum muziejuje Helsinkyje. 2013 m. parodoje „M. K. Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“, Gento dailės muziejuje pristatyta apie 180 kūrinių − didžiausia M. K. Čiurlionio paroda užsienyje.

2018 m. minint Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį surengta paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmo dailė“. Paroda pristatyta Musée d‘Orsay muziejuje Paryžiuje. Eksponuoti 37 M. K. Čiurlionio kūriniai. Vėliau paroda keliavo po Estijos, Latvijos ir Lietuvos muziejus.

FOTOGRAFIJŲ PARODA ,,SENIEJI DRUSKININKAI“ IŠ M. K. ČIURLIONIO NAMŲ-MUZIEJAUS ARCHYVO EKSPONUOJAMA M. K. ČIURLIONIO NAMUOSE VILNIUJE

Paroda eksponuojama nuo 2022 m. vasario mėn. 4 d. iki balandžio mėn 4 d.

Parodoje pristatomi prieš šimtmetį fotografijose įamžinti M. K. Čiurlionio tėviškės, jo svajonių, kūrybinio įkvėpimo miesto – Druskininkų vaizdai. Juose užfiksuoti gražia gamta turtingo kurorto parkų, gatvių, gydyklų, Nemuno pakrantės, Ratnyčėlės upelio ir kiti apylinkių fragmentai. Tai L. Baranovski pavarde pažymėtos nuotraukos, kurios sudaro didžiausią XX a. pirmosios pusės Druskininkų foto negatyvų, nuotraukų, atvirukų palikimo dalį ir mena apie šviesų laikmetį ir poezijos sklidiną aplinką, kurioje užaugo ir įkvėpimo sėmėsi žymiausias Lietuvos kompozitorius ir dailininkas M. K. Čiurlionis.

M. K. Čiurlionio amžininko, o gal būt ir vaikystės draugo, fotografo Leon Baranowski (1870-1920) namuose, tuometinės Gardino gatvės viduryje, įkurta foto ateljė buvo vienintelė kurorte. Paslaptingąjį Druskininkų fotografą savo atsiminimuose mini ir Jadvyga Čiurlionytė, kuri L. Baranowski pristatė kaip gerbtiną ir savo darbą gerai išmanantį Druskininkų fotografą. Nuo 1924 m. fotografijos, pažymėtos firminiu įspaudu “FOT. L. BARANOWSKI”, priklauso Boleslow Czerechowicz – šios firmos paveldėtojui, kuris vedęs našlę, fotografo žmoną Emilia Baranowska, tęsė pradininko darbą. Kaip susiklostė šios šeimos likimas – nežinoma. Laikui bėgant, fotografas B. Cerechowicz buvo užmirštas.

1989 m. Druskininkų Šv. Jokūbo gatvės namo palėpėje buvo rastas ypač vertingas negatyvų rinkinys – tai seniausios žinomos Druskininkų nuotraukos, pažymėtos L. Baranowski pavarde. 97 stikliniai negatyvai buvo perduoti M. K. Čiurlionio memorialiniam muziejui ir iki šiol saugomi jo fonduose.

M. K. Čiurlionio namuose eksponuojamos XX a. pirmosios pusės Druskininkų nuotraukos suteikia galimybę parodos lankytojui artimiau pažinti M. K. Čiurlionio tėviškės aplinką. Lankstinuke, greta senųjų nuotraukų eksponuojami ir 2018 m. užfiksuoti fotografo Andriaus Grigalaičio Druskininkų vaizdai. Fotografijų sugretinimas leidžia lankytojui tyrinėti amžių bėgyje Druskininkuose vykusius pokyčius, o iki šių dienų neišlikusiais architektūros ir gamtos paminklų atspindžiais pajusti laiko tėkmę ir kiekvieno žmogaus kuriamos istorijos svarbą.

TEKSTILĖS MENO PARODA ,,GOBELENAS VAKAR IR RYTOJ“

Paroda eksponuojama nuo 2021 m. lapkričio mėn. 26 d. iki 2022 m. sausio mėn. 30 d.

Nuo 2009 m. kasmet rengtas projektas „Kitokia tekstilė“ palaipsniui peraugo į kuruotas temines parodas, turinčias didelę išliekamąją vertę. Pagrindinis projekto tikslas ir misija išlieka tas pats – skleisti tekstilės meno idėjas Lietuvos (o taip pat ir kaimyninių šalių) regionuose, įsikūrusiuose atokiau nuo kultūros ir meno centrų, todėl projekte yra ypač svarbus edukacinis momentas.

Pristatant parodas ,,Lietuviška tapatybė tekstilėje“, ,,Simbolių kalba šiuolaikinėje tekstilėje“ ir bendraujant su žiūrovais ne kartą išgirdome klausimą: ,,O kur gobelenai ?“ Supratome, kad reikia atgaivinti šią ypatingai imlią darbui techniką.

Gobeleno pavadinimas kilęs iš XVII a. Paryžiaus karališkosios kilimų manufaktūros pavadinimo. Iš tiesų ši audimo technika jau buvo žinoma senovės Egipte, Persijoje, Mesopotamijoje. Vakarų Europoje ji paplito XI-XII a. sandūroje, apogėjų pasiekė XVI-XVII a., tačiau prasidėjus visos taikomosios dailės krizei, prarado populiarumą ir gobelenas. Kurį laiką buvęs pamirštas, XX a. antrojoje pusėje gobeleno audimas vėl atgijo.

Gobelenai buvo audžiami rankomis paprastos konstrukcijos vertikaliomis ar horizontaliomis staklėmis-rėmais pagal iš anksto paruoštą piešinį – kartoną, atskirais spalvų ploteliais. Skirtingai nei paprastų audinių, gobeleno ataudai nėra ištisi. Kadangi gobeleno metmenys dažniausiai būna retesni ir storesni už ataudus, audinio paviršiuje matyti ryškūs, kaip ripsinio audinio, išilginiai ranteliai. Raštą sudarė ploni šilko ir vilnos ataudai, kurie būdavo iki kelių tūkstančių atspalvių. Ausdavo gobeleną meistrai, kartoną kurdavo dailininkas.

Rankiniam gobeleno audimui reikia didelio audėjų meistriškumo, kruopštumo ir meninės nuovokos: vienas audėjas per metus išaudžia 1–3 m² gobeleną. Platų gobeleną gali austi keletas audėjų vienu metu.

Projektas „Gobelenas vakar ir rytoj“ yra skirtas sukurti platformą ir parodyti, kad dailininkai vis dar kuria šia tekstilės technika, nepaisant to, kad tai labai ilgas ir daug darbo reikalaujantis procesas. Tokia ir yra pagrindinė parodos idėja bei misija – atgaivinti, palaikyti ir puoselėti gilias tradicijas turinčias tekstilės technikas.

Šalies kūrėjai buvo kviečiami teikti kūrinius, kurie atlikti gobeleno technika, atspindintys Lietuvos tautos identitetą, o kolekciją numatyta eksponuoti ir už Lietuvos ribų. Profesionalūs dailininkai, studentai, gebantys austi kūrinius gobeleno technika organizatorių buvo raginami profesionaliai atlikti kūrinius, vienaip ar kitaip atspindinčius parodos pavadinimą – „Gobelenas vakar ir rytoj“. Gobelenų minimali kraštinė turėjo būti ne mažesnė nei 50 cm. ir ne didesnė, nei 200 cm. Kiekvienas autorius galėjo teikti kelis kūrinius, sukurtus 2010-2019 metais.

PARODOS DALYVIAI:

Austė Guogaitė, Auksė Draugelienė, Birutė Sarapienė, Danguolė Brogienė, Danguolė Čachavičienė, Danutė Valentaitė, Danutė Jonelienė, Elma Šturmaitė, Irena Piliutytė, Laimutė Kozlovienė, Liucija Banaitienė, Milda Dulkytė, Rūta Narvydienė, Zinaida Dargienė, Vaiva Lašienė, Virginija Kirvelienė.

Parodos kuratorė – LDS Kauno skyriaus tekstilės sekcijos pirmininkė Birutė Sarapienė

GINTAUTO VAIČIO KŪRYBOS PARODA „RUDENS SONATA“

Parodos atidarymas 2021 m. spalio mėn. 8 d. 18 val.

Parodoje eksponuojami naujausi G. Vaičio tapybos darbai. Tai vienas iš nedaugelio lietuvių tapytojų, kuriančių abstraktaus meno srityje.

Menininkas Gintautas Vaičys 1984 m. baigė J. Naujalio vidurinę meno mokyklą. 1987–1993 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje, įgijo tapytojo specialybę. Po studijų sugrįžo gyventi į gimtąjį miestą Kauną, su kuriuo ir susiejo savo kūrybą bei veiklą. Nuo 1999 m. priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai (LDS). 2009–2019 m. buvo LDS Kauno skyriaus pirmininku.

Menininkas aktyviai dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose pleneruose, respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Kuria tapybos bei fotografijos srityse. Kuruoja ir organizuoja parodas bei plenerus Lietuvoje ir užsienyje. Vienas žymiausių kuruojamų tarptautinių plenerų – A. Samuoliui atminti – „Tylos ekspresija“. Menininko Gintauto Vaičio kūrinių yra įsigiję Lietuvos Nacionalinis dailės ir Mo muziejai bei įvairūs meno kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.

Paroda veiks iki 2021 11 10

JONO MEKO FILMO ,,PRISIMINIMAI IŠ KELIONĖS PO LIETUVĄ“ PERŽIŪRA PO ATVIRU DANGUMI.

2021 m. rugsėjo mėn. 25 d. 20 val.

M. K. Čiurlionio namai-muziejus bendradarbiaudamas su Jono Meko vizualiųjų menų centru kviečia į Jono Meko filmo peržiūrą „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ (Reminiscences of a Journey to Lithuania, 1972 m.). Filmą pristatys kompozitorius bei Jono Meko vizualiųjų menų centro vadovas Gintaras Sodeika.

Jonas Mekas (1922 02 24-2019 01 23) – vienas žymiausių XX amžiaus menininkų, avangardinio kino pradininkas ir propaguotojas, poetas ir publicistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, VDU Garbės daktaras.

Jonas Mekas darė ir daro ypatingą įtaką menininkams ir kinematografininkams. Jo filmai pelnė ir tebepelno gerų įvertinimų ir aukštų apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose. Juo žavisi ir gerbia Niujorko ir pasaulio menininkai, muziejų kuratoriai, kritikai. Šiuolaikinį meną ir kiną įtakoja ne tik jo paties darbai, bet ir jo įkurti New American Cinema bei Anthology Film Archives. Jono Meko darbai įvertinti Los Andželo kino kritikų asociacijos apdovanojimu už nuopelnus, Niujorko kino kritikų sąjungos apdovanojimu, Prancūzijos menų ir literatūros ordino kavalieriaus titulu, Tarptautinės dokumentinio kino asociacijos ir Pjero Paolo Pasolini apdovanojimais. J. Meko filmas „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ JAV Nacionalinės kino apsaugos tarybos buvo įtrauktas į Amerikos saugotinų filmų sąrašą (Į Kongreso nacionalinio kino registrą kiekvienais metais yra atrenkami tik 25 filmai).

Apie „Prisiminimus iš kelionės į Lietuvą“ Jonas Mekas rašė mamai: „Mano filmas, kurį susukiau Semeniškiuos, buvo rodomas Vokietijoje, ir jis jiems labai patiko. Aš jį rodau savo draugams Amerikoj, ir dabar jie visi nori į Lietuvą važiuoti: sako, jeigu jau viskas taip gražiai atrodo, tai važiuokim visi į Semeniškius. O kai Amerikos lietuviai tai žiūrėjo ir verkė – visi verkė, ir moterys ir vyrai, visi prisipažino, kad verkė. Tai jie visi dabar nori Lietuvon važiuoti. Tikiuos, kad jie visi neužsimanys į Semeniškius važiuoti: nebus kur jų visų padėti…“.

Esant blogam orui filmo peržiūra vyks viduje. Tokiu atveju paprašysime pateikti galimybių pasą (netaikoma asmenims iki 16 metų). Filmo trukmė 78 min.

RENGINYS NEMOKAMAS

KAMERINIS KONCERTAS

2021 m. rugsėjo mėn. 24 d. 18 val.

M. K. Čiurlionio namai-muziejus kviečia į Lietuvos kompozitorių sąjungos Druskininkų menininkų rezidencijos (DAR) koncertą.

Kūrinys „2020-ųjų invencija dviem balsams ir EA nr. 7″ („2020 invention for two voices and EA no. 7”), sukurtas remiantis lietuvių liaudies ganiavos dainomis, skirtas dviem sopranams. Kūrinį atliks sopranų duetas Dovilė Kazonaitė ir Ilona Pliavgo. Kompozitorius – Thommy‘s Wahlströmas (Švedija).

Apie šį kūrinį kompozitorius T. Wahlströmas sako: „Man atrodo, kad šiuo atveju galima šnekėti apie tai, kas būdinga bet kurios tautos muzikai: ji nuolat juda kartu su laiku, jos kaita lėta ir subtili, bet nesustabdoma. Šiame kūrinyje man norėjosi, kad lietuviški ir švediški garsai pabendrautų tarpusavyje. Pasikalbėtų, kad ir skiriami laiko bei didelių atstumų. Norėjau ypatingos rūšies seną liaudišką muziką perteikti abstraktesnėje savųjų jausmų ir minčių erdvėje.“

Renginį iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Upsalos regionas.

Nemokamame renginyje galima dalyvauti tik su galimybių pasu.

RENGINYS-PATIRTIS ,,ČIURLIONIS MIŠKE”

2021 m. rugsėjo mėn. 22 d. 16 val.

Paminėkime M. K. Čiurlionio gimimo dieną keliaudami į gamtą. Ekskursija prasidės M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sode. Rekomenduojama patogi, lauko sąlygoms tinkanti avalynė ir drabužiai. Dalyvių skaičius ribotas. Reikalinga išankstinė registracija el. paštu: ciurlioniomemorialinis@gmail.com

RENGINYS NEMOKAMAS

JANINOS JONYNAITĖS-JANOS PERSONALINĖ PARODA ,,SFINKSAS”

Parodos pristatymas 2021 m. rugsėjo mėn. 18 d. 12 val. M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sode.

Po daugiau nei 24 metų pertraukos menininkė Janina Jonynaitė-JANA dovanoja Lietuvai galimybę ne tik pamatyti, bet ir pajausti visa savo esybe parodoje eksponuojamus kalbančius paveikslus. Tai – unikalus projektas, sulaukęs susidomėjimo pasauliniu mastu.

Menininkė Janina Jonynaitė-JANA apjungdama savo menišką sielą ir racionalų mąstymą, pritaikydama meno, neuropsichologijos, transpersonalines psichologijos, logoterapijos mokslines žinias, kinų mediciną, asmenines ir praktines terapines patirtis, pasitelkdama penkis pagrindinius pojūčius (klausą, regą, uoslę, lytėjimą, skonį) kalbančiais paveikslais suteikia galimybę atverti kiekviename is mūsų glūdinčią intuiciją ir patirtį, visaapimantį žinojimą. Holistinis požiūris leidžia indukcijos ir dedukcijos metodais patirti paveiksluose užkoduotą informaciją. „Čia – kiekviena detalė, spalva, tonas, kontrastas, (pa)žvelgimas iš skirtingų kampų etc., t.y. kiekviena mažiausia smulkmena turi didžiulę reikšmę. Pasitelkiant mums įprastus pojūčius, smulkmenos, susijungdamos į vientisą vaizdą, sukuria transformuojančią patirtį emociniame, fiziniame ir energetiniame kūne.“ – teigia Janina Jonynaitė.

Parodos „Sfinksas“ paveikslų terapinis poveikis atsiskleidžia per Leidimą Sau – pamatyti, priimti, atleisti, paleisti ir išsilaisvinti iš mus ribojančių įsitikinimų, nuostatų. Leisti Sau būti Savimi drąsiai pažvelgiant į savo prigimtį, savo vidų.

Paroda veiks 2021 09 18 – 29

TARPTAUTINIS KONKURSAS-FESTIVALIS „MUZIKA BE SIENŲ”

2021 m. rugpjūčio mėn. 13 d. 15:00 val.
KONCERTAS „FESTIVALIO VIRTUOZAI“.
Dalyvauja tarptautinio konkurso-festivalio dalyviai.

2021 m. rugpjūčio mėn. 17 d. 15:00 val.
KONCERTAS „M. K. ČIURLIONIS, JO AMŽININKŲ KŪRYBA IR EPOCHA“
Dalyvauja: A. Bendoraitienė, G. Gedvilaitė, M. Jacobs, V. Vitaitė, A. Žvirblytė, V. Kaplūnas,
P. Vyšniauskas ir I. Vyšniauskaitė.

RENGINYS NEMOKAMAS

56 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2021 m. birželio mėn. 6 d. – rugpjūčio mėn. 28 d.

KONCERTŲ KALENDORIUS:

08. 11 d. 19:00 val.
Pianistas GINTARAS JANUŠEVIČIUS
Programoje: M. K. Čiurlionis, A. Scriabin, S. Rachmaninov, A. Liadov, E. Grieg, C. Debussy, J. Brahms.

08. 14 d. 16:00 val.
Pianistas ANDRIUS VASILIAUSKAS
Programoje: M. K. Čiurlionis, R. Strauss, J. Turina, V. Jakubėnas.

08. 18 d. 19:00 val.
Pianistas MOTIEJUS BAZARAS
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. Gruodis.

08. 21 d. 16:00 val.
Pianistas RIMANTAS VINGRAS
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, S. Rachmaninov, F. Schubert, J. Brahms.

08. 25 d. 19:00 val.
Pianistas STEN LASSMANN (Estija)
Programoje: M. K. Čiurlionis, H. Eller.

08. 28 d. 16:00 val.
Pianistai SONATA ir ROKAS ZUBOVAI
Programoje: M. K. Čiurlionis, L. Beethoven, E. Grieg.

Bilietus po 5 ir 3 Eur. įsigysite prieš koncertą M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje.

Koncertai vyksta M. K. Čiurlionio namų-muziejus sode (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai)

Rengėjai:
VšĮ Impetus Musicus (http://impetus.lt)
M. K. Čiurlionio namai-muziejus Druskininkuose

Partneriai:
Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija
Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla

Rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Druskininkų miesto savivaldybė
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
UAB „Viasana“

AUDRONĖS ZUPKIENĖS PARODA ,,SIUVINĖTAS ČIURLIONIS”

Parodos atidarymas 2021 m. liepos mėn. 10 d. 15 val.

Medikės išsilavinimą turinčiai moteriai prieš dvi dešimtis metų ėmė kirbėti mintis, kad kažko gyvenime trūksta. Šis pojūtis persekiojo maždaug penketą metų, kol galiausiai atrado siuvinėjimo džiaugsmą. „Išsiuvinėjus kelis paveikslus, vis dažniau sapne iškildavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pavardė“, – prisimena A. Zupkienė. Dar didesnį įkvėpimą autorė pajuto kartu su vyru apsilankiusi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje ir išvydusi paveikslą „Žinia“. Žvelgiant į jį, kūrėjos širdyje įsivyravo ramybė, o, pabandžius šį paveikslą išsiuvinėti kryželiu, keisti sapnai liovėsi.

Įminusi sapnų pavidalu atneštą mįslę ir baigdama siuvinėti paveikslą „Žinia“, netrukus vaikščiodama pajūriu rado kitą užuominą – akmenį, kuris buvo labai panašus į M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“. Taip gimė mintis, koks buvo siuvinėjamas kitas paveikslas. Po kurio laiko atsirado dar keli paveikslai: „Pasaka (Karalių pasaka)“, „Karalaičio kelionė“ II paveikslas iš triptiko, „Bičiulystė“, „Praeitis“ ir toli gražu dar ne pabaiga…

Pasak pačios autorės, išsiuvinėti vieną paveikslą užtrunka nuo vienerių iki pusantrų metų. Autorė šiai savo aistrai laiko negaili, o siuvinėjimo reikmenis visur vežasi kartu – kad būtų pasirengusi užklupus įkvėpimui. Autorė pabrėžia niekada nesėdanti dirbti lydima negatyvių emocijų.

Audronė Zupkienė gimė (1973) ir augo Panevėžyje. Dar vaikystėje susidomėjo siuvinėjimo subtilybėmis, jų neapleido ir paauglystėje, tačiau, pradėjus studijuoti medicinos mokslus, hobis buvo užmirštas. 1995 m. pasuko į Kauną atlikti akušerinės praktikos ir ten liko.

Paroda veiks iki 2021 m. rugsėjo mėn. 5 d.

PROJEKTAS „ČIURLIONIO DIALOGAI“ DRUSKININKUOSE

2021 m. liepos mėn. 3 d. 16 val.

Šį ketvirtadienį M. K. Čiurlionio namuose (Vilniuje) vyks vasariška fortepijoninės muzikos šventė, kuri nuaidės iki pat Druskininkų! Tęsiant projektą „Čiurlionio dialogai“, liepos 1 d. 18 val. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje ir liepos 3 d. 16 val. M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose skambės puošni M. K. Čiurlionio ir F. Chopino mazurkų ir valsų programa. Ją atliks Gražinos ir Kęstučio Bacewicz vardo muzikos akademijos Lodzėje profesorius ir fortepijono katedros vedėjas, Chopino muzikos specialistas, įrašęs ne vieną kompaktinę bei plačiai po pasaulį koncertuojantis pianistas Mariusz Drzewicki.

Pianistas yra solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas, nuolat koncertuojantis Lenkijoje ir užsienyje (Vokietijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Austrijoje, Švedijoje, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Italijoje). Jis dalyvavo daugybėje festivalių Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje. Bendradarbiavo su Latvijos nacionaliniu baletu baleto spektaklio pagal Fryderyko Chopino muziką pastatyme. Pianistas įrašinėjo Lenkijos radijuje ir televizijoje, taip pat Latvijos ir Nyderlandų̨ televizijoje. 1999 m. jis išleido Fryderyko Chopino muzikos kompaktinę plokštelę. 2010 m. pasirodė jo įgrotas Isaaco Albénizo fortepijoninių kūrinių DVD. Mariusz Drzewicki taip pat yra įrašęs filmų ir animacinių filmų garso takelius („Mano dviratis“; „Treflik šeima“). Prof. Dr. Hab. Mariusz Drzewicki aktyviai reiškiasi pedagoginėje veikloje, veda kūrybines laboratorijas, meistriškumo kursus ir seminarus Lenkijoje ir užsienyje (Lietuvoje, Italijoje, Ispanijoje, Norvegijoje). Jis taip pat kviečiamas būti žiuri nariu daugelyje pianistų konkursų.

Koncertai:

2021. 07. 01 18:00 val. M. K. Čiurlionio namai Vilniuje.

2021. 07. 03 16:00 val. M. K. Čiurlionio namai-muziejus Druskininkuose (koncertas įtrauktas į „56 fortepijoninės vasaros Druskininkuose“ programą).

Koncertus iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Bilietus po 5 ir 3 Eur. įsigysite prieš koncertą M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sode.

ADELBERTO NEDZELSKIO KŪRYBOS PARODA

Paroda eksponuojama nuo 2021 m. birželio mėn. 29 d. iki rugsėjo mėn. 26 d.

A. Nedzelskis – menotyrininkas, dailininkas, pedagogas, muziejininkas – buvęs ilgametis M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovas ir Druskininkų miesto muziejaus direktorius; daugelio straipsnių apie Druskininkų kultūrinį gyvenimą, parodų katalogų, įvairių leidinių apie M. K. Čiurlionį autorius, respublikinių grupinių ir autorinių parodų dalyvis Lietuvoje ir užsienio šalyse; jo darbų yra įsigiję Lietuvos muziejai, įvairių šalių kolekcininkai.

A. Nedzelskis gimė Rietave 1933 metais, ten augo, baigė vidurinę mokyklą. 1948-1958 m. tremtyje Buriatijoje dirbo, kaip miško darbininkas. Grįžęs į Lietuvą mokėsi Telšių taikomosios dailės mokykloje, medžio skyriuje. Baigęs, pagal paskyrimą atvažiavo į Druskininkus, dirbo vidurinėje mokykloje darbų mokytoju.

Kultūros metraštininkas ir meninio gyvenimo Druskininkuose kūrėjas A. Nedzelskis daugiau nei tris savo gyvenimo dešimtmečius paskyrė nuosekliam, kruopščiam darbui M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, nuoširdžiai skleisdamas žinią apie genialaus menininko kūrybinį palikimą. A. Nedzelskiui vadovaujant M. K. Čiurlionio memorialiniam muziejui (nuo 1964-ųjų iki 1997-ųjų m.), garsas apie M. K. Čiurlionio namus-muziejų Druskininkuose pasklido toli už Lietuvos ribų. Nuo 1980 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1997 m. A. Nedzelskis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu.

Savo kūrybos parodoje A. Nedzelskis pristato pastelės, akrilo bei medžio mozaika kurtus darbus. Kūriniuose vyrauja gamtos tema. Paklaustas ar yra kūrinių ar technikos, kuriuos norėtų išskirti šioje kūrybos parodoje, A. Nedzelskis kukliai teigia, kad „patys geriausi darbai tie, kurie dar nesukurti“.

DUO FLUPIA KONCERTAS ,,NUOŠIRDŽIAI KONSTANTINUI”

2021 m. birželio mėn. 22 d. 18 val.

Duo FluPia – Vilmantė Kaziulytė (fleita) ir Kristina Ivanauskaitė (fortepijonas).

Koncerto programa:
J. Jongen. „Danse lente“ fleitai ir fortepijonui;
G. Faure. Sonata A-dur Op.13;
A. Skriabin. 3 preliudai fortepijonui iš Op. 11;
M. K. Čiurlionis. 8 pjesės fleitai ir fortepijonui (aranž. Duo FluPia)

Šiuo metu Duo FluPia kartu su Lietuvos muzikos informacijos centru įgyvendina savo seniai puoselėtą svajonę – išleisti ansamblio aranžuotų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pjesių fleitai ir fortepijonui natų leidinį. Ta proga parengėme romantinę koncertinę programą, kurioje puikiai dera lietuviškos M. K. Čiurlionio preliudų lyrinės linijos bei prancūziškos G. Faure jautrios intonacijos. Visa koncerto programa yra persmelkta XIX a. pab. – XX a. pr. nuotaikų, kartais tragiškų ir dramatiškų, o kartais ypač tyrų ir šviesių…

Duo FluPia – tai fleitininkės Vilmantės Kaziulytės ir pianistės Kristinos Ivanauskaitės kamerinis ansamblis. Romantiškai skambantis, galbūt net su kalnų skaidra ir grožiu besiasocijuojantis pavadinimas padeda supinti abiejų instrumentų garsus į švelnią, subtilią ir tyrą muziką.

Atlikėjos yra lietuviškos mokyklos auklėtinės. Vilmantė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. Algirdo Vizgirdos (baigė 2015 m.), Kristina – prof. Aleksandros Žvirblytės klasėje (baigė 2010 m.). 2019 m. Vilmantė Kaziulytė magistrantūros studijas baigė ir Briuselio karališkojoje konservatorijoje. Jaunosios atlikėjos gilino profesionalumą, plėtė akiratį, dalyvaudamos šalies ir užsienio pedagogų meistriškumo kursuose, tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje ir Vakarų Europoje. Šiuo metu atlikėjos dirba pedagoginį darbą, dažnai koncertuoja, rengiasi platesnei kamerinės muzikos sklaidai, fleitos ir fortepijono atlikimo meno gludinimui, savitos interpretacijos gryninimui.

Vilmantė ir Kristina kartu muzikuoti pradėjo 2013 m., o 2014 m. duetas laimėjo I vietą tarptautiniame kamerinių ansamblių konkurse „Muzika be sienų“ (Druskininkai, Lietuva), 2017 m. I vietą pelnė tarptautiniame Meistrų konkurse Varšuvoje. Ansamblis parengė programas: „Eliziejaus laukais…“ (2014), „Šviesos blyksniai“ (2014), „Muzikos degustacijos“ (2015), „M. K. Čiurlionis mūsų akimis“ (2015), „Stebuklo belaukiant“ (2016), „Duo FluPia“ (2018), „Meditation“, „Tyli naktis“ (2019). „FluPia“ džiaugiasi galėjusi dalyvauti III tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio baleto kompozicijoje „Karalių pasaka“, kurioje atliko 8 Mikalojaus Konstantino Čiurlionio preliudus fortepijonui, aranžuotus pačių ansamblio dalyvių.

Lietuvoje programas duetas yra pristatęs Anykščių, Druskininkų, Šiaulių, Kauno, Vilniaus klausytojams bei Lenkijoje. Muzikos gerbėjai gėrėjosi atlikėjų mėgstamiausių kompozitorių: Filipo Gobero, Žako Ibero, Klodo Debiusi, Olivjė Mesiano, Sezaro Franko, Franko Martino kūrinių interpretacijomis. Kai kurių šių kompozitorių opusai bei keletas dueto aranžuotų M. K. Čiurlionio preliudų skamba ir debiutinėje ansamblio „FluPia“ kompaktinėje plokštelėje.

KONCERTAS NEMOKAMAS

56 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2021 m. birželio mėn. 6 d. – rugpjūčio mėn. 28 d.

Šį sekmadienį, birželio 6 d. 13 val. prasideda 56 fortepijoninių rečitalių ciklas M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose.

„Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą… Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu.“ Taip savo atsiminimuose rašė Jadvyga Čiurlionytė, jauniausioji kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sesuo. Prieš šimtą dvidešimt metų, sugrįžęs iš Varšuvos vasaroti į savo vaikystės miestą Druskininkus, kompozitorius nevengdavo vakarais prisėsti prie pianino ir improvizuoti, arba groti savo kompozicijas. Sode susirinkę šeiminykščiai ir bičiuliai paskęsdavo vakarėjančiame ore sklandančiuose pianino garsuose. Gimė tradicija, kuri nuo 1965 m. yra ir toliau plėtojama. Čia dabar vasaromis atvyksta visų kartų Lietuvos pianistai, pasižymėję tarptautiniuose M. K. Čiurlionio konkursuose ir taip pat per langą į sodą dalijasi savo kūrybiniais atradimais.

Įstabu, kad iki šiol šiuose vasaros koncertuose dalyvauja beveik visų Čiurlionio konkursų laureatai ir diplomantai, čia kasmet simboliškai susitinka visos Lietuvos pianistų kartos. 2021 metų vasarą Druskininkuose M. K. Čiurlionio namų-muziejaus sode koncertuos profesoriai Birutė Vainiūnaitė, Jurgis Karnavičius, Halina Radvilaitė, Sergejus Okruško, Aleksandra Žvirblytė, Rokas Zubovas, pianistai Andrius Vasiliauskas, Živilė Karkauskaitė, Daumantas Kirilauskas, užsienyje gyvenantys lietuviai pianistai, aktyviai skleidžiantys tose šalyse M. K. Čiurlionio kūrybinį̨ palikimą – Guoda Gedvilaitė, Rimantas Vingras, Gintaras Januševičius, bei M. K. Čiurlionio konkursuose laurus pelnę jaunosios kartos pianistai – Motiejus Bazaras, Rokas Valuntonis, Joris Sodeika, Neringa Valuntonytė ir Gabrielė Sutkutė.

Šiemet klausytojų laukia dvi intriguojančios naujovės. Artėjant 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, ciklo organizatoriai taip pat kviečia ir žymius užsienio šalių pianistus pristatyti koncertines programas, kuriose ženklią dalį sudarytų Čiurlionio muzika. Šiemet Druskininkuose koncertuos svečiai iš artimiausių užsienio šalių: Peterburgo konservatorijos profesorius, Estijos pianistas Peter Laul, Lodzės muzikos akademijos fortepijono katedros vedėjas, profesorius Mariusz Drzewicki ir Talino muzikos akademijoje dėstantis pianistas Sten Lassmann. Antroji naujovė – tai talentingiausių jaunųjų Lietuvos pianistų koncertai. Dvi iškiliausios Lietuvos muzikos mokyklos, Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija ir Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla birželio mėnesį pristatys muzikos mylėtojams būsimas ateities scenos žvaigždes.

Druskininkuose, mylimame M. K. Čiurlionio mieste, kultūra ir toliau gyva. Kaip ir Čiurlionio laikais, čia vėl skambės fortepijono garsai, kviečiantys kiekvieną stabtelti ir susimąstyti apie svarbiausius gyvenimo dalykus.

KONCERTŲ KALENDORIUS:

06. 06 d. 13:00 val.
Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos auklėtiniai

06. 19 d. 13:00 val.
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai

06. 26 d. 16:00 val.
Pianistas PETER LAUL (Rusija, Estija)
Programoje: M. K. Čiurlionis, A. Scriabin

06. 30 d. 19:00 val.
Pianistas SERGEJUS OKRUŠKO
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach

07. 03 d. 16:00 val.
Pianistas MARIUSZ DRZEWICKI (Lenkija)
Programoje: M. K. Čiurlionis, F. Chopin

07. 07 d. 19:00 val.
Pianistė ŽIVILĖ KARKAUSKAITĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, S. Vainiūnas, J. Kačinskas, O. Messiaen, M. Urbaitis

07. 10 d. 16:00 val.
Pianistas JURGIS KARNAVIČIUS
Programoje: M. K. Čiurlionis, R. Schumann, C. Debussy, G. Faure

07. 14 d. 19:00 val.
Pianistė BIRUTĖ VAINIŪNAITĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, S. Vainiūnas, O. Messiaen

07. 17 d. 16:00 val.
Pianistė NERINGA VALUNTONYTĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, K. Szymanowski, F. Schubert–F. Liszt

07. 21 d. 19:00 val.
Pianistas: ROKAS VALUNTONIS
Programoje M. K. Čiurlionis

07. 24 d. 16:00 val.
Pianistė GUODA GEDVILAITĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, F. Chopin, G. Faure, A. Skriabin, F. Blumenfeld, S. Rachmaninov

07. 28 d. 19:00 val.
Pianistė HALINA RADVILAITĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, A. Scriabin, A. Piazzolla

07. 31 d. 16:00 val.
Pianistai PAULINA DŪMANAITĖ ir JORIS SODEIKA
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. Brahms

08. 04 d. 19:00 val.
Pianistė GABRIELĖ SUTKUTĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, L. Beethoven, C. Debussy, S. Rachmaninov

08. 07 d. 16:00 val.
Pianistė ALEKSANDRA ŽVIRBLYTĖ
Programoje: M. K. Čiurlionis, A. Šenderovas, B. Dvarionas, F. Chopin, A. L. Godowski

08. 11 d. 19:00 val.
Pianistas GINTARAS JANUŠEVIČIUS
Programoje: M. K. Čiurlionis, A. Scriabin, S. Rachmaninov, A. Liadov, E. Grieg, C. Debussy, J. Brahms

08. 14 d. 16:00 val.
Pianistas ANDRIUS VASILIAUSKAS
Programoje: M. K. Čiurlionis, R. Strauss, J. Turina, V. Jakubėnas

08. 18 d. 19:00 val.
Pianistas MOTIEJUS BAZARAS
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. Gruodis

08. 21 d. 16:00 val.
Pianistas RIMANTAS VINGRAS
Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, S. Rachmaninov, F. Schubert, J. Brahms

08. 25 d. 19:00 val.
Pianistas STEN LASSMANN (Estija)
Programoje: M. K. Čiurlionis, H. Eller

08. 28 d. 16:00 val.
Pianistai SONATA ir ROKAS ZUBOVAI
Programoje: M. K. Čiurlionis, L. Beethoven, E. Grieg

Bilietus po 5 ir 3 Eur. įsigysite prieš koncertą M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje.

Koncertai vyksta M. K. Čiurlionio namų-muziejus sode (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai)

Rengėjai:
VšĮ Impetus Musicus (http://impetus.lt)
M. K. Čiurlionio namai-muziejus Druskininkuose

Partneriai:
Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija
Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla

Rėmėjai:
Lietuvos kultūros taryba
Druskininkų miesto savivaldybė
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
UAB „Viasana“

KULTŪRINĖ TOPOGRAFIJOS SAVAITĖ ,,ČIURLIONIO LIETUVA” DRUSKININKUOSE

2021 m. gegužės mėn. 25 d. 18 val.

Šis renginys – tai nacionalinio kultūros kelio „M. K. Čiurlionio kelias“ specialiojo projekto – kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ programos dalis. Vaizdo pasakojimo premjerą, kuri įvyks gegužės 25 d. 18 val., kviečiame stebėti M. K. Čiurlionio namų-muziejaus ir M. K. Čiurlionio kelio Facebook paskyrose. Vaizdo pasakojimas iš Čiurlionio vaikystės namų. M. K. Čiurlionio rašytus laiškus šeimos nariams į Druskininkus skaito M. K. Čiurlionio namų-muziejaus „šeima“ – darbuotojai.

Kultūrinės topografijos savaitė „Čiurlionio Lietuva“ šiemet vyks gegužės 23–30 d. Jos metu bus sujungti ir aktualinami Čiurlionio gyvenimo ir literatūrinės kūrybos ženklai, esantys septyniuose M. K. Čiurlionio kelio miestuose. Kaip ir daugelis šių metų kelionių, ši savaitės išvyka vyks virtualiu būdu. M. K. Čiurlionio kelio partneriai parengė įtraukią vaizdo pasakojimų, nuotolinių-virtualių renginių ir premjerų programą, skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio literatūrinės kūrybos pristatymui ir istorinių vietų, kuriose gyveno ir kūrė didysis Lietuvos genijus, aktualizavimui.

„Trečiasis Čiurlionis“ gyvena ir nusipelno gyventi“ (V. Landsbergis) – tai šios kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ šerdis ir atskaitos taškas, nurodantis šių metų temą – Čiurlionio literatūrinį palikimą, kuris, nors ir mažiau žinomas plačiajai visuomenei, esmingai papildo dailininko ir kompozitoriaus asmeninį portretą, atskleidžia jo charakterio bruožus ir yra vertingas indėlis į Lietuvos kultūros ir dvasinę istoriją.

Naujų literatūrinių atradimų savaitės kelionė ir pažintis su mūsų genijaus trečiąja kūrybos puse prasidės specialiu įžanginiu priešvakariu – įvadiniu topografijos savaitės atidarymo-pristatymo pokalbiu, kuriame kalbėsis du čiurlionistikos ekspertai – profesorius Vytautas Landsbergis ir Čiurlionio provaikaitis, pianistas Rokas Zubovas. Pirmadienį, gegužės 24 d. literatūrinė Čiurlionio pristatymo kelionė prasidės Varėnoje, bažnyčioje, stovinčioje toje vietoje, kur senojoje Varėnos bažnytėlėje menininkas buvo pakrikštytas, kur jam buvo suteikti žymieji inicialai „M. K. Č.“. Savaitės atidarymo renginyje „Čiurlionio gimtinė Varėna“ skambės jaunųjų varėniškių skaitomi „Etiudai-prisiminimai apie Čiurlionį be remarkų“ (aut. Dalia Dudėnaitė), persipynę su Čiurlionio muzikos kūriniais, atliekamais pianisto Roko Zubovo.

Visos kultūrinės topografijos savaitės metu klausytojams ir žiūrovams bus atskleisti labai įvairūs Čiurlionio žodžio kūrybos aspektai, pristatantys skirtingus jo gyvenimo etapus. Tai – ir namų ilgesio korespondencija – Čiurlionio laiškai rašyti šeimos nariams į Druskininkus, ir meilės bei išsiskyrimo istoriją liudijantys „Laiškai į Uosto gatvę“ (rež. L. Krivickaitė), nukelsiantys žiūrovą į praėjusio amžiaus pradžios gatvę Vilniuje, bei menininko kūrybos poveikio atspindžiai trumpo metro filme „Čiurlionis įkvepia“ (rež. M. Paplauskas), kurį matysite transliuojamą iš Kauno, kur sukauptas visas Čiurlionio meninis palikimas. Antrąją savaitės pusę pradės ypatinga tiesioginė transliacija „M. K. Čiurlionis Plungėje“ iš Žemaičių dailės muziejaus ir vaizdo pasakojimas „Čiurlionio debiutas Rietave“. Savaitės programą pabaigs romantizuotas pasivaikščiojimas, pavadintas „Trečiasis“ Čiurlionis Palangoje“, kitu kampu atskleisiantis jo, kaip žodžio meistro, talentą.

Kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ renginiai prasidės jau sekmadienį, gegužės 23 d. įžanginiu pokalbiu su prof. Vytautu Landsbergiu, kurį kalbins pianistas Rokas Zubovas ir tęsis M. K. Čiurlionio kelio miestuose: gegužės 24 d. kūrėjo gimtinėje Varėnoje, gegužės 25 d. – Druskininkuose, gegužės 26 d. – Vilniuje, gegužės 27 d. – Kaune, gegužės 28 d. – Plungėje, gegužės 29 d. – Rietave, gegužės 30 d. – Palangoje. Visas renginių transliacijas kviečiama stebėti M. K. Čiurlionio kelio ir partnerių Facebook paskyrose.

Lietuvos muziejų asociacija kartu su M. K. Čiurlionio kelio partneriais jau trečius metus organizuoja specialią renginių programą „Čiurlionio Lietuva“, skirtą Čiurlionio kultūrinio konteksto aktualizavimui. Šventinės programos koncepcijos autorius ir pagrindinis įgyvendintojas – Čiurlionio provaikaitis, pianistas Rokas Zubovas. 2019 m. vykusios kultūrinės topografijos savaitės renginiuose buvo akcentuojamas muzikinis Čiurlionio palikimas, 2020 metais dėmesys telktas į jo dailės kūrinius, susijusius su metų laikais: „Zodiakas“, „Pavasaris“, „Vasara“, „Žiema“ ir kt., o šiais – pristatomas iki šiol plačiajai visuomenei mažiau pažįstamas Čiurlionio literatūrinis palikimas.

Išsami kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ programa – www.ciurlioniokelias.lt ir M. K. Čiurlionio kelias Facebook paskyroje.

Organizatoriai:
Lietuvos muziejų asociacija
Druskininkų miesto savivaldybė
M. K. Čiurlionio namai-muziejus Druskininkuose
Druskininkų kultūros centras
M. K. Čiurlionio draugija Druskininkuose (Druskos Studija)

M. K. Čiurlionio kelio operatorius – Lietuvos muziejų asociacija.
Lietuvos muziejų asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

DRUSKININKŲ M. K. ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS, V. K. JONYNO DAILĖS SKYRIAUS, MOKSLEIVIŲ PARODA ,,ANT SPALVOTŲ SPARNŲ”

Paroda eksponuojama nuo 2021 m. gegužės mėn. 7 d. iki liepos mėn. 7 d.

Druskininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokyklos, Vytauto Kazimiero Jonyno dailės skyrių ir M. K. Čiurlionio namus-muziejų nuo pat dailės mokyklos įkūrimo 1978 m., sieja glaudūs kūrybinio bendradarbiavimo ryšiai. Daugelį metų M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje vykdavo dailės mokyklos absolventų baigiamųjų darbų gynimai, buvo teikiami mokyklos baigimo pažymėjimai, o V. K. Jonyno dailės galerijoje buvo eksponuojamos dailės skyriaus mokinių darbų parodos.

Nedidelėje parodoje pristatome meno mokyklos įvairaus amžiaus mokinių tapybos darbus, atliktus guašu bei akvarele. Darbai buvo sukurti mokslo metų eigoje, turint dvi savaitines tapybos pamokas. Kiekvienam darbui buvo skirta maždaug 4-6 susitikimai po dvi akademines valandas. Pamokų metu stengiamės išmokyti vaikus spalvų kalbos ir kompozicijos paslapčių, sukurti erdvę jų fantazijai pasireikšti, o svarbiausia, kad vaikai pamėgtų patį tapymo procesą.

Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokiniai visada gali iš arti susipažinti su genialaus menininko M. K. Čiurlionio kūryba ir gyvenamąja aplinka, taip pat ir V. K Jonyno, žymaus Lietuvių dailininko grafiko, tapytojo, skulptoriaus ir vitražisto kūrybiniu palikimu. Koncertai, parodos, ekskursijos, konkursai, edukaciniai užsiėmimai, vykstantys M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, visada domina ir yra lankomi meno mokyklos mokinių ir mokytojų.

ALFONSO ŠULIAUSKO METALO PLASTIKOS KŪRINIŲ PARODA

Paroda eksponuojama nuo 2021 m. balandžio mėn. 22 d. iki birželio mėn. 27 d.

Dailininko Alfonso Šuliausko palikimas didelis ir įvairus, atskirai leidžia kalbėti apie jo naudotas medžiagas, technikas, žanrus, rengti temines parodas. Šioje parodoje pristatome metalo plastiką – kalinėto metalo technika sukurtas kompozicijas.

A. Šuliauskas gimė 1938 m. Alytaus rajone. 1963 metais baigęs Dailės institute Keramikos fakultetą, sugrįžo į Druskininkus, kuriuose gyveno nuo vaikystės. 1969 metais jis paskirtas vyriausiuoju dailininku naujai įkurtoje suvenyrus gaminusioje įmonėje „Ūla“.

Plečiant suvenyrų asortimentą, reikėjo ieškoti naujų medžiagų, naujų gamybos būdų, A. Šuliauskui knietėjo pačiam viską išbandyti. Taip ilgam į kūrybinių ieškojimų diapazoną įsijungė daug naujų technikų (suvenyrai iš rago, gintaro mozaikos, liejimai iš aliuminio ir kiti) bei bene daugiausiai dėmesio sulaukusios kalinėto metalo kompozicijos. Gaminamų suvenyrų įvairovėje Alfonsas darė nedidelio formato kompozicijas, kurios būdavo prieinamos, kaip etalonai, tiražuojamos. Ir lygiagrečiai kūrė sau, kūrinius tiesiogiai nesusietus su darbu įmonėje. Čia galėjo laisvai pasirinkti norimą tematiką, laisvai ieškoti, eksperimentuoti. Taip sukurta didesnio formato plokštė apie istorinius Lietuvos valdovus, kompozicija, skirta dailininko A. Tarabildos atminimui, naudojant du skirtingus metalus, kompozicija interjerui „Muzika“ ir daug kitų kūrinių.

Tačiau, imant visą kūrybą, tame tarpe ir kalinėtą metalą, A. Šuliauskas visada liko ištikimas pagrindinei – moters – temai, kas akivaizdu ir šioje parodoje. Galime stebėti, kaip kiekviename kūrinyje surandamas savas linijos ir reljefo santykis, plokštumų dekoravimo raštas.

Adelbertas Nedzelskis

ALGIMANTO ŠVĖGŽDOS PARODA,
skirta 80 menininko gimimo metinėms paminėti.

Paroda eksponuojama nuo 2021 m. balandžio mėn. 1 d. iki gegužės mėn. 2 d.

Minint 80 – ąsias Algimanto Švėgždos gimimo metines, dalinamės brangia dovana, dailininko padovanotą Druskininkams. Šiandien iš laiko perspektyvos galime įvertinti šios dovanos vertę ir reikšmę. 1995 m. Liepos mėnesį A. Švėgžda parašo dovanojimo aktą ir perduoda Druskininkų M. K. Čiurlionio namams-muziejuj 20 pastelių, kurios buvo sukurtos M. K. Čiurlionio 120 – osioms gimimo metinėms: ciklą „Čiurlionio obelys“, triptiką „Raigardas“ ir ciklą „Liškiavos vienuolyno ansamblis“.

A. Švėgžda gimė 1944 m. Kelmėje, kur tėvų ir gimtųjų namų aplinka inspiravo kūrybai. Dailės mokėsi Vilniaus dailės institute. Pagrindines jėgas skyrė tapybai, ruošė parodas, dalyvavo diskusijose, eksperimentavo. Gyvenant Vokietijoje, A. Švėgždos darbuose atsirado naujas požiūris į pasaulį ir jo reiškinius. Gilinimasis į aplinką ir rytų filosofiją, kino Lao Tze pamokymai, asmeniniai išgyvenimai inspiravo netikėtu rakursu suformuotą vaizdinį pasaulį, persipynusį su klasikiniu formų užbaigtumu ir savita vidine samprata. Tapyba ant drobės, kartono pakeitė pastelė, akvarelė, plunksna, pieštukas, plonas teptukas ar net pagaliukas, kitos grafinės technikos (litografija, ofortas). Tarsi nauju žvilgsniu pažvelgta į gamtos motyvus, kurie, pakylėti iki filosofinio apibendrinimo, dažnai įgauna simbolinę prasmę. Vėlyvoje dailininko kūryboje ypač svarbią vietą užima M. K. Čiurlionio asmenybė ir jo panteistinės idėjos (atida gamtai, jos sudvasinimas, siekis aprėpti kosmines vibracijas ir dėsnius, drąsa būti sentimentaliu). „Peizažinėse kompozicijose, atliktose pastele, akvarele išryškėja konkretus ir kartu sudvasintas gamtos vaizdas, lakoniškose kompozicijose meistriškai apjungiamas linijos lengvumas su virpančiais šviesotamsos niuansais, sukuriančiais atitinkamą reginio nuotaiką“.

Parodoje eksponuojami: triptikas „Raigardas“, fragmentai iš ciklų „Čiurlionio obelys“, „Liškiavos bažnyčios ansamblis“. „Meistriškos, dvasingos, pilnos gyvybės A. Švėgždos pastelės spinduliuoja ramybe, pirmaprade pasaulio harmonija, teikia galimybę naujai pamatyti pažįstamas vietas, geriau suprasti save, suvokti gėrį ir tai, kas tikra“. Šie impulsyvūs, nuotaikingi, kameriški, aukštos meninės kultūros darbai ne tik išsamiai papildė muziejaus rinkinius, bet, pasak autoriaus „paskatins dailininkus ir dailės mėgėjus piešti gamtoje kelionėse, skatins visuomenės estetinį lavinimą“.

„Menas? Oi, nežinau. Jau seniai nežinau, kas yra tasai menas, kuo jis skiriasi nuo gyvenimo, išminties ir Tiesos. Žmogus ant slenksčio šaukštą drožia ir glosto. Katytę lakina, morkas darže sėja. Staltiesę lygina, į lietų per langą žiūri, blynus kepa, princesę ant laikraščio kampo paišo. Aš nežinau, kas yra menas. Bet jau pradedu suprasti, kas yra gyvenimas. Ir jeigu pamilsi jį, susiliesi su juo, tapsi saule, žole, pienu, kurį katytė laka, bulvės lupena ar pabučiavimu, tada viskas, ką bedarytumei, yra Tiesa. O kur yra Tiesa, ten ir Išmintis. Kur yra Išmintis, ten yra Gėris, kur yra Gėris, ten yra Meilė, o kur yra Meilė, ten yra Tiesa. Niekaip nerandu vietos menui…
Čiurlionio kelias yra tarsi nekalto vaiko kelias. Žaidžia pievose. Ir mirties šešėlį jis pamiršta, o gal tiesiog žino, kad nėra ko juo rūpintis, jis ateis ir išsives atgal. Jo kelias yra tarsi rytų išminčių kelias, pavadintas DAO, TAO, DZEN. Tik neskubėkit manęs bart. Visi žodžiai yra tik žodžiai: Rytai-Vakarai, mano-tavo, tikras-netikras, savas-nesavas. Mes esame daugiau negu savi. Mums yra žinoma daugiau, negu atsimename. Ir visi šiame pasaulyje keliaujame tuo pačiu patirtie ratu. Tik ne kiekvienam lemta kelią atrasti. Dauguma mūsų blaškomės pasiklydę, iš baimės ir nevilties keikdami pasaulį ir save ir draskome veidą besibraudami per erškėčius. Čiurlionio išmintis yra tokia paprasta ir tokia didelė, kad galima pasakyti:
„Būkite kaip Čiurlionis, ir Jums Dangaus karalystė“.
Čiurlionis tapydamas, piešdamas niekur nedaro meno. Jis tapo, kaip kalba. Juk mes nedarome kalbos! Jis neturi manieros, neturi stilistinių gudrybių. Jis „neieško savęs“. Jis nenori būti nei naujas, nei modernus, jis nesako patriotinių kalbų ir nepašo Dievo veido, ir nedegina jokiam altoriuj žvakučių. Jis yra daug aukščiau už visą tą silpnųjų išsigalvotą pasauliuką. Jis yra paprastas Dievo vaikas, nuklydęs į lietuviškas pievas.
Trumpam! Ir labai ilgam. Tiek, kiek reikia. Žemės mokykla pabaigta, laukia vėl universitetai anapus. “Žalčio sonata”, man regis, yra Čiurlionio “diplominis darbas”. REX yra gėlių puokštė, o gal kiškio pyragas vedliui, o gal Tėvui. “Žalčio sonatos” kalba jau nebe stebėtojo kalba, žodžiai tampa ženklais – linijomis, dėmėmis, švytėjimu. Atėjęs iš ten, kur nėra kūno, o yra žodis, jis vėl grįžta atgal.
“Žalčio sonata” yra dvasios kalba. Mėnulis – ne mėnulis, stulpas – ne stulpas, jūra – ne jūra, pilis – ne pilis. Dar išnyra pirmosios patirties atšvaitai, bet jie tokie tylūs, kad jų beveik negirdėti.
Priartėjimas prie DIDŽIOJO NIEKO yra visiems išminčiams lemtas.
Jums dabar liko manes klaust: “Iš kur tu jau taip viską žinai?”
Nežinau, Broleliai, nežinau. Tik va, ėjau Čiurlionio pėdomis… Ir man buvo gera eiti. O gal Jums buvo gera kartu su manim? Kai bus sunku, kai jau nebegalėsite ir norėsite į kalnus išeiti, nueikite pas Čiurlionį. Jis Jūsų laukia dieną ir naktį, kai sausra ir perkūnija, kai blogai ir gerai”.

Algimantas Švėgžda
Iš straipsnio „Kad matytumėt grožę Jūsų“

ANDRIAUS GRIGALAIČIO PERSONALINĖ PARODA ,,MIGLA. KITI PASAULIAI”

Paroda eksponuojama nuo 2021 m. kovo mėn. 20 d. iki balandžio mėn. 21 d.

Kai kada pati fotografinė išraiška atveria ne vien daiktus, ne tik objektus ar subjektus, o ir galingus įmantriai vizualius stebinius. Tokius stebinius, kuriuose nėra aiškus ir tikslus pats stebėsenos taškas, o tai, kas yra pratisas šviesos sklidimas, kas yra tarsi sklindantis plismas. Toks sklidimas, kuris yra abipusė, dvipusė fotografinė raiška, kai susikuria trūkstama raiška, kai susitinka su trūkstama šviesa. Migla fotografine atvaizde yra kaip tik ta trūkstama šviesa ir nežymiai trikdoma, trukdoma jos raiška. Vizualizuojanti migla savojo turimo pertrūkio galia, savo šviesos ar tamsos naujai perskirstoma galia, savo tveriamomis ribomis ir užtvaromis savitu būdu sukomponuoja pratisą vizualinę permainą, tvarų tapsmą, iškleidžia ar paskleidžia šviesos tolygumą.

Migla šiose A. Grigalaičio fotografijose iš savos miglotos raiškos ir miglotos talpos, iš minkštai pasklidusios ir padalytos tikrovės atkarpos, iš savojo regimybės pasaulio kuria kitus, regos ir regimybės, teigiamybės ir skirtybės pasaulius. Tuose permainingose atmosferinės savijautos zonose, kuriose vizualinis suvokimas leidžia atsidurti, ten leidžiama pasilikti ir vizualiai įsijausti tarsi būtume kituose pasauliuose. Kiti pasauliai, tai išplitę ir pasklidę miglos regos ir kulminacinės pajautos pasauliai, intensyvumo ir impulsyvumo, šviesos rungties su tamsa ar šviesos grimzdos pagava tapę pasauliai. Jie savo miglotos šviesos ruožuose, savos intensyvios pajautos režimuose, savitos šviesos drėgmės ir tankmės bruožuose, pakitusių kontūrų brėžiuose, blyškaus suvokimo ritmuose, visi jie nuveda į miglotos savijautos kitimus. Kiti pasauliai įsikuria ir susiklosto šio pasaulio miglotų bruožų pokytyje, atokių, atkirstų nuo žinomumo, srūvančiu begarsiu miglos ritmu įvykių atvertyje ar jų pravirume. Ten, tame regimame, save vizualizuojančiame kitime daiktai ir įvykiai virsta radiniais ir dariniais. Radiniais su miglota raiška ir vara, su tokia permainos miglovara ir miglodara, kuri nebėra tik būsena, tik jausena, o yra pati stebėsena.

Šio fotografinio ciklo migla ima kita šviesa spindėti, kai iš esaties ir apsupties tamsos, iš prietemos steigties, iš miglos įsiterpimo į tamsų spindesį ima keistis įprasti pavidalų bruožai ir jų savybės. Migla ima steigti ir teikti apžiūrai, apžvalgai nebe daiktus, o stebinius. Dėka atrasto autorinio miglos režimo, dėka pakitusio įprasto orientacinio regimybės režimo netikėtai nukrypstama į atvertus ar atvertus, akimirkai sutvertus aptvarus ir apvadus. Akimirkos patvarume, atvirame miglos režime visą raiškos darbą dirba pati migla. Jos apsuptyje ir jos apgaubtume bendras fotografijų planas susiskirsto ir susiskaido, laikinai ištirpsta įprasta artuma ir toluma. Palengva įsitraukiama į nutilusius ir pasklidusius, nors ir ne visiškai sklidinus reginius, kur fotografinę regimybę kuria ir buria patys stebiniai. Stebinantys ir stulbinantys, jaukiantys ir jungiantys šviesos ruožai, šviesokaitos ir tamsokaitos erdviniai brėžiai, vertikalios ir horizontalios, paklydusio postūmio, pakitusio poveikio ertmės. Ėmusi spindėti, ėmusi stingti ar blėsti migla apsupa ir apveja savo blyškiomis gijomis tolimą ir artimą pavidalų raišką.

Stebiniai šio ciklo maršrute yra vis kiti, nauji steiginiai, vis kitaip atnaujinami vizualiniai įvadai ir intarpai, paplitę tarp įvairiausių regėtų sričių ir keisčiausių medijuotų regimybės regionų. Jų lėtai stabdomoje, delsiančioje stingtyje, jų šleifų į šviesą ar į tamsą grįžtančiame poslinkyje nuolat steigiasi drėgna, miglos sudrėkinta šviesa. Juodai baltos fotografijos plėtiniuose, jų sulėtinamose grafose, permainos ir poslinkio minkštose ir drėgnose grafemose plūsta ir plinta pati migla dvekianti atvaizdo vėsa. Plūsta buvimo migloje čia ir dabar terpė, plinta šitokioje miglos apsuptyje įsikurianti buvimo įspūdžio ir esaties įvaizdžio šviesa. Kaip tik ji ir sukuria, ji suburia, ji ir surenka patį stebinį. Plismo miglos vėsa kaip savijautos ir pajautos vėsa, tai aitrią sampratą, išankstinę nuostatą gesinanti, blėsinanti suvokimo šviesa. Stebinių šviesa, nepastebimai miglos režisuojama, intarpus ir įterpinius kurianti šviesa, tai mediacijos ir meditacijos šviesa. Tokia šviesa kuri medijuoja tikrovę įsiterpdama ir pati tarpdama tarp būties ir esaties. Kuri pasaulyje nuolat įterpia, įveda kitus, naujus, atnaujintus, nubudintus suvokties, savivokos pasaulius. Tokius pasaulius, kurie redukuoja ir transformuoja regimąjį žinojimą. Regoje įsikūręs žinojimas save perkuria pervertas atsivėrusios naujos žiūros. Žinojime įsikūrusi rega perėjusi klaidų ir tankų nežinojimo maršrutą pati sutrinka ir nušvinta. Tokia pakitusi, kitybę suradusi rega jau patį naują žinojimą keičia atpažinimu, o naują supratimą netikėtai paverčia suvokimu. Sujungdama atskirtis tarp tolumos ir artumos, vidaus ir išorės, švitimo ir apšvietimo, nušvietimo ir nušvitimo. Medijatyvi ir meditatyvi jungtis šiose fotografijose tarpsta pamirštuose, neaiškiuose, numanomuose ir numatomuose siekiuose.

Juodai balta, dviejų spalvų galioje randama ir ten paliekama miglos misterija mus išveda į naujas atverties ir aprėties ieškos galimybes. Tuo pačiu tokia fotografinė misterija mus įveda į tokius miglos sąvadus, kur patys stebiniai koreguoja, retušuoja, analizuoja mūsų stebėseną. Kur suvokties ir aprėpties žvalga pati mikštai žvilga, spindi naujos rasties šviesa, pasipildančios ir užsiveriančios atlikties šviesa. Migla šiose meditatyviuose atsivėrimuose, šiose medijuotose atvertyse, tai stebinių ieška ir jų rasties raiška. Andrius Grigalaitis šiuo fotografijų ciklu mums rodo tarsi paprastus vizualinės ieškos maršrutus, lakoniškos raiškos, minimalios apimties maršrutus. Bet tokiuose tyliuose ir atokiuose maršrutuose mūsų tyko miglos permaina, nesibaigianti ir nuolat stebinanti minkšta grimzda į naują, atnaujintą pasaulio atvertį. Į tokią vizualinę ir fotografinę atvertį, kur užveriamos išankstinės nuostatos, kur nugramzdinamos išankstinės nuomonės, kur manymą ir išmanymą pakeičia vis nauji stebiniai.

Jurgis Dieliautas

NAKTINĖJIMAI SU M. K. ČIURLIONIU

2020 m. rugsėjo mėn. 22 d. 19:00 – 21:00 val.

M. K. Čiurlionio 145-ojo gimtadienio dieną kviečiame dar kartą susitikti su Kūrėju, išgyventi visatos begalybės keliamą įspūdį, pajusti gamtos gyvastį. Žiūrovai galės naktinėti kartu su didžiuoju menininku, stebėti šviesos instaliacijų pagalba surengtą fotografijų parodą „Čiurlionio nuotraukos – Čiurlionis nuotraukose“. M. K. Čiurlionis fotografija susidomėjo 1905 m. svečiuodamasis Kaukaze, Anapoje, savo mecenatų Wolmanų kvietimu. Šios kelionės po Kaukazą ir Krymą metu Čiurlionio sukurtos įvairaus formato nuotraukos vėliau paties menininko buvo suklijuotos į nedidelį albumėlį, ant kurio drobinio viršelio autorius paliko įrašą „Anapa. 1905.“. Dailininkas užfiksavo Juodosios jūros pakrantės vaizdus, burines valtis, vietinius gyventojus, jų buitį, kapines ir kitus objektus. Albumėlyje sudėtos ne tik kelionės vaizdų nuotraukos, bet ir bendrakeleivių įamžintas Kaukaze viešėjęs pats M. K. Čiurlionis. Nuotraukos leidžia žiūrovui paties dailininko akimis pamatyti tuos vaizdus ir aplinką, kuri jį įkvėpė kūrybai, atsiskleidžiančiai dviejų jūrų peizažų – Baltijos ir Juodosios – įspūdžių palyginimais bei interpretavimais.

Naktinėjimų svečias – kompozitorius Giedrius Kuprevičius „niekas nežino, kokia drama siautė Mikalojaus Konstantino M. K. Čiurlionio sieloje, kokie vaizdiniai ir skambesiai jaudino jo vaizduotę. Žinome tik viena – mums paliktuose paveiksluose ir muzikos kūriniuose, laiškuose ir fotografijose užfiksuotos neįtikėtinai šviesios ir viltingos vizijos. M. K> Čiurlionio kūryba man niekada nebuvo tamsi ar beviltiška. Taip, joje daug tragizmo, perspėjimų, iš pirmo žvilgsnio niūrių prognozių, tačiau didžioji kūrybos dalis šaukte šaukia šviesos, gėrio ir meilės demonus.“

„Nežinau, kur dingsta laikas, viskas kažin kur dingsta, o aš sau keliauju tolimais horizontais savo išsvajoto pasaulio, kuris gal kiek ir dyvinas, bet gera man jame,“ – rašė M. K. Čiurlionis. Ir paliko mums to žvilgsnio į dyviną pasaulį ir fantazijų fragmentus – 13 paveikslų ciklą „Pasaulio sutvėrimas“. Tie paveikslai tarsi pasaulio visumos fragmentai, pamatyti žmogiškąja akimi. Jokio pakylėto tono ar žvilgsnio iš „aukštybių“, nė vienoje drobėje nėra užuominos į tokį būvį, kurio negalėtum pamatyti mus supančiame pasaulyje. Visas ciklas pulsuoja ne dieviško pasaulio sutvėrimo ritmu, o vaikiško žvilgsnio rambėjimo vyksmu, įgyjant vis aiškesnius kontūrus. Ciklas siunčia žinią, kad žmogiškųjų mitų pasaulis štai šiam į jį baugiomis akimis žvelgiančiajam „padeda sutverti“ „jo pasaulį“.

„Rex“, priskiriamas vėlyviesiems M. K. Čiurlionio kūriniams, – didžiausias jo darbas, kuriame pavaizduotas visas mūsų pasaulis. Viršuje matyti karūnos, sostai, kosmosas yra tarsi sudvasinamas per žmogiškas formas.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė.

Renginio žiūrovai turi dėvėti kaukes ir laikytis kitų prevencinių COVID-19 rekomendacijų.

RENGINYS NEMOKAMAS

RENGINYS-PATIRTIS ,,ČIURLIONIS MIŠKE: išgirsk, pamatyk, palytėk, pajausk – kurk”

2020 m. rugsėjo mėn. 22 d. 16:00 – 18:00 val.

Renginys skirtas 145 M. K. Čiurlionio gimimo metinėms paminėti

„Tik įėję į mišką, tuojau pajutome didingą jo grožį. Juo tolyn, juo tankesnis darėsi šilas, juo aukštesnės ir storesnės augo pušys. Reikėjo gerokai užversti galvą, norint pamatyti šimtametės, išdidžiai išsitiesusios ir šakas plačiai iškėtojusios pušies viršūnę. O koks nuostabus tas senasis Druskininkų miškas, kaip jį mylėjo Čiurlionis! Kokių vaizdų sukeldavo, kokių minčių įkvėpdavo nuotaikingas, nepaliaujamas senų pušų ošimas! Kokie ritmai gimdavo, žiūrint į grakščius pušų liemenis, panašius į antikines kolonas!..Iš pat jaunystės broils mėgdavo įvairiu laiku klaidžioti po miško tankumyną, tai saulėtekį sutikdamas, tai vidudienio tylos klausydamas, tai žvaigždėtą naktį miške paežeriais vaikštinėdamas. O kai kildavo audra, apsigaubęs apsiaustu, jis skubėdavo į mišką pasiklausyti šėlstančios vėtros ūžimo”

,,Nuolat žiūrėčiau į medžius, žoles, čia pat prie manęs bręstų ir raustų saulėje pumpurėliai, paskui šviesiai žali ūgiai.. O ten kur-ne-kur iš už didelio lapo jau gėlytė iškiša galvutę ir šypsosi saulei. […] girdi pušų ošimą, tokį rimtą, tartum tau kažką sakytų. Nieko taip gerai nesupranti, kaip tą šlamesį.”

Kviečiame registruotis telefonu 8 612 36533, vietų skaičių ribotas.

Perspėjama, renginys vyks lauke, prašome, kad dalyvaujantys pritaikytų aprangą ir avalynę prie oro sąlygų.

Renginio žiūrovai turi dėvėti kaukes ir laikytis kitų prevencinių COVID-19 rekomendacijų.

RENGINYS NEMOKAMAS

ALEKSANDRO VOZBINO PARODA „MANO DRUSKININKAI“

Parodos atidarymas 2020 m. rugsėjo mėn. 17 d. 17 val.

Parodoje pristatomi Aleksandro Vozbino aliejinės tapybos kūriniai sukurti 2003 – 2020 metais Druskininkuose. Tapytojas dažnai lankosi Druskininkuose, vasaromis apsistoja ilgesniam laikui, tad Druskininkų motyvai dažnai varijuoja tapytojo peizažuose. A. Vozbinas, kaip nedaugelis šiuolaikinių dailininkų, mėgsta tapyti „iš natūros“. Motyvus renkasi ilgai vaikštinėdamas ir stebėdamas, ieškodamas įdomesnių rakursų ir detalių. A. Vozbinas ypatingai pamėgęs Čiurlionio namo ir kiemo erdves, čia nutapytas ne vienas peizažas. M. K. Čiurlionio namai-muziejus sugebėjo išsaugoti čiurlionišką dvasią. Senos obelys, tradiciniai gėlių darželiai, kambariuose sklindanti natūrali šviesa, senoviniai daiktai ir muzikos instrumentai – galima įsivaizduoti, kaip vaikystę čia praleido kompozitorius ir dailininkas M. K. Čiurlionis.

Savo kūriniuose tapytojas kviečia atrasti Druskininkų miesto senąją medinę architektūrą. Lietuvos kurorto Druskininkų medinis architektūros paveldas pasižymi XIX a. pab. – XX a. pr. Europoje plitusios profesionalios kurortų architektūros bruožais bei savitomis regiono etninės statybos tradicijomis. Nemažai medinių pastatų atsirado tarpukariu ir net ankstyvuoju sovietmečiu. Dalis jų iki šiol suteikia miestui savitą charakterį ir prisideda prie miesto medinio architektūros paveldo įvairovės, kuri taip traukia menininką išskirtiniais motyvais. Druskininkų miestas įsikūręs gamtos apsuptyje: šiluose žemyninės kopos, apaugusios pušynais, su didele biologine įvairove. Nuo skirtingų upių krantų atsiveria įspūdingi gamtos vaizdai, sugulę į menininko nedidelio formato drobes, kurios priverčia stabtelėti ir atidžiau patyrinėti Druskininkų miesto vietoves.

Aleksandras Vozbinas daugiau nei tris dešimtmečius sėkmingai reiškiasi daugelyje kūrybinės veiklos sričių. Menininkas suorganizavo ir kuravo įvairius projektus Lietuvoje ir užsienyje: „Vilniaus tapyba“ Varšuvoje, Lenkijoje (2015), tarptautinius dailininkų simpoziumus „Soutine‘o dienos“ Lietuvoje (1998-2014), „Lietuvos peizažas“ Stokholme, Švedijoje (2013), „Šiuolaikinė Lietuvos tapyba“ Berne, Šveicarijoje (2008), „Reginos“ plenerus Druskininkuose, Lietuvoje (2003-2009) ir t. t.

A. Vozbinas gimė 1958 m. Vilniuje. 1982 m. įstojo į Valstybinio dailės instituto tapybos specialybę. Mokėsi prof. Augustino Savicko studijoje. Nuo 1990 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys (o nuo 1997 m. renkamas į LDS tarybą). Tapytojas yra dalyvavęs daugiau kaip 300 įvairių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Yra surengęs daugiau kaip 40 personalinių parodų.

Aleksandro Vozbino kūrinių yra įsigiję: Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos dailės fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Sharjah meno muziejus (JAE), privačios galerijos Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje, Rusijoje, JAV.

Paroda veiks iki 2020 11 18

BRANGIŲ RELIKVIJŲ PĖDSAKAIS

2020 m. rugsėjo mėn. 15 d. 17 val.

Renginys skirtas Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai. 1909 m. ši bažnytėlė pervežta į Kabelius. 1911 m. bažnyčia surinkta, o 1916 m. padidinta. 1876 m. M. K Čiurlionio tėvas šioje bažnyčioje dirbo vargonininku. Šeimai persikėlus gyventi į Druskininkus šeima ir toliau lankėsi Ratnyčios bažnyčioje, kol M. K. Čiurlionio tėvui Konstantinui leido sveikata. Šeima eidavo sekmadieniais į bažnyčią (3 km. nuo Druskininkų), nes pamaldos buvo laikomos lietuvių kalba. Tėvas bičiuliavosi su kunigu Bernotu, karštu patriotu. Pirmojo pasaulinio karo metu M. K. Čiurlionio šeimai traukiantis į Rusiją, motinos prašomas, kun. Bernotas priėmė ir išsaugojo M. K. Čiurlionio pianiną, kurį buvo gavęs iš kunigaikščio M. Oginskio, konservatorijos baigimo proga.

Pranešimą skaitys menotyrininkė – Aušra Česnulevičienė.

Renginio žiūrovai turi dėvėti kaukes ir laikytis kitų prevencinių COVID-19 rekomendacijų.

RENGINYS NEMOKAMAS

EUROPOS MUZIKOS TAKAI

2020 m. rugpjūčio mėn. 25, 26 ir 27 d. 19 val.

Paskutinį vasaros mėnesį – rugpjūčio 21–28 dienomis – Druskininkuose įsikuria muzikų rezidencija – jaunieji atlikėjai iš Vokietijos, Norvegijos bei Lietuvos galės patirti, ką reiškia keliaujančių muzikų gyvenimas, ir turės galimybę dalyvauti meistriškumo pamokose, kurias ves vieni geriausių Lietuvos muzikų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriai, baigę studijas Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. Rezidenciją vainikuos koncertai Druskininkuose bei festivalis Vilniuje.

Vienas iš ,,Europos muzikos takų” organizuojamų projektų – maži kultūros festivaliai. Kiekvienoje iš ,,Europos muzikos takų” partnerių šalių – Vokietijoje, Norvegijoje ir Lietuvoje – vyks nedidelis trijų dienų kultūros festivalis, kuriame dalyvaus jaunieji muzikai iš pastarųjų valstybių. Vienos savaitės kamerinės muzikos atlikėjų rezidencijai atrinkti jauni muzikantai iš kiekvienos šalies. Tai jau profesines karjeras kuriantys, savo šalyse pasižymėję muzikai iš Turkijos, Vokietijos, Norvegijos bei Lietuvos. Jų atlikimo įgūdžiai, karjeros plėtra ir bendradarbiavimo galimybės bus plėtojamos specialiomis veiklomis. Festivalių metu jaunieji muzikai kelis kartus koncertuos įvairiais deriniais, įkvėpdami vienas kitą ir kiekvienos šalies publiką. Atlikėjus koncertams paruoš šiuo metu vienas produktyviausių kamerinių kolektyvų Lietuvoje trio “Kaskados”: Rusnė Mataitytė (smuikas), Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Mindaugas Bačkus (violončelė). Tarptautinį pripažinimą turintis kolektyvas 2002 m. pelnė I-ąją premiją IX-ajame tarptautiniame J. Brahmso kamerinių ansamblių konkurse Austrijoje, viename svarbiausių šios srities konkursų pasaulyje. 2005 m. „Kaskados“ apdovanotos Lietuvos muzikų sąjungos prizu „Auksinis diskas“.

„Europos muzikos takai“ – tai bendras M. K. Čiurlionio namų ir partnerių iš Norvegijos ir Vokietijos projektas. Jo veiklų centre – kompozitoriai Edvardas Griegas, Clara Schumann ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Renginio žiūrovai turi dėvėti kaukes ir laikytis kitų prevencinių COVID-19 rekomendacijų.

KONCERTAI NEMOKAMI

RAMINTOS LAMPSATYTĖS KNYGOS ,,MARIJONA STEBUKLŲ ŠALYJE” PRISTATYMAS

2020 m. rugpjūčio mėn. 11 d. 17 val.

Renginyje dalyvaus Berlyne gyvenanti lietuvių kilmės pianistė, Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos dėstytoja, Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narė, profesorė Raminta Lampsatytė kartu su iliustratore, mecosoprane iš Izraelio Shlomit Yeshayahu.

Knyga „Marijona stebuklų šalyje“ apie legendinę tarpukario scenos žvaigždę, operos solistę, Liudo Truikio mūzą Marijoną Rakauskaitę, parašyta lietuvių ir anglų kalbomis, iliustruota daugiau nei 30-ia autorinių S. Yeshayahu piešinių. Tai pirmoji knyga iš serijos, kurioje bus pristatomos įkvepiančios moterų biografijos, skirtos vaikams ir paaugliams. Svečiuosis tenoras Alejo Ruiz iš Argentinos. Leidinį bus galima įsigyti su autorės autografu.

RENGINYS NEMOKAMAS

KAJOS ir KLĖJOS KAŠUBAIČIŲ KONCERTAS

2020 m. rugpjūčio mėn. 7 d. 16 val.

Koncertą moderuoja – RŪTA MIKELAITYTĖ-KAŠUBIENĖ

Sesės KAJA (11 m.) ir KLĖJA (10 m.) KAŠUBAITĖS – jaunos pianistės, jau spėjusios įgyti didžiulės koncertinės patirties bei pelnyti daugelio tarptautinių konkursų Europoje laureatų vardus solo bei fortepijoninio dueto kategorijose. Laimėjimų sąraše 5 Grand Prix ir arti 50 pirmųjų vietų. Grojo su 4 simfoniniais orkestrais Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje. Dalyvavo pripažintuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose: M. K. Čiurlionio Palangoje, Šv. Jurgio meno sezone Marijampolėje, Jaunųjų atlikėjų festivalyje „Kaunas“ Kauno filharmonijoje (2017, 2018), „Janvarskie muzykalnye večera“ Breste (2020).

Kaja gimė Maskvoje, Klėja – Lietuvoje, vėliau su šeima trejus metus gyveno Danijos sostinėje Kopenhagoje. Nuo 2018 m. gyvena ir mokosi Ukrainoje, Kijeve (Pečersko tarptautinėje mokykloje bei V. Kosenko vardo muzikos mokykloje, Viktorijos Diubenko fortepijono klasėje), laisvai kalba angliškai bei rusiškai. Pirmasis bendras sesių rečitalis įvyko 2016 m. Vilniuje.

2019 m. už puikius rezultatus Klėjai buvo paskirta MAXIMOS stipendija 2019-2020 metams ir suteiktas „Lietuvos Maksimalisto“ vardas. Kaja – keturių Ukrainos solfedžio olimpiadų laureatė. Dalyvavo dviejuose Kalėdų labdaros projektuose, kuriuos globoja pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė bei Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Nuo 2018 m. mergaitės bendradarbiauja su Ukrainos Prezidento L. Kučmos vardo fondu.

PROGRAMOJE:
L. van Beethoven 250-osioms gimimo metinėms:
Sonata 4 rankoms D-dur, op. 6 (2 dalys)
F. Chopino 190-osioms gimimo metinėms:
Noktiurnas c-moll op. Posth
3 mazurkos: G-dur, B-dur (B. 16), a-moll (op. 7, Nr. 2)
Valsas As-dur op. 69 Nr. 1
Valsas e-moll op. Posth
F. Liszt:
Vengrų rapsodija B-dur Nr. 3
Etiudas „Pūga” op. 1 Nr. 12
C. Debussy:
Arabeska E-dur
S. Bortkiewizc:
Etiudas 15 Nr. 9
S. Rachmaninov:
Preliudas gis-moll
M. K. Čiurlionis:
Preliudas b-moll
A. Šenderovas:
3 M. K. Čiurlionio eskizai
S. Prokofiev:
Preliudija „Arfa“
P. Čaikovskio 180-osioms gimimo metinėms
P. Tschaikovsky:
Rusų šokis iš baleto „Gulbių ežeras”
M. Glinka/Balakirev:
L’ Alouette („Vieversėlis”)
J. Brahms:
Vengrų šokis f-moll Nr. 4
R. Martinkėnas:
TA TA TO
V. Neugasimov:
Rumba J. S. Bachui
J. L. Streabbog:
Bolero

KONCERTAS NEMOKAMAS

PARODA ,,KNYGELĖ NEKALTOJI ARBA VISU GREIČIU PIRMYN Į ŠVIESŲJĮ RYTOJŲ” IŠ LIETUVOS ŠVIETIMO ISTORIJOS MUZIEJAUS

Parodos atidarymas 2020 m. liepos mėn. 22 d. 16:30 val.

Iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių pristatomos XX a. knygos – gyvosios istorijos liudininkės. Vienos šimtus kartų liestos, vartytos nuvartytos, ašarėlėmis sulietos. Kitos saugotos, signatūruotos, dar kitos, net nepraskleistos, atgulę į muziejaus rinkinius taip ir nepasiekę adresato. Jų patekimo į muziejų istorijų tūkstančiai, bet šioje parodoje akcentuojame pačias knygeles – pirmąsias mūsų žinių, pažinties su plačiuoju pasauliu drauges, visaip įsiliejusias ir „plovusias“ mažųjų skaitytojų galveles. Ar tokia nekalta ji – „Knygelė nekaltoji“?

Ši paroda atskleidžia atsakomybes už skelbiamą žodį, kokia našta krenta ant knygų kūrėjo pečių kuriant, formuojant ateities visuomenę. Skirtingais XX a. dešimtmečiais knygas kuriantys ir leidžiantys, žmonės pateko į visokiausias išbandymų pinkles. Dažnai knygos atėjo pas skaitytoją ne kaip didžioji kūryba, ne kaip praeities pamokymai ateičiai, ne kaip šviesos misionierės, o kaip „kūrinys“ pagal tam tikras instrukcijas… Kai kūrėjas balansavo tarp sisteminio užsakymo ir kuriančiojo Aš, sabotuodamas pats save.

Parodoje pristatomos trys temos, išsikerojančios į gausybę potemių, charakterizuojančių kūrybos laiką, formą bei dvasią: senoji knyga kaip identiteto paieškos (1900–1918); lietuviška knyga išeivijoje (1944–1990); knyga mažiesiems Lietuvoje (1945–1990).

„Bralei, seseris, imkiet mani ir skaitikiet, Jr tatai skaitidami permanikiet“ patarė mums pirmojo lietuviško spausdinto žodžio Tėvas, Martynas Mažvydas, dar 1547 m. Anksčiau ar vėliau knyga ateina pas mus. Iš pradžių skaito ją mums kiti, paskui pats skaitai sau, vėliau skaitai kitiems…. Kinta forma, laikmena ir turinys, bet knyga savaime, kaip informacijos perdavimo priemonė, tų kurie Čia jau buvo, tiems kurie bus, išlieka ir išliks.

Projektą remia: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.
Projekto partneriai: Lietuvių liaudies buities ir Maironio lietuvių literatūros muziejai.
Projekto vadovė – Rasa Vaikutytė.
Muziejininkė – Gabija Mackevičiūtė.
Dizainerė – Raminta Ardzevičienė.

Paroda veiks iki 2020 09 06

LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS ,,LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIAI: KALNŲ IR KALVŲ KULTŪRINĖ ATMINTIS” 2020 M.

2020 m. liepos mėn. 18 d. 11:00 – 17:00 val.

Renginio dieną kiekvienas lankytojas, apsilankęs M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, gaus savarankiško pažinimo tako „Raigardas“ lankstinuką. Sekdami jį savarankiškai aplankys M. K. Čiurlionio namus-muziejų, bei Raigardo slėnį. Lankstinuke atras išsamią informaciją apie: muziejų, M. K. Čiurlionio triptiką „Raigardas“, Raigardo slėnio legendas, žemėlapio nuorodą, kaip nuvykti į slėnį, M. K. Čiurlionio tapybos kūrinio linijinį piešinį-spalvinimą bei kryžiažodį.

Lankstinukas nemokamas

Muziejaus lankymas su muziejaus bilietu.

55 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2020 m. birželio mėn. 27 d. – rugpjūčio mėn. 22 d.

Koncertai, rengiami istorinių namų, kuriuose gyveno Čiurlionių šeima, sode, atkūrė tradiciją, gyvavusią XX amžiaus pradžioje, kada kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vasaromis grįždavo namo iš Varšuvos. Tada sode susirinkę šeimynykščiai ir bičiuliai vakarais klausydavosi pro atvertą langą skambančių paties kompozitoriaus atliekamų improvizacijų, o nuo 1966 metų pianistai čia pradėjo garsinti kompozitoriaus muziką į kurortą gausiai suvažiuojantiems poilsiautojams. Keitėsi santvarka, keitėsi klausytojų kartos, tačiau ši unikali koncertinė sodo erdvė, kada muzika skleidžiasi gamtos ir kultūros santarvėje, liko aktuali ir klausytojų mėgstama iki šių dienų. Kaip ir pirmaisiais koncertų rengimo metais, į kiekvieną koncertinę programą yra įtraukiami M. K. Čiurlionio muzikiniai opusai.

Tradiciškai čia savo kūrybines programas pristato M. K. Čiurlionio pianistų konkursų laureatai, taip pat ir talentingiausi jaunieji Lietuvos pianistai. Šią vasarą tarp koncertuosiančių pianistų taip pat netrūks naujų veidų: Gabrielė Sutkutė ir Neringa Valuntonytė yra pernai vykusio VIII tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatės, Jonas Šopa ir Medeina Mickevičiūtė yra „Klaipėda Piano Masters“ laureatai, o Simonas Poška – geriausias šiemetinis Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos pianistas absolventas.

Šiemet, pažymint 30-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metines, pianistai į savo programas buvo kviečiami įtraukti taip pat ir kitų XX–XXI amžių Lietuvos kompozitorių kūrinių, todėl klausytojai galės išgirsti labai plačią lietuviškosios kompozicinės mokyklos paletę.

Pastaruosius penkiolika metų ciklą organizuoja viešoji įstaiga „Impetus musicus“ drauge su M. K. Čiurlionio namais-muziejumi.

FESTIVALIO PROGRAMA:
06.27. – 16:00 val. – Rokas Zubovas. Programoje: M. K. Čiurlionis, V. Bartulis, F. Chopinas;
07.01. – 20:00 val. – Jurgis Karnavičius. Programoje: M. K. Čiurlionis, V. Barkauskas, C. Debussy, G. Fauré, V. Bartulis;
07.04. – 16:00 val. – Rokas Valuntonis. Programoje: M. K. Čiurlionis, E. Griegas, C. P. E. Bachas, D. Scarlatti, R. Schumannas, F. Chopinas;
07.08. – 20:00 val. – Živilė Karkauskaitė. Programoje: M. K. Čiurlionis, Ph. Glassas, J. Fieldas;
07.11. – 16:00 val. – Neringa Valuntonytė. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Debussy, M. Ravelis, V. Bacevičius, G. Bacewicz, L. van Beethovenas;
07.15. – 20:00 val. – Birutė Vainiūnaitė. Programoje: M. K. Čiurlionis, S. Vainiūnas, E. Griegas;
07.18. – 16.00 val. – Guoda Gedvilaitė. Programoje: M. K. Čiurlionis, L. van Beethovenas, L. Narvilaitė, B. Dvarionas, O. Respighi, A. Ginastera;
07.22. – 20.00 val. – Aleksandra Žvirblytė. Programoje: M. K. Čiurlionis, A. Scriabinas, E. Griegas, F. Chopinas, M. Ravelis;
07.25. – 16.00 val. – Halina Radvilaitė. Programoje: M. K. Čiurlionis, A. Bražinskas, L. van Beethoven, I. Albeniz, A. Piazzolla;
07.29. – 20.00 val. – Simonas Poška. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, L. van Beethoven, B. Kutavičius, S. Rachmaninov;
08.01. – 16.00 val. – Julija Demidova. Programoje: M. K.Čiurlionis, A. Pärt, P. Glass, J. Demidova;
08.05. – 20.00 val. – Gintaras Januševičius. Programoje: M. K. Čiurlionis, F. Poulenc, W. A. Mozart, Bach-Godowsky, R. Schumann, Gershwin-Wild, A. Šenderovas, S. Rachmaninov, L. van Beethoven;
08.08. – 16.00 val. – Jonas Šopa ir Medeinė Mickevičiūtė (KPM laureatų koncertas): M. K. Čiurlionis, S. Rachmaninov, D. Shostakovich, S. Prokofiev, I. Parnarauskaitė, D. Aleksaitė, F. Liszt, Gershwin-Say;
08.12. – 20.00 val. – Motiejus Bazaras. Programoje: M. K. Čiurlionis, L. van Beethoven, M. Ravel, A. Scriabin;
08.15. – 16.00 val. – Gabrielė Sutkutė. Programoje: M. K. Čiurlionis, V. Bartulis, R. Schumann, S. Rachmaninov;
08.19. – 20.00 val. – Andrius Vasiliauskas. Programoje: M. K. Čiurlionis, T. Juzeliūnas, J. Juzeliūnas;
08.22. – 16.00 val. – Rimantas Vingras. Programoje: M. K. Čiurlionis, F. Schubert, B. Kutavičius, J. Adams, G. Gershwin.

Bilietus po 5 ir 3 eurus įsigysite prieš koncertą M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje (M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai).

MUZIKOS IR ŽODŽIO POPIETĖ ,,ŠTAI, ČIURLIONIS”

2020 m. birželio mėn. 20 d. 14 val. M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje muzikos ir žodžio popietė ,,Štai, Čiurlionis”. Dalyvauja pianistai Sonata ir Rokas Zubovai, aktorius Ridas Jasiulionis.

RENGINYS NEMOKAMAS

JAPONŲ MENININKŲ PARODA ,,MENAS IR MENO EDUKACIJA JAPONIJOJE”

Paroda veiks nuo 2020 m. gegužės mėn. 19 d. iki liepos mėn. 15 d.

M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje eksponuojama paroda ,,Menas ir meno edukacija Japonijoje”, atkeliavusi iš Tolimųjų Rytų – Japonijos. Ekspozicijoje įvairių sričių japonų menininkai pristato šiuolaikinio meno kūrinius, sukurtus pynimo, šibori, grafikos, skulptūros, tapybos bei keramikos technikomis. Menininkai tyrinėja tradicines japonų technikas, kurias pritaiko šiuolaikiniams meno objektams. Ta pati technika ir net medžiaga kiekvieno kūrėjo rankose tampa išskirtiniu meno kūriniu. Įvairūs gamtiniai pluoštai (sizalis, moliūgas, šilkas, medvilnė…), rankų darbo popierius, makulatūra, plastikas, vielos, ir net molis atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą kurti unikalius kūrinius ir išryškinti medžiagos grožį. Tikslingai pasirinktomis medžiagomis bei išraiškos formomis kuriami subtilaus grožio kūriniai, iškalbingomis potekstėmis bei užuominomis, šiuolaikiniam žmogui svarbiomis temomis.

Parodos dalyvių kūriniai keliauja po visą pasaulį, supažindindami su Japonijos kultūra ir neišsenkančiomis senųjų technikų galimybėmis. Japonų menininkai, tuo pačiu ir pedagogai, kviečia susipažinti su jų kūrybiniu lauku. Kūriniai atskleidžia kokioje meno srityje kuria ir dirba kiekvienas menininkas, kaip meistriškai įvaldę mėgstamas technikas, kokią patirtį sukaupę per ne vieną dešimtmetį. Savo sukauptomis žiniomis menininkai dalinasi ir su naująja menininkų karta. Aktyviai rengia personalines ir grupines parodas, organizuoja paskaitas bei edukcinius užsiėmimus.

Parodoje ,,Menas ir meno edukacija Japonijoje” prisistato dešimt menininkų, penki iš dalyvių – Fukuokoje kuriančių menininkų grupės „Nexus“, populiarinančios tradicinį japonų meną, siekiančių glaudesnių žmonių tarpusavio bendravimo per meno kūrinius, nariai: kuratorė, menininkė, grupės „Nexus“ narė Kakuko Ishii, Osakos Kyioku universiteto profesorius Kenji Sato, Tamos dailės universiteto profesorė Yasuko Iyanaga, „Oak Village“ bendruomenės narė Mayumi Tsukuda, bendrovės „Aleph“ aplinkos pažinimo instruktorė Mitsue Ito. Kiti parodos dalyviai: Iyanaga Takahiro, Kurita Toru, Kuroki Mitsuru, Matsuo Ichito, Moon Jiyoung.

Parodos organizatoriai: LDS „Arkos“ galerija, kuratorė – Žydrutė Ridulytė, kuratorė – Kakuko Ishii, M. K. Čiurlionio namai-muziejus.

Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

AROMAPSICHOLOGIJOS RENGINYS ,,MOTERS TIPAŽAS AUGALŲ ESENCIJOSE”

2020 m. vasario mėn. 28 d. 17 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje organizuojamas aromapsichologijos renginys ,,Moters tipažas augalų esencijose”. Parodos ,,Augalų portretai” ekspozicijoje susipažinsite ne tik su eksponatais, bet ir augalų kvapais.

Renginys nemokamas, vietų skaičius ribotas, reikalinga iš ankstinė registracija el. paštu: info@openminds.lt

RIČARDO DAILIDĖS FOTOGRAFIJŲ PARODA ,,ČIURLIONIO NAMŲ TRAUKA”

Parodos atidarymas 2020 m. vasario mėn. 14 d. 17 val.

M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje atidaroma fotomenininko Ričardo Dailidės fotografijų paroda „Čiurlionio namų trauka“. Šiuo fotografijų ciklu autorius pateikia autentiškus įspūdžius ir prisiminimus iš pasibuvimų M. K. Čiurlionio aplinkoje. Tai lyg asmeninė refleksija ir vidinis dialogas. Kaip teigia filosofas Jurgis Dieliautas: „Šios (aut.past.) parodos darbų ciklo visuma, tai menamų ir išlikusių savuose liudijimuose vietų, vietovių, erdvių atšvaitai. Tai tylios ir iškalbingos šviesos atšvaitai, daugybėje su šiuo menininku susijusių vietų apsuptyje. Todėl čia tiek daug atspindžio, daug šviesos blykstelėjimų, blyksnio darbo. Laiko išbandymus išlaikę vizualiniai įspūdžiai šiose fotografijose veda į menamą M. K. Čiurlionio aplinką, vietą, apsuptį. Ir tai nėra tik chronologija, tai greičiau yra menininko fotografinė parafrazė. Parafrazė, liudijanti svarbias buvimo Lietuvoje vietas. Visa vizualinė atrama yra gimtosios vietos, su muzikine, kūrybine veikla susijusios vietos. Žanriniu požiūriu tai įvairialypiai improvizaciniai reportažai iš dabarties. Čia nėra griežtai pabrėžiamas pats memorialumas, o labiau yra pasitelkiami apsupties išraiškos komponentai“.

Ričardas Dailidė – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1973 m. Dvi kadencijas buvo renkamas į šios kūrybinės organizacijos valdybą. Sukūrė šiuos ciklus ir parodas: „Mano miestas“, „Menininkų portretai“, „Veidai ir kaukės Užgavėnėse“, „Langas į Kubą“, „Kiek kainuoja pinigai?“, „Skrydis į nemirtingumą“, „Atgimstanti Lietuva“, „Gyvenimas džiaze“ ir kt. Fotomenininkas surengė daugiau nei 30 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje: Niujorke (JAV), Varšuvoje (Lenkija), Sentfujego (Kuba), Kristianstade (Švedija). Reprezentavo Lietuvos fotomeną grupinėse parodose Brazilijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Estijoje, Olandijoje, Čekijoje. Už kūrybinę veiklą autorius pelnė daugiau nei 30 įvairių apdovanojimų, net tris kartus apdovanotas Šiaulių miesto kultūros ir meno premijomis (2002, 2007, 2017 m.), Šiaulių apskrities garbės ženklu „Už nuopelnus apskričiai“, Baltijos kelio atminimo medaliu. Ričardo Dailidės fotografijų kolekcijos yra saugomos Lietuvos fotomenininkų sąjungoje, Šiaulių fotografijos, Valstybiniame A. Puškino vaizduojamojo meno, Lietuvos muzikos, teatro ir kino, Rokiškio ir Vilniaus pinigų muziejuose.

Paroda veiks iki 2020 08 23

PAŽINTINĖ PARODA „AUGALŲ PORTRETAI” IŠ LIETUVOS ŠVIETIMO ISTORIJOS MUZIEJAUS

Parodos atidarymas 2020 m. vasario mėn. 5 d. 16 val.

Parodoje eksponuojamos originalios vaizdinės mokymo priemonės – plakatai, sukauptos ilgamečio muziejaus direktoriaus, pedagogo, vadovėlių autoriaus Vinco Ruzgo (1890–1972). Mokymo procese prieš šimtmetį jos buvo pirmas mokslinis-pažintinis kelias į botanikos, genetikos pasaulį. Šiandien tai kažkas iliustratyvaus, seno…

Ar verta išmaniųjų technologijų eroje imtis klasikinės edukacijos? Šia paroda sakome – taip. Virtualybės ir dirbtinio intelekto amžiuje ši paroda kaip grįžimas į save patį, į „nekaltybės“ laiką – pirmapradę jutiminę pažintį su augalų pasauliu. Komunikacija su vaizdine mokymo priemone – plakatu, gamtinės užduotys ir atsakymų paieškos natūralioje aplinkoje, žinių, atradimų, praktinių elementų sinergija – šios pažintinės edukacinės parodos tikslas. Tai kas auga, kvepia, duria ir t.t. vis dar yra aplink mus ir veikia, yra įvardinta, mes tai žinom, tik kiek primiršom. Gal todėl ir nebesijaučiam atsakingi dėl daugelio grėsmingų mūsų planetai dalykų. Natūralios, visa ko sekos, mūsų pasaulio sampratoj atkūrimas – kelias į ekologiškai mąstančio, atsakingo pirmiausiai sau ir supančiai aplinkai žmogaus ugdymą.

Edukacinės parodos idėja atsklendė iš anksčiau surengtos edukacinės parodos „Montesorinio ugdymo priemonės“. Parodoje lankytojo buvo paprašyta surūšiuoti atitinkamus augalus ir iš jų gaunamus produktus – kas iš lauko, žmogui padirbėjus, atsiduria ant jo stalo. Ir ką gi, generacija Z, klupo lygiausioje (taip atrodo brandžiosios visuomenės akimis) vietoje – rugio ar kviečio varpos duona taip ir nevirto… Kitoje muziejaus ekspozicijoje, pristatančioje lietuviško žodyno kaitą bėgant laikui dar akivaizdžiau pasimatė, kad net 100 metų nereikėjo galybei etnografinio agrokultūrinio paveldo žodžių išnykti iš mūsų senutėlės kalbos, negrįžtamai… Sakome, tokia progreso kaina. Ir iš ties, daug ką buvo verta numarinti, kad gimtų šiandiena, bet ne tiek daug… Nepaisant besaikės pramonės ir pramoninės žemdirbystės sunkiaisiais metalais užterštų vandenų, radioaktyvių černobilinių dirvožemių, šešiajuosčių asfatltbetonių platformų su CO₂viršytomis normomis, nuo tų laikų kai tas normas susikūrėm ir ėmėm jomis vadovautis, mes vis dar tebegyvenam nuostabioje planetoje Žemėje. Kurioje knibždėte knibžda visokiausios gyvasties. Tik išeik 4 ryto į artimiausią miškelį, pamatysi bundantį ar einantį ilsėtis gyvasties kupiną pasaulį… Deja, dauguma jau neturime babytės kaime, tad vasaros gėrybių pasižvalgyt ir įsigyt skubame į artimiausią turgelį. Mmmm, ir nuo spalvų ir kvapų čia apraibsta akys ir išpamsta nosis… Natūralioji ar sukultūrinta gamta dar niekur nepasitraukė, ne visos upių vagos pakeistos, ne visos jūros mirties ežerais pavirtę, ne visos kalnų prarajos – žmogiškosios veiklos sąvartynai. Turim dar daug ir labai daug ką naudoti, puoselėti ir saugoti. Ir feikinė prabanga šiais laikais žemdirbių šalies vaikams neskirti vaisių nuo daržovių, nuduoti, kad karvė, palmė ir glaistytas varškės sūrelis nesusiję…

Ši pažintinė paroda yra paprasčiausias prarastų žinojimo pozicijų atstatymas, kažkur ir kažkada ne tik ugdymo procese praleistų, kaip savaime aiškių dalykų, sugrąžinimas į mūsų galveles. Kitaip tariant, mūsų turimų žinių perkrovimas. Jeigu mes esame pereinamajame laike iš tikro į dirbtinį, tai mūsų, šiandien kuriančiųjų ir ugdančiųjų misija yra natūralią įvairovę palaikyti kiek galima ilgiau… Mes, tie kurie patyrėm, kas tai per gyvenimas sistemoje be teisės rinktis, kurie jau žinom kaip atrodo viskas vienoda, viskas bejausmio, viskas dirbtina…. Nuo vienodos aprangos, trijų markių automobilių, nykių maisto prekių, higienos reikmenų. Iki architektūros, kultūros, sąmonės… Mes turime liudyti nežinantiems, kad žmogiškosios prigimties ir jos raidos dėsnių dirbtiniu mechanizmu neįveiksi, tik stipriai sužeisi… Žmonija kaip Visata juda pagal pamatinius dėsnius. Mėgaukimės prasmingai šia mūsų gero būvio akimirka. Neskubinkim proceso, vieną dieną viskas baigsis. Bet dar ne dabar, dar NE DABAR.

Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, UAB Cianus, kraštovaizdžio architektų sąjungos narė Audronė Jurkšienė.

Paroda veiks iki 2020 03 11

POEZIJOS VAKARAS

2020 m. sausio mėn. 24 d. 17 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia į poezijos vakarą su Vytautu Kaziela, Viktoru Rudžiansku ir Rita Makselyte.

RENGINYS NEMOKAMAS

LINO BLAŽIŪNO PARODA „PIEŠINIAI“

Parodos atidarymas 2019 m. lapkričio mėn. 22 d. 17 val.

Menininkas Linas Blažiūnas daugiausiai dirba vaizduojamosios grafikos srityje: kuria piešinius, grafikos kūrinius ir jų instaliacijas. Grafikos menininkas savo kūrybą pirmiausiai suvokia kaip plokštumą, plokščią paviršių, o visa tai, kas joje atsiranda – tik jutiminio, juslinio pasaulio formų atspindžiai. Kurdamas pasikliauja patyrimu, intuicija, aplinkos stebėjimu ir savo gyvenamosios aplinkos apmąstymu. Tikrų, gyvenimiškų situacijų patyrimas yra jo pagrindinis kūrybos įkvėpimo šaltinis. Menininkas save vadina civilizuotu miesto žmogumi, stebinčiu gamtą bei įvairias jos formas, kurias paverčia tik plokščiais prisiminimais: „Stebiu gamtą „pro stiklą“ miesto žmogaus akimis“, – teigė L. Blažiūnas.

Menininkas Linas Blažiūnas gimė 1986 metais Utenoje. 2000-2005 m. mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kurioje įgavo grafikos Bakalauro (2005-2009) ir Magistro laipsnius (2010-2012). Nuo 2015 metų Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje dirba grafikos mokytoju. Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Parodoje „Piešiniai eksponuojami naujausi Lino Blažiūno sukurti kūriniai iš asmeninio menininko rinkinio.

Paroda veiks iki 2020 01 15

M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIO MUZIEJAUS EGLUTĖ ,,MKČ”

Eglučių parko įžiebimo šventė 2019 m. lapkričio mėn. 30 d. 17 val.

Kviečiame į Kalėdinių eglučių parko įžiebimo šventę Druskininkų gydyklų parke, prie muzikinio fontano. Kurortą puošiantis kalėdinių eglučių parkas, su M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus eglute ,,MKČ”, džiugins druskininkiečius ir miesto svečius iki 2020 m. sausio mėnesio pabaigos.

RENGINYS NEMOKAMAS

RENGINYS ,,PALAIMINTAS BŪK, MIESTE, TURINTIS ČIURLIONĮ II”

2019 m. lapkričio mėn. 14 d. 17 val.

Kviečiame į poezijos vakarą „Palaimintas būk mieste turintis Čiurlionį II“ M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Dalyvauja Tarptautinio studijų ir mokymo instituto direktore, poete ir rašytoja prof. Genovaitė Stulpinienė ir aktorė Kristina Kazakevičiūtė.

RENGINYS NEMOKAMAS

RENGINYS ,,ASMENYBIŲ ĮTAKA ŽADINANT TAUTINĘ SAVIMONĘ”

2019 m. spalio mėn. 16 d. 17 val.

Kauno M. K. Čiurlionio draugijos renginys, skirtas Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių atminimui bei artėjančiam atkurtos Valstybės 30-čiui.

RENGINYS NEMOKAMAS

XXX TARPTAUTINIS LITERATŪROS FESTIVALIS ,,POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO”

2019 m. spalio mėn. 5 d. 11 val.

Dviejų eilėraščių – kito poeto mėgstamiausio eilėraščio ir savojo – skaitymai. Renginio vedėjai: Ričardas Šileika, Dainius Gintalas.

RENGINYS NEMOKAMAS

TARPTAUTINIO FESTIVALIO „DRUSKININKU VASARA SU M. K. ČIURLIONIU” KONCERTAS

2019 m. rugsėjo mėn. 22 d. 12 val.

Tarptautinio festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ uždarymo koncertas – muzikos popietė „Svečiuose pas Čiurlionį“. 144-ųjų M. K. Čiurlionio gimimo metinių proga koncertą dovana Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos solistai ir mokytojai.

KONCERTAS NEMOKAMAS

PARODA ,,M. K. ČIURLIONIO KELIAIS – KRYMAS”

Parodos atidarymas 2019 m. rugsėjo mėn. 20 d. 17 val.

Projekto „M. K. Čiurlionio keliais“ istorija siekia Lietuvos Atgimimo metus, kai 1987 m. įkurta Kauno M. K. Čiurlionio draugija, pradėjusi rengti kūrybines išvykas, stovyklas „M. K. Čiurlionio keliais“. Nuo to laiko Kauno M. K. Čiurlionio draugija kartu su partneriais (Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi ir Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriumi) įgyvendino daugybę kūrybinių ekspedicijų M. K. Čiurlionio keliais: į Druskininkus, Riebinius (Latvijoje), Palangą, Plungę, Pustelniką (netoli Varšuvos, Lenkijoje) ir t. t.
2013 m. kūrybinių ekspedicijų organizavimo estafetę perėmė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius, kuris bendradarbiaudamas su Kijevo galerija „Kalyta Artklub“ surengė kūrybinę kelionę „M. K. Čiurlionio keliais – KRYMAS“. Šio plenero vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai: M. K. Čiurlionio susirašinėjimuose su broliu Povilu (Druskininkai, 1905 m. rugsėjo 9 d., p. 186) yra minimas menininko apsilankymas Kryme, Ukrainoje. Plenero „M. K. Čiurlionio keliais – KRYMAS“ metu Kauno dailininkai kūrė tose vietose, kuriose kadaise lankėsi vienas žymiausių Lietuvos menininkų. Parodoje eksponuojamais peizažais dailininkai suteikia mums unikalią progą apžvelgti ir pajausti tas vietas, kurias regėjo ir kvėpavo Lietuvos genijus.

Parodoje „Čiurlionio keliais – KRYMAS“ eksponuojami tapytojų Ausmos Bankauskaitės, Violetos Juodzevičienės, Linos Drižiūtės, Modesto Malinausko, Evos Pohlkes ir Gintauto Vaičio meno kūriniai, inspiruoti plenero vykusio 2013 m. spalio 12 – 25 dienomis Kryme, Ukrainoje. Šiuo pleneru siekta vieno žymiausių Lietuvos menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) kūrybos sklaidos, akcentuojant šio menininko dailės kūrybos svarbą dabartinėje kultūroje.

Parodos kuratorius – Gintautas Vaičys

Paroda veiks iki 2019 11 20

NIDOS GAIDAUSKIENĖS KNYGOS ,,SOFIJA KYMANTAITĖ-ČIURLIONIENĖ: MODERNĖJANČIOS SAVIMONĖS KONTŪRAI”

2019 m. rugsėjo mėn. 17 d. 17 val.

Knygoje aptariama rašytojos, visuomenės veikėjos intelektualinė biografija iki 1918-ųjų. Laikotarpį nuo 1907 iki 1910 metų lydėjo Sofijos intensyvus bendravimas su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, greitai tapusiu jos sužadėtiniu, sutuoktiniu. Todėl knygoje keliami klausimai, kokio kultūrinio akiračio moterį sutinka menininkas, kokiame kultūrinių reikšmių lauke vyksta jų kūrybinis dialogas ir kt. Knygos skyriuose rasite ne tik minimo periodo rašytojos tekstų, bet ir vėlyvosios menininko kūrybos interpretacijų. Leidinį bus galima įsigyti, o labai norintiems – gauti autorės autografą.

Renginio metu koncertuos pianistas Rokas Zubovas.
Knygos leidėjas – Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Knygos rėmėjas – Lietuvos mokslo taryba.
Renginio organizatoriai: M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, M. K. Čiurlionio namai, M. K. Čiurlionio draugija Druskininkuose.

RENGINYS NEMOKAMAS

LIETUVOS MUZIEJŲ KELIO ,,LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIAI: VANDENŲ KULTŪRINĖ ATMINTIS” RENGINIAI:

2019 m. rugsėjo mėn. 13 d. 16 val. ekskursija „Paslaptingi vandenys“. Ekskursijos metu pristatytos M. K. Čiurlionio paveiksluose vaizduojamų įvairių vandens telkinių istorijos ir legendos.

2019 m. rugsėjo mėn. 14 d. 12–15 val. edukacinis užsiėmimas dideliems ir mažiems „Tapyba ant vandens”. Edukacinio užsiėmimo dalyviai ,,Tapyba ant vandens” susipažino su netradicine tapyba ant vandens. Užsiėmimas paremtas Ebru menu, pasaulyje žinomu jau nuo 15 a. Inde, ant sutirštinto vandens, lašinami natūralūs, Ebru menui skirtai dažai. Vandens paviršiuje plona lazdele suformuojamas pageidaujamas vaizdas, Minkštas, grublėtas popierius, uždedamas ant vandens paviršiaus ir ištraukiamas. Vandens paviršiuje suformuotos dažų formos gali būti perkeltos ne tik ant popieriaus, bet ir medienos, plastiko ir net tekstilės gaminių.

2019 m. rugsėjo mėn. 20 d. 17 val. parodos „Čiurlionio keliais – Krymas“ atidarymas, skirtas ir 144 M. K. Čiurlionio gimimo metinėms paminėti. Parodoje pristatomi menininkų Ausmos Bankauskaitės, Violetos Juodzevičienės, Linos Drižiūtės, Modesto Malinausko, Evos Pohlkes ir Gintauto Vaičio plenero „M. K. Čiurlionio keliais“ Kryme metu sukurti darbai. Kauno dailininkai kūrė tose vietose, kuriose kadaise lankėsi vienas žymiausių Lietuvos menininkų. Parodoje eksponuojamais peizažais dailininkai suteiks unikalią progą apžvelgti ir pajausti tas vietas, kurias regėjo M. K. Čiurlionis.

RENGINIAI NEMOKAMI

XIX TARPTAUTINIO KONKURSO-FESTIVALIO ,,MUZIKA BE SIENŲ” KONCERTAI

2019 m. rugpjūčio mėn. 16 d. 15 val.
Koncertas „FESTIVALIO VIRTUOZAI“
Dalyvauja: tarptautinio konkurso-festivalio dalyviai, vadovė Tatjana Zielinski ir Druskininkų gidų grupė „Artelė“.

2019 m. rugpjūčio mėn. 20 d. 16 val.
Koncertas „M. K. ČIURLIONIS, JO AMŽININKŲ KŪRYBA IR EPOCHA“
Dalyvauja: P. Andersson, D. Ali, M. Jacobs, A. Jaron, I.Lazko V. Nosina, R. Jakutytė-Biveinienė, D. Platonova ir V. Platonovas, E. Starodubrovskaya, V. Vitaitė, A. Žvirblytė.

PARODA ,,ČIURLIONIS – PIRMASIS LIETUVIŲ KOSMONAUTAS”

Parodos atidarymas 2019 m. rugpjūčio mėn. 10 d. 13 val.
Parodos atidarymo metu menininkas Vadimas Korotajevas ir Ieva Manar atliks muzikinį performansą, o dr. Simona Bekeraitė skaitys trumpą pranešimą ,,Čiurlionis prieš Hubble’o kosminį teleskopą”.

Menininkų klubas ,,Penktadienis 13” pristato parodą ,,Čiurlionis – pirmasis lietuvių kosmonautas”, skirtą kūrybinių ryšių su kosmosu tyrinėjimams. Kosminiai M. K. Čiurlionio kūrybos pasiekimai akivaizdūs bei nėra iki galo suprantami dar ir šiandien, tai ir paskatino jo genialumo priežasčių ieškoti už Žemės ribų.
Mistinis, pripildytas simbolių ir paslapčių M. K. Čiurlionio pasaulis nėra supainiotas su gyvenimo fragmentais šioje realybės pusėje. Tiek šiuolaikinė išmaniųjų technologijų sąmonė, tiek M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas, kuriame susipynusi lietuvių etnokultūrinė protėvių dvasia su pasaulio kultūrinio pagrindo universalumu, neduoda aiškaus atsakymo į kylančius klausimus, bet palieka nesvarumo būklėje susirasti koordinates patiems ir pasijusti savotiškais kosmonautais.
Mintis, kad Visatos kūrimas nėra užbaigtas, bet toliau vykstantis procesas, kuris tęsiasi kiekvieno kuriančio darbuose, paskatino imtis didesnių uždavinių, negu įprastos veiklos vystymas.

Parodos dalyviai: Bronius Duoba Zuogzu (skaitmeninė fotografija), Artūras Maksimilianas (skulptūra, skaitmeninė fotografija) , Marius Skudžinskas (skulpūra), Artūras Rožkovas (tapyba), Sfinga (tapyba), Lidija Pakonaitytė (tapyba), Samvelas Gandžumianas (fotografija), Gediminas Mažintas (skulptūra), Saulius Tamulevičius (skulptūra), Vadimas Korotajevas (garso menas).

Paroda veiks iki 2019 09 19

NEMOKAMOS EKSKURSIJOS PO M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINĮ MUZIEJŲ

2019 m. rugpjūčio mėn 3 d. – rugpjūčio mėn. 31 d.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia druskininkiečius ir miesto svečius į nemokamas ekskursija po M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų, įsigijus muziejaus lankymo bilietą.
Ekskursijų grafikas:
rugpjūčio 3 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba.
rugpjūčio 11 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba.
rugpjūčio 17 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba.
rugpjūčio 24 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba.
rugpjūčio 31 d. 12:00 val. lietuvių kalba, 14:00 val. rusų kalba.

54-OJI FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2019 m. birželio mėn. 26 d. – rugpjūčio mėn. 31 d.

Lietuvos dailė ir muzikos istorija neatsiejama nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo. Tai ne tik pasaulyje geriausiai žinomas Lietuvos muzikas ir dailininkas, bet ir asmenybė, paveikusi visą dvidešimtojo amžiaus Lietuvos kūrybinę mintį, galima sakyti, formavusią tautos savimonę.
Druskininkuose M. K. Čiurlionis praleido laimingiausias, kūrybingiausias savo gyvenimo akimirkas. Nuostabios gamtos ir mylinčios šeimos apsuptyje, sukurta nemaža dalis M. K. Čiurlionio garsiausių paveikslų, drąsiausių muzikos opusų.
Čiurlionių šeima gyveno nuolat muzikos gaubiama. Tėvas – bažnyčios vargonininkas, visi vaikai skambino pianinu, keli studijavo Varšuvos, Leipcigo, Berlyno aukštosiose muzikos mokyklose. Jauniausioji dailininko ir kompozitoriaus sesuo Jadvyga Čiurlionytė prisimena, kad vasaromis Mikalojui Konstantinui grįžus iš studijų Varšuvoje, visiems didžiausia šventė būdavo muzikiniai vakarai obelų sode: „Saulė lyg nuskęsta žemės gilumon ir atsiunčia žemei, tokią tamsią melsvą skraistę, o su ja ir ilgesingą tylą. Tada suskamba pianinas, širdis pradeda skubėti, jos ritmas susilieja su skambančiu pro atvirą langą ritmu“.
Nuo 1965 m. kiekvieną vasarą tarptautinio M. K. Čiurlionio konkurso laureatai ir geriausi jaunieji Lietuvos pianistai puoselėja Čiurlionių šeimos tradiciją koncertais M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus sode. Pavakariais vėl toje pačioje vietoje, kur prieš šimtą metų liejosi M. K. Čiurlionio fortepijoninės muzikos improvizacijos, skamba fortepijono muzika.

2019 m. koncertų ciklas pasižymi ypatinga įvairove ir įsimintinomis konceptualiomis programomis. Savo naujas kūrybines programas pristatys ir daugiau kaip prieš tris dešimtmečius Čiurlionio konkurse laurus pelnę pianistai, ir šiandienai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriai, ir užsienio šalyse gyvenantys lietuvių pianistai, ir užsienio šalių pianistai.

PROGRAMA:

06.26 d. 20:00 val. Pianistai Rokas Zubovas ir Sonata Zubovienė. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Debussy, A. Dvořák, M. Ravel, G. Gershwin.

06.29 d. 16:00 val. Pianistė Živilė Karkauskaitė. Programoje: M. K. Čiurlionis, Ph. Glass, E.Grieg, J. Brahms, S. Vainiūnas, J. Kačinskas, O. Messiaen.

07.03 d. 20:00 val. Pianistė Birutė Vainiūnaitė. Programoje: M. K. Čiurlionis, F. Couperin, C. Debussy, S. Vainiūnas.

07.06 d. 16:00 val. Pianistas Daumantas Kirilauskas. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, F. Schubert, F. Liszt.

07.10 d. 20:00 val. Pianistas Sergejus Okruško. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach.

07.13 d. 16:00 val. Pianistas Gintaras Januševičius. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Debussy, Ch. B. Lawlor-G. Januševičius, A. Chasins, Ph. Glass, S. Rachmaninov, J. S. Smith-G. Januševičius, G. Gershwin.

07.17 d. 20:00 val. Pianistas Jurgis Karnavičius. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Franck, G. Fauré.

07.20 d. 16:00 val. Pianistė Halina Radvilaitė. Programoje: M. K. Čiurlionis, G. F. Händel, F. Chopin, R. Žigaitis, A. Piazzolla.

07.24 d. 20:00 val. Pianistė Guoda Gedvilaitė. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Schumann, F. Mendelssohn, R. Schumann.

07.27 d. 16:00 val. Pianistas Rokas Valuntonis. Programoje: M. K. Čiurlionis, P. Tchaikovsky, F. Chopin, A. Scriabin, D. Scarlatti, C. Debussy, F. Liszt.

07.31 d. 20:00 val. Pianistai Bennet Eicke ir Dana Asnate Kļava. Programoje: M. K. Čiurlionis, L. van Beethoven, M. Weinberg, J. Haydn, A. Scriabin.

08.03 d. 16:00 val. Pianistas Andrius Vasiliauskas. Programoje: M. K. Čiurlionis, C. Schumann, St. Moniuszko, T. Juzeliūnas.

08.07 d. 20:00 val. Pianistas Kšištof Markievič ir solistė Monika Kučinska. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. Adams, J. Cage, S. Barber.

08.10 d. 16:00 val. „Lietuvos pianistų dinastija“ Veronika Vitaitė, Aleksandra Žvirblytė, Paulius Andersson. Programoje: M. K. Čiurlionis, F. Chopin, A. Dvořák, A. Scriabin, S. Rachmaninov, A. Schnittke.

08.14 d. 20:00 val. Pianistas Rimantas Vingras. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, L. van Beethoven, N. Medtner, A. Scriabin, A. Šenderovas.

08.17 d. 16:00 val. Pianistas Motiejus Bazaras. Programoje: M. K. Čiurlionis, Ch. Ives.

08.24 d. 16:00 val. Pianistė Neringa Valuntonytė. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, L. van Beethoven, F. Liszt, R. Wagner – F. Liszt, V. Bartulis, G. Bacewicz.

08.28 d. 20:00 val. Pianistai Lukas Gedvilas ir Julija Bagdonavičiūtė. Programoje: M. K. Čiurlionis, W. A. Mozart, F. Chopin, I. Stravinsky, F. Liszt.

08.31 d. 16:00 val. Pianistai Lina Žutautaitė ir Vincenzo De Martino. Programoje: M. K. Čiurlionis, J. S. Bach, L. van Beethoven, F. Liszt, S. Rachmaninov.

Bilietų kainos:
suaugusiam – 5 Eurai;
moksleiviui, studentui, senjorui – 3 Eurai.
Bilietus galima įsigyti prieš koncertą M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkai.

TARPTAUTINIO FESTIVALIO „DRUSKININKU VASARA SU M. K. ČIURLIONIU” KONCERTAS

2019 m. liepos mėn. 26 d. 16 val.

fortepijoninės muzikos koncertas M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus sode. Svečiuose – Irena Frieland (Izraelis) bei meistriškumo mokyklos smuikininkai. Programoje: M. K. Čiurlionis, N. Lerner, S. Rachmaninov, A. Skriabin.

Bilietus po 5 Eur. įsigysite prieš koncertą M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje.

TARPTAUTINIO FESTIVALIO „DRUSKININKU VASARA SU M. K. ČIURLIONIU” M. K. ČIURLIONIO STUDIJŲ SAVAITĖS ATIDARYMAS

2019 m. liepos mėn. 23 d. 10 val.

Fortepijoninės muzikos koncertas M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje.
Dalyvauja: Kristijonas Megelinskas, Augustas Navickas (fortepijonas), mokytoja Nona Kalvaitienė ir smuikininkų meistriškumo mokyklos jaunieji smuikininkai.

KONCERTAS NEMOKAMAS

VIKTORO PETRAVIČIAUS GRAFIKOS DARBŲ PARODA ,,TARP DIEVŲ IR MOTERŲ”

Parodos atidarymas 2019 m. liepos mėn. 23 d. 11 val.

…V. Petravičiaus kūrybos ištakos – lietuvių tautosakoje. Simboliniai įvaizdžiai, ikonografinis jų lygmuo remiasi kultūriniais archetipais, jis pirmasis iš lietuvių grafikų taip galingai pajudino archajišką mitinį nacionalinės kultūros klodą, intuityviai kūrė mitologinės atminties gaivinamą poetišką žmogaus ir gamtos vienybės pasaulį. V. Petravičiaus kūrybos branduoly esanti archetipiška moters ir vyro priešprieša, jų amžino prieštaringo ryšio, meilės idėja persmelkia įvairių siužetų jo kūrinius, sušvinta nacionalinėmis ir universaliomis spalvomis.
…Fantastinėse gamtos ir architektūros vizijose piešė liaudiškas lietuviško sodžiaus varpines ir gotikinę Zapyškio bažnyčią, Eifelio bokštą ir Koliziejų, o UnionPier sodybą pavertė rojaus žemėje įvaizdžiu. Ant Mičigano krantų apgyvendino baltų dievus, toteminius galvijus ir paukščius. Didelio, dažniausiai vertikalaus formato, monumentalios tektonikos, daugiabalsės ir daugiareikšmės kompozicijos, įkūnijančios nuolatinį vitališką vyksmą, erdvės ir laiko beribiškumą, lėmė bendrą epinę 8-ojo ir ypač 9-ojo dešimtmečio Petravičiaus kūrybos dvasią. Spontaniška, intuityvi, racionalioms struktūroms nepasiduodanti jo grafika savaip modeliavo kosmosą, binarinėmis žemės ir dangaus, saulės ir mėnulio, moters ir vyro opozicijomis ryškino pasaulio tvarką.

…Karalių, kaip ir kai kuriais kitais (angelo, saulės ir mėnulio) motyvais bei dar bendresniais etninės mitopoetinės tradicijos vaizdiniais V. Petravičius artimas M. K. Čiurlioniui. Būdinga, kad jis išraižė in memoriam Čiurlionio ekslibrisą, pavaizduodamas karalių laivelyje. O jo spalvotas raižinys „Himnas unisonu” (arba „Amžinybės vizija”, 1982), kuriame irgi yra karūnos motyvas, aukštyn kylančiais transcendentinio regėjimo ritmais kiek panašus į Čiurlionio „Rex”. Prisimindamas jaunystės metus Kauno meno mokykloje, V. Petravičius pažymi, kad jo kaip menininko laisvėjimui Čiurlionis turėjo lemiamos reikšmės: „Meno mokykloj dirbti buvo gera. Bet reikėjo dirbti, kaip mokykla reikalauja. Bet man daugiau įtakos darė Čiurlionis…

Dailėtyrininkė dr. Ingrida Korsakaitė

Paroda veiks iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.

RENGINYS – EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS ,,KARALIAUS KARŪNA”

2019 m. liepos mėn. 6 d. 12-15 val.

Edukacinis užsiėmimas ,,Karaliaus karūna”, skirtas Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai paminėti.

RENGINYS NEMOKAMAS

LAIDŲ CIKLO ,,M. DOBUŽINSKIS – LIETUVOS VALSTYBĖS SIMBOLIŲ IR HERALDIKOS KŪRĖJAS” PERŽIŪRA

2019 m. liepos mėn. 5 d. 17 val.

Keturių laidų ciklo ,,M. Dobužinskis – Lietuvos valstybės simbolių ir heraldikos kūrėjas” peržiūra M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Trukmė – 1,5 val.

RENGINYS NEMOKAMAS

KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLOS „VARPELIS” KONCERTAS

2019 m. birželio mėn. 8 d. 12 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje viešės Kauno berniukų chorinio dainavimo mokykla „Varpelis”.

KONCERTAS NEMOKAMAS

TARPTAUTINIO FESTIVALIO „DRUSKININKU VASARA SU M. K. ČIURLIONIU” ATIDARYMO KONCERTAS

2019 m. birželio mėn. 6 d. 15 val.

Koncertuos Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos jaunių choras „Varėnė“ (vadovė – Ilona Zalanskienė) ir Alytaus muzikos mokyklos moksleiviai – tarptautinių konkursų laureatai.

Renginio vedėjas, muzikologas Vaclovas Juodpusis

KONCERTAS NEMOKAMAS

MSTISLAVO DOBUŽINSKIO PARODA „SCENOGRAFIJA LIETUVOS TEATRE”

Parodos atidarymas 2019 m. birželio mėn. 6 d. 16 val.

Mstislavas Dobužinskis gimė 1875 m. rugpjūčio 15 d. Naugarde. 1895 m. baigė Vilniaus antrąją berniukų gimnaziją, tais pačiais metais įstojo į Peterburgo universiteto juridinį fakultetą. 1899–1901 m. Miunchene mokėsi privačiose Antono Ažbé ir Simono Hollósy dailės mokyklose, o vėliau Peterburge tęsė studijas pas Menų akademijos profesorių Vasilijų Maté. 1902 m. tapo menininkų draugijos „Meno pasaulis“ nariu.
Dailininkas XX a. pradžioje Sankt Peterburge sutiko kompozitorių, tapytoją ir grafiką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį su kuriuo netrukus tapo gerais draugais. Dobužinskis vienas pirmųjų įvertino Čiurlionio originalumą, padėjo jam užmegzti ryšius su Peterburgo dailininkų ir muzikų draugijų nariais, kartu dalyvavo „Meno pasaulio” ir Rusų dailininkų sąjungos rengtose parodose Peterburge ir Maskvoje.
Mstislavas Dobužinskis 1906 m. buvo paskirtas Dekoratyvinio meno kolegijos profesoriumi, nuo 1906 m. iki 1911 m. dėstė privačioje mecenatės Jelizavetos Zvancevos dailės mokykloje. Dailininkas 1918–1924 m. dirbo Maskvos ir Peterburgo teatruose, o nuo 1922-ųjų pradėjo dėstyti Peterburgo dailės akademijoje.
Tarpininkaujant J. Baltrušaičiui, 1925 metais Dobužinskiui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Nuo 1929-ųjų ilgesniam laikui įsikūręs Kaune, jis iki 1930 metų vadovavo Kauno meno mokyklos grafikos ir dekoratyvinės tapybos studijoms. 1930–1933 metais Kaune veikė privati Dobužinskio studija. Iki Antrojo pasaulinio karo menininkas surengė penkiolika personalinių kūrybos parodų, dalyvavo keliose lietuvių dailės parodose, kūrė architektūrinius peizažus, iliustravo keletą leidinių, dirbo taikomosios grafikos ir ekslibriso srityje, domėjosi heraldika. Tačiau svarbiausias Dobužinskio indėlis į Lietuvos kultūrą – tai Valstybės teatre sukurtos scenografijos ir kostiumai 38-iems spektakliams.

Sankt Peterburge, Maskvoje, Paryžiuje su Sergejaus Diagilevo trupe, režisieriais Nikolajum Jevreinovu, Fiodoru Komisarževskiu, Vsevolodu Mejerholdu, Konstantinu Stanislavskiu dirbęs M. Dobužinskis buvo vienas ryškiausių ir aktyviausių XX a. pradžioje profesionaliame Lietuvos teatre kūrusių dailininkų. Jis tapo savotišku teatro dailės estetinių principų kelrodžiu, padėjusiu pakeisti požiūrį į scenografiją, jos problemas ir tikslus. Vienas iš svarbiausių M. Dobužinskio kūrybos bruožų buvo sugebėjimas, derinant režisieriaus ir dailininko idėjas, kurti spektaklį kaip meninę visumą. Taip pat retrospektyvizmas – daugelyje spektaklių scenoje dailininkas siekė senosios architektūros formomis, veikėjų kostiumais, butaforijos detalėmis atskleisti epochos dvasią, jos stilių. M. Dobužinskis skatino atsisakyti bereikalingai detalizuotų scenovaizdžių, ieškoti apibendrintų, išraiškingų formų, įprasminančių vidinį, emocinį spektaklio veiksmo turinį. Kurdamas kostiumų eskizus, jis kiekvienam personažui suteikdavo savitą charakterį, atitinkantį ne tik veikėjų išorinius ypatumus, bet ir vidinius jų bruožus.
1938 m. dailininkas išvyko į Londoną, o 1939-aisiais į JAV, kur dirbo įvairiose meno srityse, rengė parodas, kūrė architektūrinius peizažus, dekoravo filmų pastatymus, kūrė scenografiją teatrams. Į Europą M. Dobužinskis grįžo 1947 m. Lankėsi Paryžiuje, Londone, Šveicarijoje, beveik dvejus metus dirbo Milano „La Scala“ ir Neapolio „San Carlo“ teatruose Italijoje. Rašė atsiminimus. Dailininkas mirė 1957 m. lapkričio 22 d. Niujorke.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomą M. Dobužinskio kolekciją sudaro daugiau nei tūkstantis jo darbų – tai vertingiausias scenografijos eskizų rinkinys muziejuje ir didžiausia šio dailininko teatro dailės kūrinių kolekcija Lietuvoje, kuri 2009 m. pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Joje sukaupti reikšmingiausi ir brandžiausi Lietuvos teatrui sukurti dailininko darbai, kurių nedidelė dalis pristatoma šioje parodoje. Tarp jų puikūs M. Dobužinskio istorijos išmanymo ir sugebėjimo interpretuoti istorinius šaltinius pavyzdžiai – Piotro Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“ (1936) ir Modesto Musorgskio „Boriso Godunovo“ (1930) eskizai, muzikai artimu linijų virpesiu ir skaidrumu alsuojantys Charles Gounod „Faustas“ (1931) kostiumų eskizai, vienas geriausių dailininko darbų, savo meniškumu ir emociniu įtaigumu pralenkusių operos muziką, dramaturgiją ir patį pastatymą Jurgio Karnavičiaus „Radvilos Perkūno“ (1937) scenografija, kurioje dailininkas į sceną perkėlė Vilniaus architektūrinius motyvus ir atskleidė Lietuvoje kadaise dėvėtos aprangos įvairovę, Veros Smirnovos „Anderseno pasakų“ (1939) veikėjų kostiumai, kuriuose M. Dobužinskis atsiskleidė kaip literatūros žinovas, gebantis suprasti, pajausti kūrinį ir tinkamai jį interpretuoti, su humoru ir ironija pažvelgti į konkrečiam herojui būdingus bruožus.

Šiai parodai atrinkti kūriniai iš dvylikos Valstybės teatre pastatytų spektaklių. Daugelis šių Mstislavo Dobužinskio sukurtų scenografijos eskizų rodyti ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Sankt Peterburge, Minske, Žemutiniame Naugarde, Kaliningrade, Gdanske, Turine vykusiose parodose.

Paroda veiks iki 2019. m. liepos mėn. 11 d.

SANKT PETERBURGO MUZIKOS MOKYKLOS NR. 18 MOKSLEIVIŲ KONCERTAS „MUZIKINIS LINKĖJIMAS IŠ SANKT PETERBURGO”

2019 m. birželio mėn. 5 d. 17 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia į jaunųjų talentų, atvykusių iš Sankt Peterburgo, fortepijoninės muzikos koncertą „Muzikinis linkėjimas iš Sankt Peterburgo“. Renginio metu skambės M. K. Čiurlionio, E. Griego, E. Elgaro, C. Debussy ir kitų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliks Sankt Peterburgo vaikų muzikos mokyklos nr. 18 moksleiviai.

KONCERTAS NEMOKAMAS

M. K. ČIURLIONIO NAMŲ CHORO KONCERTAS

2019 m. birželio mėn. 1 d. 14 val.

M. K. Čiurlionio namų choro koncertas M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Choro vadovai Rokas Zubovas ir Mantvydas Drūlia. Skambės harmonizuotos lietuvių liaudies melodijos ir dainos.

KONCERTAS NEMOKAMAS

NACIONALINIO M. K. ČIURLIONIO KULTŪROS KELIO KONCERTAS

2019 m. gegužės mėn. 25 d. 13 val.

M. K. Čiurlionio nacionalinio kultūros kelio atidarymo koncertas “Į Druskininkus sugrįžus” M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Svečiuose – pianistas Rokas Zubovas.

KONCERTAS NEMOKAMAS

EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIAME MUZIEJUJE

2019 m. gegužės mėn. 18 d. 18- 24 val.

18:00 Garsinė improvizacija „Kelionė po paslaptingus M. K. Čiurlionio paveikslus I“ arba „Balsu atgimę paveikslai I“.
Latvių menininkė Dana Indāne – Surkienė įvairių meno, muzikos, teatro projektų organizatorė, režisierė ir atlikėja, magistro laipsnį įgijusi Estijos muzikos ir teatro akademijoje. Muziejų nakties renginio metu visos Dana Indāne improvizacijos bus atliekamos spontaniškai prie paslaptingų M. K. Čiurlionio paveikslų.

18:30 Kūrybinės dirbtuvės „Origami“.
Susipažinsite su japonišku popieriaus lankstymo menu. Iš vieno popieriaus lapo, nenaudodami žirklių ar klijų, kursime lėktuvėlius, dėžutes ir net fantastinius gyvūnus.

20:00 Garsinė improvizacija „Kelionė po paslaptingus M. K. Čiurlionio paveikslus II“ arba „Balsu atgimę paveikslai II“.
Latvių menininkė Dana Indāne – Surkienė įvairių meno, muzikos, teatro projektų organizatorė, režisierė ir atlikėja, magistro laipsnį įgijusi Estijos muzikos ir teatro akademijoje. Muziejų nakties renginio metu visos Dana Indāne improvizacijos bus atliekamos spontaniškai prie paslaptingų M. K. Čiurlionio paveikslų.

20:30 Menininkės Jūratės Kazakevičiūtės kūrybinės dirbtuvės „Koja 2,5“.
Savaitinis laikraštis + klijai pakvies į išskirtines meno dirbtuves, inspiruotas japonų menininkės Junko Suzuki kūrinio „Koja 2,5“.

22:00 Video projekcija „Senieji, mielieji Druskininkai”.
Senosios Druskininkų miesto nuotraukos iš M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus archyvų atgulė į menininko Andriaus Grigalaičio video projekciją „Senieji, mielieji Druskininkai“.

22:30 Kūrybinės dirbtuvės „Juoda naktis kaip dėmė“.
Vis dar nesimiega ir norisi veiklos? Jums padės teptukas, japoniškas tušas ir rankų darbo popierius – priemonės, kurios išlaisvins budrią vaizduotę.

MUZIEJAUS LANKYMAS IR RENGINIAI NEMOKAMI

JURIJ ŠENIAVSKIJ KNYGOS „M. K. ČIURLIONIS IR SANKT PETERBURGAS” PRISTATYMAS

2019 m. gegužės mėn. 10 d. 16 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia į Jurij Šeniavskij knygos „M. K. Čiurlionis ir Sankt Peterburgas“ pristatymą. Knygoje nagrinėjamas peterburgietiškasis M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos laikotarpis, leidžiantis skaitytojui artimiau pažinti laikotarpį ir aplinką, kurioje 1908 – 1910 m. gyveno ir kūrė lietuvių genijus. Lietuvių ir rusų kalbomis išleistą knygą pristatys autorius. Renginys vyks rusų / lietuvių kalbomis.
Jurij Šeniavskij knygą bus galima įsigyti ir M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus kasoje.

RENGINYS NEMOKAMAS

VILNIAUS ALGIRDO MUZIKOS MOKYKLOS STYGINIŲ INSTRUMENTŲ ORKESTRO IR SOLISTŲ KONCERTAS

2019 m. gegužės mėn. 3 d. 12 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje viešės Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos styginių instrumentų orkestras (vadovas ir dirigentas M. Jankūnas) ir solistės A. Aukselytė, E. Vancevičiūtė, M. Roscon. Koncerte „Skamba muzika Lietuvos muziejuose ir dvaruose” skambės M. K. Čiurlionio, T. Šerno, B. Bvariono, V. Klova. A. Kačianausko kūriniai.

KONCERTAS NEMOKAMAS

SANKT PETERBURGO M. K. ČIURLIONIO DRAUGIJOS NARIŲ KONCERTAS

2019 m. balandžio mėn. 13 d. 16 val.

Pažymint 110-ąsias M. K. Čiurlionio apsilankymo Peterburge metines, M. K. Čiurlionio draugijos nariai iš Sankt Peterburgo balandžio 13 d. senuosiuose Čiurlionių namuose atliks specialiai šiai progai parengtą programą. Koncertuos A. Achmatovos menų gimnazijos dėstytojos Svetlana Strukova (fortepijonas), Ksenija Ferenci (fleita) ir Marija Iljunina (smuikas).

KONCERTAS NEMOKAMAS

„NAUJOSIOS ROMUVOS” SUSITIKIMAS SU SKAITYTOJAIS

2019 m. balandžio mėn. 3 d. 17 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje vyks NAUJOSIOS ROMUVOS susitikimas su skaitytojais ir JONO BALČIAUS poezijos rinktinės „Spalio danguos” pristatymas. Dalyvaus: „Naujosios Romuvos” vyr. redaktorius Andrius Konickis, poezijos rinktinės sudarytojos Bronė Balčienė, Alma Lapinskienė, poetai Rita Makselytė, Juozas Žitkauskas ir kt.

RENGINYS NEMOKAMAS

JAPONIJOS ŠIUOLAIKINIS MENAS IŠ
J. MONKUTĖS-MARKS MUZIEJAUS-GALERIJOS KOLEKCIJOS

Parodos atidarymas 2019 m. kovo mėn. 30 d. 14 val.

K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje siūloma pažintis su šiuolaikine japonų menininkų kūrinių kolekcija iš J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos. Šio muziejaus istorija prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kuomet Lietuvos išeivė, menininkė Janina Monkutė-Marks padovanojo Tėvynei savo tapybos, grafikos ir tekstilės meno kūrinių kolekciją. 2000 m. menininkė įsteigė pelno nesiekiančią organizaciją ir, įsigijusi pastatą Kėdainiuose, įkūrė savo vardo muziejų-galeriją. Janinos Monkutės-Marks muziejus įsipareigojo dalintis kultūros ir meno lobiais ne tik su Kėdainių miesto, bet ir Lietuvos bendruomenėmis, muziejais, galerijomis, kultūros centrais. Kultūros židinys puoselėja kūrybinę įvairovę bei žmonių bendravimą, rengdami parodas, simpoziumus, paskaitas, literatūros vakarus, koncertus, edukacinius ir filantropinius projektus.

2009 m. pažintis su japonų kuratore Kakuko Ishii pasuko šio muziejaus-galerijos kultūrinį gyvenimą tarptautinių parodų linkme. Kartu su K. Ishii J. Monkutės-Marks muziejus-galerija surengė 6 tarptautines parodas, kuriose buvo pristatyti įvairių sričių japonų menininkai, kuriantys tiek tradicinėmis, tiek autorinėmis meno technikomis. Japonai, norėdami atsidėkoti už bendradarbiavimą ir galimybę savo kūrinius eksponuoti Lietuvoje, J. Monkutės-Marks muziejui padovanojo daugiau nei 50 įvairiomis technikomis sukurtų meno kūrinių. Nedidelė japonų menininkų kolekcijos dalis svečiuojasi M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje Druskininkuose.

Ekspozicijoje vietą dalinasi skirtingų kartų menininkų darbai, kurie skiriasi tiek stilistika, tiek atlikimo būdu, tačiau visus menininkus vienija – nedidelis meno kūrinių formatas. Kūriniuose atsispindi individualus menininkų stilius: nuo autorinių atradimų, kurie neretai apjungia net kelias meno šakas viename darbe, iki tradicinių, tačiau savaip perteiktų technikų. Parodoje „Japonijos šiuolaikinis menas iš J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos kolekcijos“ susipažinsite su Mitsue Ito, Haruko Honma, Yukako Sorai, Ueda Nobuko, Ken Kagajo, Koko Shimomura, Junko Suzuki, Yasuko Iyanaga, Rieko Yashiro, Kakuko Ishii, Jean-Michel Letellier, Miki Nakamura, Honma Kazue, Kurita Toru, Kuroki Mitsuru, Moon Jiyoung, Osumi Yuki, Suzuka Yasu, Tate Masaaki, Tsukuda Mayumi, Ueda Kyoko, Iyanaga Yasuko, Yoshiya Emiko, Yunohara Kiyoshi, Makiko Wakisaka menininkų kūriniais, sukurtais Japonijoje, o „gyvenančiais“ Lietuvoje.

Paroda veiks 2019 03 30 – 2019 06 06

NEMOKAMAS EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS „TAUTIŠKA APYRANKĖ”

2019 m. vasario mėn. 16 d. nuo 11:00 iki 15:30 val.
M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje vyks nemokamas edukacinis užsiėmimas „Tautiška apyrankė“. Popierius + žirklės + klijai = tautiška apyrankė.

RENGINYS NEMOKAMAS

JOHANNES HÄNSCH TAPYBOS PARODA „KAIP MYLĖTI SAVO ŠALĮ“

Paroda eksponuojama nuo 2019 m. vasario mėn. 8 d. iki kovo 27 d.

Jau antrą kartą M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje pristatoma žymaus vokiečių tapytojo, skulptoriaus, aktyvaus Berlyno, Miuncheno dailės parodų dalyvio, C. Blecheno premijos laureato Johannes Hänsch‘o (1875-1945) personalinė paroda. Ne tik gimimo metų sutapimai, bet ir kitos gyvenimo paralelės berlynietį, peizažistą sieja su žymiausiu Lietuvos dailininku ir kompozitoriumi. Berlyno skulptoriaus Adolfo Hänsch‘o sūnus, kaip ir M. K. Čiurlionis, Johannes pirmiausiai sekė tėvo pėdomis. 1892-1897 metais studijavo skulptūrą, dirbo tėvo dirbtuvėje, medžio skulptūros dirbtuvėse. Susižavėjęs tapyba, 1897 metais jis įstojo į Berlyno Karališkosios akademijos vaizduojamojo meno klasę. J. Hänsch‘ą įkvėpė ir formavo garsūs XIX-XX a. sandūros tapytojai: P. Vorgang‘as ir F. Kallmorgen‘as. Ypač didelę įtaką J. Hänsch‘o kūrybai turėjo dailininko, akademiko E. Bracht‘o paskaitos, kurios kaip vadovėlis atsispindėjo jo peizažinėje tapyboje. Pirmenybė vietinio kraštovaizdžio eskizams ir vieningos Vokietijos vizija – tai ne tik E. Bracht‘o, bet ir visos Berlyno Karališkosios akademijos ideologijos pamatas, suformuotas dar 1871 m. suvienytos Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo I-ojo.

Nuo 1902 metų J Hänsch‘as pradėjo dalyvauti Berlyno parodose, F. Kallmorgen‘o remiamas, savo darbus eksponavo kasmetinėse „Berlyno menininkų sąjungos“ (GBK) rengiamose parodose. Nuo 1904 metų dailininkas tapo ir kasmetinių „Stiklo rūmų“ parodų Miunchene dalyvis. Baigęs peizažinę tapybą Berlyno karališkoje akademijoje, 1905-1912 m. mokslus tęsė Berlyno dailės akademijoje pas A. Hertel‘į. Po studijų dirbo kaip laisvas menininkas, Nuo 1935 metų tapo Berlyno dailininkų draugijos nariu. Studijų metais ir po jų J. Hänsch‘as aktyviai dalyvavo pleneruose, daug keliavo. Dailininkui, kaip ir M. K. Čiurlioniui, didžiausias kūrybos įkvėpimas – neišmatuojamas kalnų laisvės pojūtis ir neaprėpiamomis jūros platybės. Berlynietis J. Hänsch‘as, gyvenęs sudėtingomis istorinėmis ir politinėmis sąlygomis, pačiame I ir II Pasaulinių karų sūkuryje, nesiliovė svajoti ir aukštinti savo tėviškės gamtos grožį dailės darbuose. Jo darbų kolekcijoje įamžinti Berlyno ir jo apylinkių vaizdai, Šiaurės jūros pakrantė ir, žinoma, dailininko taip pamėgti Sudetų kalnai. Jį labiausiai žavėjo bundanti pavasario gamta, ryto gaiva ir rudenėjanti dangaus pašvaistė.

Gausi J. Hänsch‘o darbų kolekcija – tai didžiojo patrioto, mecenato Mykolo Žilinsko dovana Lietuvai. Apsigyvenęs Vakarų Berlyne, M. Žilinskas ėmė kolekcionuoti ir po dailininko mirties supirko didžiąją dalį J. Hänsch‘o dailės darbų, apimančių daugiau kaip keturiasdešimt metų jo kūrybinio darbo. Tai peizažai, portretai ir natiurmortai saugomi M. Žilinsko dailės galerijoje, Kaune.

2019 METŲ DZŪKŲ KALENDORIAUS PRISTATYMAS

2018 m. gruodžio mėn. 14 d. 16:30 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia į asociacijos “Vilniaus dzūkuliai” renginį. Poetas, dzūkų tarmės puoselėtojas Juozas Žitkauskas pristatys 2019 metų dzūkų kalendorių. Susipažinsite su žymiausiomis Dzūkijos asmenybėmis: M. K. Čiurlioniu, V. K. Jonynu, A. Žmuidzinavičiumi, V. Povilioniene ir kitais.

Renginio metu bus galima įsigyti 2019 metų dzūkų kalendorių bei kitų dzūkiškų leidinių.

RENGINYS NEMOKAMAS

LITERATŪRINĖ POPIETĖ „M. K. ČIURLIONIO LAIŠKAI”

2018 m. gruodžio mėn. 1 d. 14 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje organizuojama literatūrinė popietė „M. K. Čiurlionio laiškai”. Dalyvaus keistuolių teatro ir teatro laboratorijos „Atviras ratas“ aktoriai Justas Tertelis ir Vesta Šumilovaitė-Tertelienė, ir Druskininkų PMMA „Branduma”.

RENGINYS NEMOKAMAS

JAPONIJOS PLUOŠTO MENO PARODA „PYNIMAS”

Parodos atidarymas 2018 m. lapkričio mėn. 29 d. 17 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje siūloma pažintis su visame pasaulyje garsiu Japonijos pynimo menu (angl. basketry). Tekstilės bienalę „(At)kurti“ (eksponuojamą V. K. Jonyno galerijoje) papildo Japonijos dailininkų nedidelio formato pynimo meno kūrinių paroda. Keliasdešimties darbų kolekcija (kuratorė – Kakuko Ishii) sudaryta iš neseniai 30-metį atšventusios Pynimo parodų grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) narių kūrinių. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio Japonijoje gyvuojanti menininkų grupė, subūrusi arti šimto narių, plėtoja archajines krepšių pynybos technikas, jas taiko šiuolaikinėms erdvinėms kompozicijoms. Iš tradicinių krepšių pynybos kilusi tarptautinė tekstilės pakraipa rado tinkamą dirvą Japonijoje, turinčioje senas krepšių gamybos tradicijas. Pynimas iš gamtinių pluoštų, popieriaus, vielos atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą perteikti pirmapradį medžiagos grožį, jį tikslingai pasitelkti dirbinio struktūrai paryškinti, jo dėka kurti subtilias užuominas ir iškalbingas potekstes. Pynimo parodų grupės ekspozicijos keliauja po pasaulį, supažindindamos su Japonijos kultūra ir neišsenkančiomis senų technologijų galimybėmis tarnauti šiuolaikiniam menui.

Menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė (Lietuva)

Parodoje „Pynimas“ pristatomas Japonijos pynimo menas kaip pluošto menas, kūrybiškai atskleidžiantis krepšių pynimo medžiagas bei technikas. Parodos kuratorė ir menininkė Kakuko Ishii tyrinėjant krepšių pynybą, daugiausiai dėmesio skiria medžiagos ir struktūrinio mechanizmo tarpusavio sąveikai. XX a. devintajame dešimtmetyje pradėjusi rengti kursus, siekė Japonijoje paskleisti konceptualų požiūrį į krepšių pynybą. Kai kurie tuometiniai Kakuko Ishii mokiniai vėliau ėmėsi organizuoti kasmetines pynimo meno parodas, toliau puoselėdmi šią Japonijai naują meno šaką. Pirmoji paroda buvo surengta 1986 m. galerijoje „Senbikiya“ Tokijo Čiūo rajone. Nuo pat pradžių pynimo grupės (angl. Basketry Exhibitions Group) tikslas buvo mokytis vienam iš kito ir garsinti savo narius. Palyginti su valdžios remiamu tradiciniu bambukinių krepšių pynimo menu ar pynimo liaudies menu mingei, šiuolaikinis pynimo menas Japonijoje vis dar yra mažai paplitęs ir nelabai žinomas. Pynėjų grupė stengėsi nepavirsti vadinamąja menininkų-amatininkų draugija ar aplink vieną pagrindinį menininką susiformavusia specifine mokykla. „Žinojau, kad Japonijos kultūriniame klimate tokie dariniai labai greitai iškyla ir taip pat greitai žlunga, nes dėl specifinio / autoritarinio organizacijų pobūdžio dažnai nukrypstama nuo pirminių idealų. Mūsų grupę jungia tarpusavio pagarba ir įsitikinimas, kad kiekvienas iš mūsų turime ne tik būti kūrybingas menininkas, bet ir vadovauti tiek sau pačiam, tiek visai grupei“, – teigė menininkė ir parodos kuratorė Kakuko Ishii.

Paroda veiks iki 2019 02 06

M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIO MUZIEJAUS EGLUTĖ
„M. K. ČIURLIONIO LAIŠKAI”

2018 m. lapkričio mėn. 30 d. 17 val.

Druskininkų gydyklų parke, prie muzikinio fontano, įžiebta M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus eglutė „M. K. Čiurlionio laiškai”. Kurortą puošiantis kalėdinių eglučių parkas, su 56 eglutėmis, džiugins druskininkiečius ir miesto svečius iki 2019 m. sausio mėnesio 20 dienos.

MARIAUS ABRAMAVIČIAUS-Neboisia
TAPYBOS DARBŲ PARODA „PRO ANGELO LANGĄ”

Parodos atidarymas 2018 m. spalio mėn. 6 d. 12:30 val.

Tapytoją, fotomenininką, keliautoją, rašytoją ir poetą avantiūristą Marių Abramavičių-Neboisia nuo vaikystės lydėjo M. K. Čiurlionio atmosfera. Namuose kabojo Kazio Šimonio tapyba, M. K. Čiurlionio paveikslo „Bičiulystė” reprodukcija. „Bet tada to nežinojau, o tiesiog žiūrėjau į žmogų, laikantį šviesą, ir mačiau tą spindinčią sielos erdvę“, – teigė M. Abramavičius. Įkvėptas M. K. Čiurlionio paveikslų ciklo „Pasaulio sutvėrimas“, dailininkas 1998 m. sukūrė savo paveikslų ciklą pasaulio tvėrimo tema.

Parodoje „Pro angelo langą“ pristatomi M. Abramavičiaus skirtingų laikotarpių tapybos darbai. Vieni tapyti jau seniai ir paimti iš ciklo „Pasaulio sutvėrimas“, kiti – nauji, sukurti pastaraisiais metais. Tai didelio formato paveikslai „Šviežio pasaulio sūkurys“ ir „Kelias nežinomybėn“, taip pat mažo formato drobės „Paprastas dievas“, „Piramidžių sodai pavasarį“ bei kiti, kuriuose atsiveria begalinės erdvės. „Kosminių erdvių pajautimas mane lydi ne tik naktimis, žvelgiant į žvaigždėtą dangų, bet ir kasdienybės laike, žvelgiant į gyvenimo erdvę. Ši erdvė praplečia gyvenimo kontekstą… Žiūrėkite ir įsileiskite į save, arba nerkite į paveikslo gilumą ir patirkite!“ – siūlo parodos autorius.

Aktyvus, laisvas, svajingas ir šmaikštus transcendentinių pasaulių tapytojas Marius Abramavičius-Neboisia gimė ir augo Vilniuje. Menininkas dažnai keliauja ir aprašo kelionių įspūdžius knygose, kurių išleistos jau keturios: „Punktyrai kelio paraštėse“ (2010), „Klajūno užrašai. Gruzija“ (2011), „Iranas – kita Mėnulio pusė“ (2016), „Azerbaidžanas. Klajūno užrašai“ (2018). M. Abramavičius yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (1998), „Užupio meno inkubatoriaus“ tarptautinių kūrybinių projektų vadovas, meno centrų tinklo Užupis-Kristianija-Hirvitalo koordinatorius bei įvairių meninių ir kūrybinių projektų Lietuvoje, Švedijoje, Gruzijoje, Azerbaidžane ir Prancūzijoje dalyvis. Dailininkas ir fotomenininkas yra surengęs daugiau kaip 60 personalinių tapybos ir fotografijos parodų įvairiose pasaulio vietose. Originalių idėjų autorius keliaudamas stato vertikales – akmeninius bokštus ir su aitvarais į dangų kelia didžiulius paveikslus – vėliavas.

Paroda veiks iki 2018 12 27

POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 2018

2018 m. spalio mėn. 6 d. 11 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje svečiuojasi XXIX tarptautinis literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo 2018“ subursiantis poetus ir poezijos mylėtojus į dviejų eilėraščių – kito poeto mėgstamiausio eilėraščio ir savojo – skaitymus.

RENGINYS NEMOKAMAS

XVI tarptautinio menų festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ pabaigos renginys – MUZIKOS POPIETĖ „SVEČIUOSE PAS ČIURLIONĮ”

2018 m. rugsėjo mėn. 28 d. 12 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje rengiama muzikos popietė „Svečiuose pas Čiurlionį“. Koncertuos Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos meno kolektyvai ir solistai. Programoje M. K. Čiurlionis, J. Čiurlionytė, K. Vasiliauskaitė, A. Piazzolla ir kt.

RENGINYS NEMOKAMAS

EDUKACINIS PLENERAS „PASVEIKINKIM M. K. ČIURLIONĮ”

2018 m. rugsėjo mėn. 21 d. 10-13 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia į nemokamą edukacinį plenerą „Pasveikinkim Čiurlionį”, skirtą M. K. Čiurlionio 143 gimimo metinėms paminėti. Jūsų laukia ekskursija po M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų ir edukacinis užsiėmimas sode piešiant ant molbertų su pastele. Į 2018 m. rugsėjo 21 d. vyksiantį renginį kviečiame registruotis moksleivių ir gimnazistų grupes el. p.: ciurlioniomemorialinis@gmail.com

RENGINYS NEMOKAMAS

STASIO EIDRIGEVIČIAUS PARODA „HOMMAGE A ČIURLIONIS”

Parodos atidarymas 2018 m. rugpjūčio mėn. 31 d. 17 val.

Tapytoją, grafiką, režisierių Stasį Eidrigevičių nuo pat mokyklos suolo lydėjo M. K. Čiurlionis – kaip Lietuvos meno ikona. Dailininkus sieja naudojamų technikų bendrumas: pastelė, tempera, akvarelė, pieštukas. Taip pat paukščių, gyvūnų, daiktų ir erdvės simbolinis traktavimas. Trečias bendrumas – meilė raidei. „Žiūrint į Čiurlionio paveikslą „Jūra”, pakilusioje bangoje matau trijų raidžių junginį – MKČ. 2000-2001 metais kilo mintis tas tris raides – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – įprasminti savaip, piešiant jo portretų ciklą, kur veidas pasislėpęs tarytum už trijų raidžių kaukės”, – teigė parodos autorius. Parodoje „Hommage à Čiurlionis“ dailininkas kalba apie didžiojo Lietuvos dailininko pagerbimą, savitą jo atminimo įamžinimą. Tai įspūdžių pėdsakai iš jo kelionių, kuomet viešint Krokuvoje gavo dovanų dvi tuščias knygeles eskizams. „Ant viršelio – M. K. Čiurlionio portretas. Iškart piešiu ant jo veido, tartum atlikdamas pastaruoju metu taip madingas tatuiruotes. Viršelis papuoštas. Kas bus baltuose lapeliuose?“, – savo įspūdžiais apie parodos gimimą dalijasi menininkas.

Stasys Eidrigevičius gimė 1949 m. Mediniškių kaime, Pakruojo rajone. 1968 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą, 1973 m. Valstybinį dailės institutą (dab. Vilniaus dailės akademija). Nuo 1980 m. menininkas gyvena Varšuvoje. Įvairiose šalyse yra surengęs daugiau kaip100 individualių parodų, kuriose eksponavo paveikslus, grafikos darbus, ekslibrisus, plakatus, miniatiūras, pasteles, fotografijas. Ne viena tautiečių karta yra užaugusi su S. Eidrigevičiaus iliustruotomis pasakų knygomis. Menininkas rengia performansus, menines akcijas, instaliacijas, scenografijas, yra sukūręs unikalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (lenk. smutki). S. Eidrigevičiaus autoriniai spektakliai „Baltas briedis” (1993) ir „Medinis žmogus” (2007) rodyti Varšuvos teatre „Studio”. Menininkas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2001) ir daugybės tarptautinių premijų laureatas. 2000 m. Stasys Eidrigevičius apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Japonijos Otaru mieste veika jo vardo muziejus – „Hiroko Mori & Stasys Museum“. Pasaulinio garso menininko vardu Panevėžyje šiuo metu kuriamas modernus „Stasio Eidrigevičiaus menų centras“ (SEMC).

Paroda veiks 2018 09 01–2018 10 05

TARPTAUTNIS FESTIVALIS-KONKURSAS „MUZIKA BE SIENŲ”

2018 m. rugpjūčio mėn. 21 d. 16 val.

Tarptautinio festivalio- konkurso „Muzika be sienų” koncertas „M. K. Čiurlionis, jo amžininkų kūryba ir epocha”. Koncertuoja: D. Ali, P. Andersson, G. Gedvilaitė, M. Jacobs, R. Jakutytė-Biveinienė, A. Jaron, V. Nosina, A. Varela Pardo, D. ir V. Platonovai, K. ir R. Sabaliauskai, E. Starodubrovskaya, A. Vitaitė, A. Žvirblytė.

2018 m. rugpjūčio mėn. 17 d. 15 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje koncertuos festivalio „Muzika be sienų” dalyviai.

RENGINIAI NEMOKAMI

M. K. ČIURLIONIO STUDIJŲ SAVAITĖ

2018 m. liepos mėn. 24 d. 10 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje rengiamas kamerinės muzikos koncertas. Skambės M. K. Čiurlionio, S. Vainiūno ir J. Corigliano kūriniai, kurios atliks jaunieji smuikininkai ir kamerinis ansamblis “CoLore Duo”: K. Levicki (smuikas), L. Lankutytė (fortepijonas).
Druskininkų savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvairiais tyrinėjimais apie M. K. Čiurlionį dalinosi Vytautas Balčiūnas (Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas), Danutė Gruzdienė (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, M. K. Čiurlionio skyriaus rinkinių saugotoja), Regina Stankevičienė (M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus vadovė), Ona Olšauskienė (M. K. Čiurlionio meno mokyklos direktorė), Rima Viniarskaitė (Druskininkų kultūros centro direktorė).

LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS 2018

2018 m. liepos mėn. 12 ir 19 dienomis 16 val.

Į Lietuvos muziejų kelio renginius įsitraukė ir M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, surengęs dvi pažintines ekskursijas „Pirmieji M. K. Čiurlionio mecenatai ir jo kūrybos saugotojai“. M. K. Čiurlionio gerbėjai turėjo galimybę pasivaikščioti su gidu nuo M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus ekspozicijų iki senųjų Druskininkų kapinių.

RENGINIAI NEMOKAMI

53 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2018 m. birželio mėn. 20 d. – rugpjūčio mėn. 25 d.

1965 metais istorinės Čiurlionių šeimos sodybos sode pradėti rengti fortepijoninės muzikos vakarai atgaivino tradiciją, susiformavusią dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis dažną vasarą praleisdavo savo gimtuosiuose Druskininkuose. Čia dienomis jis tapydavo ir kurdavo, o vakarais visa šeima rinkdavosi sode po obelimis pasiklausyti muzikuojančio, improvizuojančio Mikalojaus Konstantino.

Šiandien, jau antrajame dvidešimt pirmojo amžiaus dešimtmetyje, Druskininkuose M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus sode pro langą besiskleidžiantys fortepijono muzikos garsai su tokia pačia galia ir magija nukelia klausytojus į svajonių ir fantazijos pasaulius.

53 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASAROS DRUSKININKUOSE PROGRAMA:
2018.06.20. 20 val. S. Vainiūno tarptautinio konkurso specialaus prizo laimėtoja ELŽBIETA LIEPA DVARIONAITĖ
2018.06.27. 20 val. SONATA ir ROKAS ZUBOVAI
2018.06.30 16 val. GINTARAS JANUŠEVIČIUS
2018.07.04. 20 val. ASTA ir DAINIUS VAIČEKONIAI
2018.07.07. 16 val. DAUMANTAS KIRILAUSKAS
2018.07.11. 20 val. SERGEJUS OKRUŠKO
2018.07.14. 16 val. JURGIS KARNAVIČIUS
2018.07.18. 20 val. BIRUTĖ VAINIŪNAITĖ
2018.07.21. 16 val. ANDRIUS VASILIAUSKAS
2018.07.25. 20 val. GUODA GEDVILAITĖ
2018.07.28. 16 val. ROKAS ZUBOVAS
2018.08.01. 20 val. ROKAS VALUNTONIS
2018.08.04. 16 val. JORIS SODEIKA
2018.08.08. 20 val. ŽIVILĖ KARKAUSKAITĖ
2018.08.11. 16 val. ALEKSANDRA ŽVIRBLYTĖ
2018.08.15. 20 val. MOTIEJUS BAZARAS
2018.08.18. 16 val. HALINA RADVILAITĖ
2018.08.22. 20 val. ROBERTAS LOZINSKIS
2018.08.25. 16 val. RIMANTAS VINGRAS

Bilietų kainos:
suaugusiems – 5 Eurai;
moksleiviams, studentams, senjorams – 3 Eurai.

FOTOGRAFIJŲ PARODA ,,SENIEJI, MIELIEJI DRUSKININKAI”

Parodos atidarymas 2018 m. birželio mėn. 17 d. 15 val.

Minint M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus 55-kerių metų veiklos sukaktį, plačiajai auditorijai pristatyti muziejaus archyvuose saugomų prieš šimtmetį fotografijose įamžintų M. K. Čiurlionio tėviškės – Druskininkų vaizdai. Tai L. Baranovskio pavarde pažymėtos nuotraukos, kurios sudaro didžiausią XX a. pirmosios pusės Druskininkų fotonegatyvų, nuotraukų, atvirukų palikimo dalį. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, gretą senųjų nuotraukų eksponuojami ir šiais metais užfiksuoti fotografo Andriaus Grigalaičio Druskininkų vaizdai.

Parodos atidarymo metu muziejaus vadovė Regina Stankevičienė pristatė senųjų Druskininkų nuotraukų atsiradimo ir sudėtingos autorystės nustatymo istoriją ir kvietė parodos lankytojus atspėti kokias Druskininkų vietoves savo fotografijose įamžino XX a. pr. Leonas Baranovskis ir Boleslovas Čerechovičius. Antrąją parodos dalį pristatė pats parodos autorius fotografas Andrius Grigalaitis, kuris dalijosi bendrais įspūdžiais apie muziejaus šiuolaikiškumą ir Druskininkų savitumą šiandien ir tai, kad norint tinkamai elgtis tam tikrose vietose, tiesiog būtina išmanyti savo miesto istorija. Dėkojame A. Grigalaičiui už bendradarbiavimą.

Parodoje pristatomi prieš šimtmetį fotografijose įamžinti M. K. Čiurlionio tėviškės, jo svajonių, kūrybinio įkvėpimo miesto – Druskininkų vaizdai. Juose užfiksuoti gražia gamta turtingo kurorto parkų, gatvių, gydyklų, Nemuno pakrantės, Ratnyčėlės upelio ir kiti apylinkių fragmentai. Tai L. Baranovskio pavarde pažymėtos nuotraukos, kurios sudaro didžiausią XX a. pirmosios pusės Druskininkų fotonegatyvų, nuotraukų, atvirukų palikimo dalį ir mena apie šviesų laikmetį ir poezijos sklidiną aplinką, kurioje užaugo ir įkvėpimo sėmėsi Lietuvos genijus M. K. Čiurlionis.

Jo amžininko, o gal būt ir vaikystės draugo fotografo Leono Baranovskio (1870-1920) namuose, tuometinės Gardino gatvės viduryje, įkurta fotoateljė buvo vienintelė kurorte. Paslaptingąjį Druskininkų fotografą savo atsiminimuose mini ir Jadvyga Čiurlionytė, kuri L. Baranovskį pristatė kaip gerbtiną ir savo darbą gerai išmanantį Druskininkų fotografą. Nuo 1924 m. fotografijos, pažymėtos firminiu įspaudu “FOT. L.BARANOWSKI”, priklauso Boleslovui Čerechovičiui – šios firmos paveldėtojui, kuris vedęs našlę, fotografo žmoną Emiliją Baranovską, tęsė pradininko darbą. Kaip susiklostė šios šeimos likimas – nežinoma, iki 1945 metų jie išvyko iš Druskininkų ar buvo ištremti. Laikui bėgant, fotografas B. Čerechovičius buvo užmirštas. Jo vardas iš užmaršties iškilo tik XX a. pb. ir neabejotinai susijęs su J. Pilsudskio asmenybe.

1989 metais Druskininkų Šv. Jokūbo gatvės namo palėpėje buvo rastas ypač vertingas negatyvų rinkinys – tai seniausios žinomos Druskininkų nuotraukos, pažymėtos L. Baranovskio pavarde. Šie 97 stikliniai negatyvai buvo perduoti Druskininkų M. K. Čiurlionio memorialiniam muziejui ir iki šiol saugomi jo fonduose. Muziejaus 55-erių metų veikos sukakties proga išeksponuotos XX a. pr. Druskininkų nuotraukos suteikia galimybę parodos lankytojui artimiau pažinti M. K. Čiurlionio tėviškės aplinką. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, gretą senųjų nuotraukų eksponuojami ir šiais metais užfiksuoti fotografo Andriaus Grigalaičio Druskininkų vaizdai. Fotografijų sugretinimas leidžia lankytojui tyrinėti amžių bėgyje Druskininkuose vykusius pokyčius, o iki šių dienų neišlikusiais architektūros ir gamtos paminklų atspindžiais pajusti laiko tėkmę ir kiekvieno žmogaus kuriamos istorijos svarbą.

Paroda veiks iki 2018 08 24

XVI TARPTAUTINIS MENŲ FESTIVALIS „DRUSKININKŲ VASARA SU M. K. ČIURLIONIU”

2018 m. birželio mėn. 17 d. 13 val.

Giedant „Tautišką giesmę“ M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje atidarytas XVI tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Gausiai susirinkusius svečius sveikino Lietuvos muzikos rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė, Druskininkų savivaldybės mero patarėja Irena Lynikienė, muziejaus vadovė Regina Stankevičienė.

Atidarymo metu koncertavo Druskininkų miesto bendrijos „Bočiai“ moterų vokalinis ansamblis „Druskelė“, o saulėtą vasaros renginį vainikavo LR Kultūros ministerijos 2018 metų jaunojo muzikos atlikėjo premijos laureatės Gabijos Maknavičiūtės fortepijoninės muzikos koncertas.

KONCERTAS NEMOKAMAS

KAUNO DAILĖS GIMNAZIJOS GIMNAZISTŲ PARODA „VALIO, MUZIEJUI!“

Parodos atidarymas 2018 m. birželio 7 mėn. d. 17 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje atidaryta Kauno dailės gimnazijos moksleivių plenero paroda „Valio muziejui!“, kurioje prisistato septynios gimnazistės: GABRIELĖ GAIŽUTYTĖ, GABIJA VAIDAKEVIČIŪTĖ, NEDA NAUJOKAITĖ, PATRICIJA KELL, MIGLĖ ALONDERYTĖ, RŪTA VALAŠINAITĖ ir GUODA ŠLAJŪTĖ.

2018 m. birželio 1–7 dienomis M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje viešėjo Kauno dailės gimnazijos moksleiviai ir mokytojas, menininkas Gintautas Vaičys. Jaunosios kartos menininkės septynias dienas paskyrė kūrybai: piešiniuose, fotografijose ir aliejinės tapybos kūriniuose užfiksavo savo patirtus įspūdžius ir išgirstas istorijas iš M. K. Čiurlionio gyvenimo. Išskirtinis pleneras skirtas M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus 55-erių metų veiklos sukakčiai paminėti.

Paroda veiks 2018 06 07-2018 09 01

TARPTAUTINĖ VAIKŲ GYNIMO DIENA

2018 m. birželio mėn. 1 d. 11 val.

Tarptautinę vaikų gynimo dieną Viečiūnų progimnazijos mokiniai viešėjo M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Moksleiviai susipažino su M. K. Čiurlionio namais ir jo sukurtais kūriniais, o edukacinio užsiėmimo metu susikūrė spalvingas pieštukines.

TARPTAUTINĖ EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS „MODERNĖJANTI LIETUVA”

2018 m. gegužės mėn. 19 d. 17-24 val.

Šiemet tarptautinė Europos muziejų naktis M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje pasižymėjo ypač inovatyviais renginiais, naujais edukaciniais užsiėmimais, atliepiančiais Europos kultūros paveldo aktualizavimo temą „Modernėjanti Lietuva“.

Šeštadienio vakarą gausų smalsuolių būrį į muziejų sukvietė „Pojūčių teatro“ aktorių pasirodymas – sensorinis eksperimentas M. K. Čiurlionio paveikslų tematika. Keturi savanoriai turėjo galimybę pažinti kai kuriuos M. K. Čiurlionio kūrinius nenaudodami regos. Tie, kurie stebėjo veiksmą neužsirišę akių, regėjo ir jautė kaip aktoriai – gidai, naudodami garso, kvapo, lytėjimo, judesio pojūčius, sukuria atrinktų paveikslų įspūdį. Tuo tarpu muziejaus galerijoje „virė“ ekologiškos aksesuarų ir grafikos dirbtuvėlės. O iki pat vidurnakčio veikė ypač jaunimo pamėgta medijų ir edukacinių projektų kūrėjo A. Grigalaičio fotografijų audiovizualinė instaliacija „TERAPIJA“.

PASAULINĖ KULTŪROS DIENA

2018 m. balandžio mėn. 14 d. 15 val.

Po iškilmingos Taikos vėliavos pakėlimo ceremonijos, Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojas Linas Urmanavičius, vyriausioji specialistė turizmui ir kultūrai Ingrida Griniūtė, Druskininkų kultūros centro ir viešosios bibliotekos darbuotojai V. K. Jonyno galerijoje klausėsi ekskursijos apie išeivio dailininko, grafiko, skulptorius, vitražų kūrėjo gyvenimo ir kūrybos istoriją, kūrė spalvingas kompozicijas ant stiklo šaltais vitražo dažais. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukė Japonų medžio raižinių paroda „Medžio raižinio efektas“, šiuo metu eksponuojama M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje.
Dėkojame gerbiamiems kultūros darbuotojams-kolegoms už dalyvavimą ir linkime kūrybingų ir sėkmingų metų.

„MEDŽIO RAIŽINIO EFEKTAS“ – ŠIUOLAIKINIS JAPONIJOS MEDŽIO RAIŽINYS

Parodos atidarymas 2018 m. balandžio mėn. 6 d. 17 val.

Parodos idėja – atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti senosios grafikos technikos variacijas šiandien. Progą susipažinti su Japonijos šiuolaikine ksilografija suteikė projekto partneris – Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija (KIWA – Kyoto International Woodprint Association). Parodoje pirmą kartą Lietuvoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio technika sukurti kūriniai, kurie leidžia susipažinti su Japonijoje plėtojamos unikalios mokuhanga medžio raižymo technikos ypatybėmis, – spausdinimui naudojami vandens pagrindu pagaminti dažai, nenaudojami presai, spausdinama ant specialaus rankų darbo popieriaus washi. Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinių (ukiyo-e) pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis Japonijos medžio raižinys nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-e technikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labai įvairus ir labiau abstrahuotas, tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tesėju.

Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, kurie pristato skirtingų tematikų ir savitų meninių stilistikų kūrinius. Spalvinga ir įvairi šiuolaikinio Japonijos medžio raižinio panorama atspindi didelę meninės kūrybos laisvę. Estetikos supratimas, skirtingos kultūros kontekstas, skirtinga kūrinių plastika parodoje atskleidžia sudėtingos medžio raižinio technikos kūrybos įvairovę, parodo šios technikos galimybes ir tendencijas, supažindina su seniausias medžio raižinio tradicijas turinčios Japonijos šiuolaikinių ksilografijos meistrų kūryba, kuri medžio raižinį pristato kaip šiuolaikišką ir įdomią grafikos techniką.

Ši paroda, svarbi jungtinio projekto – japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“ – dalis. Visi projekte dalyvaujantys japonų ir lietuvių autoriai pristatomi kataloge „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“. Trikalbis (lietuvių / anglų / japonų) katalogas parodos vizualią idėją įprasmina ir platesniame tarptautiniame dailės kontekste.

Parodos dalyviai: Chiaki, Konomi Honda, Natsuko Katahira, Harue Katsuyama, Masanori Katsuyama, Chie Kawabata, Akira Kurosaki, Eimei Machida, Keiko Mikami, Shinsuke Minegishi, Yasuko Onishi, Kyoko Sakamoto, Kayako Shimizu, Richard Steiner, Kanako Watanabe, Nobuko Yamasaki (Japonija). Kuratoriai: Kioto tarptautinės medžio raižinio asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richard Keith Steiner (Tosai) ir dailėtyrininkė Regina Urbonienė. Projekto idėjos autorė ir vadovė – Eglė Bertašienė.

Paroda veiks iki 2018 06 14

GITARISTO ALGIMANTO PAULIUKEVIČIAUS KONCERTAS

2018 m. kovo mėn. 7 d. 17 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje viešėjo gitaristas Algimantas Pauliukevičius. Koncerto metu publikai dovanojo J. S. Bacho, J. Tamulionio, I. Albeniz ir kitų autorių muzikinius kūrinius.

AUŠROS LISAUSKIENĖS PARODA ,,BALTIŠKI ŽENKLAI: keturi laikai”

Parodos atidarymas 2018 m. vasario mėn. 3 d. 14 val.

Parodoje menininkė pristato keturis vieno projekto kūrimo etapus kaip keturis laikus, kurie, būdami tokie skirtingi, yra susieti baltiškosios tipografikos gijomis. Pirmas prisilietimas prie baltiškosios kultūros įvyko 2009 m. dirbant su ,,Baltų meno” paroda, kuri buvo skirta Lietuvos tūkstantmečiui. Ieškant baltiškojo rašto artefaktų, teko išanalizuoti visus parodos eksponatus, ornamentiką ir pripažinti, kad jų neturime. Taip pradėtas darbas sustojo tik užčiuopus pagrindines galimo naujo šrifto formas. Po to sekė kiti darbai, kurie tiesiogiai nebuvo Baltų projekto dalis, tačiau juos kuriant pasąmonėje kilo mintys apie tai, kaip laikas tampa papildoma verte arba pražūtimi didesnės vertės objektams, įpareigojant perkelti juos iš natūralios aplinkos į didesnę vertę turinčią erdvę – muziejų ar galeriją, galiausiai sustabdančią natūralią laiko tėkmę. Ir tik 2016-iais, pradėjus kalbėti apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, buvo grįžta prie šio projekto ir sukurtas bei 2018 m. vasario 16 dieną pristatytas laisvos prieigos nelicencijuotas šriftas BALTAI/Regular. Jo kūrimo koncepcija, ieškant baltiškosios tipografikos charakteristikų, buvo grindžiama informacijos neturėjimu: baltai, baltai, baltame… Vizualios raidžių formos buvo konstruojamos taip pat, kaip keramikos šukės archeologijoje, siekiant atkurti hipotetines buvusių molinių indų formas.

Prof. Aušra Lisauskienė – Vilniaus dailės akademijos grafinio dizaino katedros vedėja, grafikos dizainerė, dirbanti grafinio-komunikacinio dizaino, tipografikos ir kaligrafijos srityse. Menininkė kuria koncepcijas ir komunikacines sistemas kultūriniams renginiams, parodoms, iliustruoja ir kuria knygų dizainus, tipografinius šriftus, yra šios srities ekspertė. Dalyvauja svarbiose tarptautinėse parodose ir konkursuose, yra pelniusi apdovanojimų: „RED DOT Communication Design Award 2016” už knygą „Absoliuti tekstilė”; „Yamaha“ už logotipą „Heartprint“; „Graphis Silver Award 2015” už darbą „TYPOJAZZ”; „50 book / 50 covers 2012” už knygą „Architektūrinė kompozicija“. Aušros Lisauskienės darbai yra įtraukti į leidyklų „Rotovision“, „Harper Collins Publishers“, „Rockport“, „How books“, „Graphis”, „Eapes” grafinio dizaino knygas ir žurnalus „Novum“, „Artlab“. Svarbiausi Aušros Lisauskienės sukurti darbai: komunikacijos sistema ir parodos katalogai tarptautiniam projektui „Baltų menas“ (2009–2011); A. J. Greimo gimimo 100-čiui skirtos parodos 2017–2018 m. Paryžiuje EHESS, Lježe (Belgija), Kaune ir Vilniuje grafinės dalies bendraautorė.

Paroda veiks 2018 03 03-2018 04 05

ŠIMTMEČIO VALSTYBINGUMO MARŠRUTAS „GELTONA. ŽALIA. RAUDONA.“

2018 m. vasario mėn. 16 d.

15:00 val. ŠIMTMEČIO VALSTYBINGUMO MARŠRUTE „GELTONA. ŽALIA. RAUDONA.“ – pažintinė ekskursija „Pirmieji M. K. Čiurlionio mecenatai ir jo kūrybos saugotojai“. Ekskursijos dalyviai susipažino su M. K. Čiurlionio mecenatais, M. K. Čiurlionio memorialinio muziejaus ekspozicijomis ir pagerbė Adelę ir Konstantiną Čiurlionį, bei Jadvygą Čiurlionytę senosiose Druskininkų kapinėse.

17:00 val. renginio dalyviams pristatytos grafikos dirbtuvėlės, kuriose projekto dalyviai susipažino su M. K. Čiurlionio grafikos kūriniais, bei patys kruopščiai kūrė savo inicialus ir mini vinjetes.

PRANO GAILIAUS GRAFIKOS DARBŲ PARODA „LIETUVIŠKA SIUITA“

Parodos atidarymas 2017 m. gruodžio mėn. 2 d. 14 val.

Jubiliejinė Prano Gailiaus (Prancūzija) paroda „Lietuviška siuita“ skiriama dailininko 90-osioms gimimo metinėms ir artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Pranas Gailius (1928-2015) – vienas ryškiausių lietuvių išeivijos dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Paryžiuje. Tai menininkas, dirbęs tapybos, grafikos ir skulptūros srityse. Abstrakčios pasaulėjautos kūrėjo spontaniškumas jungiasi su turtinga faktūra ir spalva, jautrumas ir poetinio žodžio jėga įprasminti grafikos lakštuose.

Pranas Gailius gimė 1928 m. sausio 28 d., Mažeikiuose. Lankė Mažeikių gimnaziją, svajojo apie poeto kelią, tačiau karo negandos sujaukė svajones. Atsidūręs Vakaruose, glaudėsi lietuvių bendruomenėje Strasbūre, bandė mokytis aktorystės, architektūros, kol galiausiai nusprendė lankyti paskaitas Strasbūro dekoratyvinės dailės mokykloje (Ecole des Arts Decoratifs). 1950 m. išvyko į Paryžių ir buvo priimtas į Fernand Leger studiją Monmartre. Apie 1953 m. P. Gailius Aukštojoje Nacionalinėje dailės mokykloje (Ecole Nationale Superieure des Beaux-Arts) mokėsi litografijos. Svarbiausia mokykla menininkui tapo Luvras ir Moderniojo meno muziejus. Jis žavėjosi V. Kandinskio, H. Matisse, F. Leger kūryba, laikė juos geriausiais tos kartos modernistais, turėjusiais įtakos jo kūrybai. Dailininko asmenybė brendo prancūzų mene, architektūroje, muzikoje, bet tai, ką menininkas išsinešė iš gimtosios Žemaitijos, visada buvo su juo. Ir galbūt todėl, jo nuolat kintanti, atsinaujinanti kūrybos versmė – Paryžiaus mokykla, persipynusi su tautišku lietuvišku meno palikimu. Iš savo mokytojo F. Leger perimtą kontrastų pomėgį ir piešinio svarbos supratimą, vienu ar kitu pavidalu aptinkame visų laikotarpių Prano Gailiaus darbuose. Jo kūryboje labai svarbus gestas, kuris turi nešti prasmę ir popieriuje kurti architektūrą.

Po pripažinimo ir didelio atgarsio sulaukusios pirmosios P. Gailiaus personalinės parodos, surengtos 1955 m. Paryžiuje, Galerie du Haut Pave, pasipylė dailininko parodos viena po kitos. Neilgai trukus jos peržengė Prancūzijos ribas ir buvo surengtos Berlyne, Miunchene, Štutgarte (1960), Čikagoje (1963), Tokijuje, Ženevoje, Liuksenburge (1966), Geteburge (1967) ir t.t. Lietuvos meno mylėtojai turėjo progos žavėtis Prano Gailiaus kūryba, eksponuota Vilniaus ir Kauno dailės galerijose, Kazio Varnelio namuose-muziejuje, Radvilų rūmuose, o taip pat ir Lietuvos dailės muziejuje.

K. Čiurlionio memorialinio muziejaus parodinėse erdvėse lankytojams pristatomi autoriniai Prano Gailiaus grafikos knygų „Lietuviška siuita“ (1967-1968) ir „Antroji lietuviška siuita“ (1986) atspaudai. Tai dailininko išeivio periodiniai grįžimai prie savo kilmės ištakų. Grafikos kūriniai pasižymi kontūro ekspresija, dinamiška linija, logiška kompozicija, savita grafikos technika ir virtuozišku jos valdymu. Pranas Gailius modernus, šiuolaikiškas, o svarbiausia – laisvas kūrėjas.

Paroda veiks 2017 12 02-2018 03 01

LITERATŪRINĖ POPIETĖ „LAIŠKAI SOFIJAI”

2017 m. lapkričio mėn. 26 d. 13 val.

Paskutinį 2017 metų rudens sekmadienį M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje epistolinę literatūrinę popietę dovanojo aktoriai Justas Tertelis ir Vesta Šumilovaitė-Tertelienė. Ne vienas renginio dalyvis nubraukė ašarą, klausydamas „Keistuolių“ ir „Atviro rato“ teatro scenų profesionalų skaitymų apie Mykalojaus Konstatino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės meilės, kūrybos, jų bendro gyvenimo dramą.

SUSITIKIMAS SU KULTŪROS IR GYVENIMO ŽURNALU „NAUJOJI ROMUVA”

2018 m. spalio mėn. 24 d. 18 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, jaukų antradienio vakarą, „Naujosios Romuvos” ir „Pašvaistės” žurnalų vyr. redaktorius, filosofas, dr. Andrius Konickis pasidalino mintimis apie ilgą ir sudėtingą leidžiamų žurnalų kelią. „Naujoji Romuva” šiais metais išleido 600 žurnalo numerį, kuris buvo padovanotas vienam iš renginio dalyvių. Poetai Rita Makselytė ir Juozas Žitkauskas skaitė išskirtines savo ir kito, jiems artimo, poeto eiles. Renginio dalyviai įsigijo nuotaikingų ir spalvingų, rimtų ir įdomių knygų, kurias išleido „Naujoji Romuva”.

POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO

2017 m. spalio mėn. 7 d. 11 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje viešėjo XXVIII tarptautinis literatūros festivalis „POETINIS DRUSKININKŲ RUDUO 2017“. Renginį vedė Ričardas Šileika ir Dainius Gintalas.

DŽIUGO PALUKAIČIO AKVARELIŲ IR PIEŠINIŲ PARODA „NUO PRADŽIOS IKI DRUSKININKŲ”

Parodos atidarymas 2017 m. rugsėjo mėn. 22 d. 16 val.

Antrą kartą M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje pristatoma D. Palukaičio – garsiojo M. K. Čiurlionio ir jo žmonos S. Kymantaitės-Čiurlionienės provaikaičio retrospektyvinė paroda. Joje eksponuojami akvarele, pieštukais ar mišria technika atlikti lengvi ir skaidrūs dailininko paveikslai stebina dekoratyvia estetika, žaismingumu ir gebėjimu paprastoje kasdienybėje įžvelgti taurumą, dieviškumą.

Dvidešimties metų dailininko kūrybinį laikotarpį apimanti paroda „Nuo pradžios iki Druskininkų“ byloja apie nepertraukiamą kartų ryšį, nostalgišką prosenelių tėviškės – Druskininkų – ilgesį. Ši harmoninga, subrandinta akvarelių ir piešinių paroda – tai proanūkio dovana didžiajam Lietuvos dailininkui ir kompozitoriui 142-ųjų gimimo metinių proga.

Kaunietis D. Palukaitis gimė 1962-aisiais, mokėsi Kauno vaikų dailės mokykloje (dabar – Kauno A. Martinaičio dailės mokykla) ir J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje (dabar Kauno dailės gimnazija). Parodinę veiklą dailininkas pradėjo gana vėlai, 1998–2000 m., piešinius ir akvareles eksponavo grupinėse parodose Kaune, Plungėje, Varšuvoje, Pustelnike. Nuo 2000-ųjų surengė personalines parodas Kaune, Vilniuje, Druskininkuose, Vilkijoje. D. Palukaitis yra atlikęs individualių užsakymų (daugiausiai akvarelės darbų), dirba Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Paroda veiks 2017 09 22–2017 12 01

M. K. ČIURLIONIO KODAS

2017 m. rugsėjo mėn. 21 d. 17:30 val.

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje vyko susitikimas su žurnaliste Liudvika Pociūniene ir laidos „Laiko ženklų“ režisieriumi Petru Savicku.

M. K. ČIURLIONIO ŠEIMOS MOTERYS

2017 m. rugsėjo mėn. 15 d. 17:30 val.

Literatūrinėje – muzikinėje kompozicijoje “M. K. Čiurlionio šeimos moterys”. M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje viešėjo Raminta Antanaitienė – VU lektorė, “Eglės” galerijos parodų direktorė, Dainuolė Kazlauskienė – M. K .Čiurlionio draugijos narė, literatūrinio almanacho įkūrėja Violeta Bakutienė kalbos („Felicijos“) premijų laureatė.

M. K. ČIURLIONIO STUDIJŲ SAVAITĖ

2017 m. liepos 26 d. mėn. 10–13 val.

10:00-13:00 Konferencijos „M. K. Čiurlionis ir pasaulis“ tęsinys „Susitikimas su M. K. Čiurlioniu“. Pranešimai, diskusijos, muzikinės improvizacijos, ekskursija po M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų. Naujausių leidinių apie M. K. Čiurlionį ir jo kūrybą pristatymas. Posėdžio pirmininkas – profesorius Rokas Zubovas.

20:00 Kamerinės muzikos koncertas „Negirdėtas Čiurlionis“. Dmitrij Golovanov (fortepijonas), Jan Maksimovič (saksofonas), jaunieji smuikininkai. Programoje – nebaigti M. K. Čiurlionio kūriniai ir eskizai. Koncerto globėjas – Rokas Zubovas.

XV TARPTAUTINIS MENŲ FESTIVALIS „DRUSKININKŲ VASARA SU M. K. ČIURLIONIU”

2017 m. liepos mėn. 1 d. 14 val.

XV tarptautinio menų festivalio „DRUSKININKŲ VASARA SU M. K. ČIURLIONIU” atidarymas M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje. Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorės Liucijos Stulgienės įžangos žodis, Druskininkų savivaldybės vadovo žodis, kitų svečių sveikinimai.

Fortepijono muzikos koncertas Vincenzo De Martino (Italija).
Dalyvauja Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos mokiniai – tarptautinio konkurso laureatai Andra Mikulskytė, Augustas Navickas (mokytoja Nona Kalvaitienė).

52 FORTEPIJONINĖS MUZIKOS VASARA DRUSKININKUOSE

2017 m. birželio mėn. 8 d. – rugpjūčio mėn. 30 d.

Jau 52-ą kartą M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje atgims didžiojo Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus daugiau nei prieš šimtą metų sukurta tradicija, kuri buvo atgaivinta 1965 metais. Nuo tų metų kiekvieną vasarą pro pravertą langą vakarais skamba fortepijono muzika. Šiais metais, kaip ir kasmet, M. K. Čiurlionio tarptautinio pianistų konkursų laureatai, jaunieji Lietuvos pianistai bei ciklo svečiai savo naujausiais kūrybiniais atradimais dalinsis su druskininkiečiais ir Druskininkų kurorto svečiais.

Šių metų ciklo programoje, kuri trečiadienių vakarais ir šeštadienių popietėmis tęsis nuo Joninių iki pat rugpjūčio 30 d., ryški Čiurlionio muzikos tarptautinė sklaida – kompozitoriaus kūrinius skambins ne tik Lietuvoje gyvenantys ir kuriantys pianistai, bet taip pat ir svečiai iš Italijos, Anglijos, JAV, Vokietijos, įvairiose pasaulio šalyse garsinantys Čiurlionio muzikinį palikimą. Savitas šių metų ciklo aspektas – improvizacinės muzikos vakarai liepos 12 ir 26 dienomis. Šių metu džiazo pianistai prisilies prie Čiurlionio muzikinio palikimo.

Koncertus, bendradarbiaudami su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi ir Druskininkų miesto savivaldybe, rengia viešoji įstaiga „Impetus musicus“.

2017 m. KONCERTŲ KALENDORIUS:
2017.06.08 18:00 Emanuele Torquati (ITALIJA) įžanginis koncertas (nemokamas)
2017.06.28 20:00 Dainius Vaičekonis (Lietuva-JAV)
2017.07.01 16:00 Andrius Vasiliauskas
2017.07.05 20:00 Živilė Karkauskaitė
2017.07.08 16:00 Halina Radvilaitė
2017.07.12 20:00 Sergejus Okruško
2017.07.13 20:00 Egidijus Buožis
2017.07.15 16:00 Guoda Gedvilaitė
2017.07.19 20:00 Birutė Vainiūnaitė
2017.07.22 16:00 Čiurlionio gimnazijos atstovas
2017.07.26 20:00 Dima Golovanov + Jan Maksimavoč
2017.07.29 16:00 Rokas Zubovas + Sonata Zubovienė
2017.08.02 20:00 Lukas Gedvilas
2017.08.05 16:00 Leonid Dorfmann (Lietuva-Vokietija)
2017.08.09 20:00 Motiejus Bazaras
2017.08.12 16:00 Aleksandra Žvirblytė
2017.08.16 20:00 Jurgis Aleknavičius
2017.08.19 16:00 Rimantas Vingras (Lietuva-Didžioji Britanija)
2017.08.23 20:00 Rokas Valuntonis
2017.08.26 16:00 Jurgis Karnavičius
2017.08.30 20:00 Vincenzo de Martino (Italija)

Bilietus po 5 ir 3 EUR M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje galite įsigyti prieš koncertą.

VAIKŲ GYNIMO DIENA „PASAKŲ PERSONAŽAI VASAROS SUTIKTUVĖSE“

2017 m. gegužės mėn. 30 d. 11 val.

Vaikų gynimo dienos proga vaikus ir jų tėvelius M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus pakvietė į renginį „PASAKŲ PERSONAŽAI VASAROS SUTIKTUVĖSE“. Dailininkė Marija Smirnovaitė supažindino su pačios pieštais personažais bei iliustratorės darbu. Kūrybinių dirbtuvių metu, dailininkės padedami vaikai piešė savo pasakų herojus. Fondas “Švieskime vaikus” kiekvienam padovanojo M. Smirnovaitės iliustruotą knygą „Pasaka apie Girnų meškiuką“ (autorė Diana Lekevičienė).

TARPTAUTINĖ EUROPOS MUZIEJŲ NAKTIS M. K. ČIURLIONIO
MEMORIALINIAME MUZIEJUJE

2017 m. gegužės mėn. 20 d. 14-24 val.

Programa:
14:00 val. Komiksų „ČIURLIONIS ĮKVEPIA JUOKTIS“ pristatymas ir kūrybinės dirbtuvės.
Apie ką galvojo Čiurlionis, laukdamas išskrendančio paukščiuko? Kaip gimė paveikslas „Karalių pasaka“? Kur įamžintas Kastuko šuo Liamoriukas? Susipažinę su VDA Kauno fakulteto Taikomosios grafikos studentų kūrybiniais darbais leisimės į linksmą ekskursiją po M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų. Išgirsime daug smagių pasakojimų apie Kastuko vaikystės nuotykius. Pasisėmę idėjų kursime savo komiksą!

15:30 val. Iškyla šeimoms traukinuku.

„Apie vaikiškas Kastuko išdaigas – SU MOČIUTE BIRUTE“. Senojoje Čiurlionių sodyboje močiutė Birutė pasidalins atsiminimais apie Kastuko vaikystę ir pakvies pakeliauti geltonu traukinuku Druskonio ežero pakrantėmis. Greitai besikeičiančius Druskininkų miesto vaizdus lydės močiutės pasakojimai. Sužinosime kaip mažasis Kastukas pravirkdė savo mamytę, kuo įžymus Pranas Sūrutis, kur „gyvena“ Druskininkų miesto istorija ir kur galime pamatyti M. K. Čiurlionio miško karalių karūnas. Dėmesio: traukinuke vietų skaičius ribotas, prašome registruotis tel.: 8-679-24503.

17:00 val. Knygos „KAZIMIERAS STABRAUSKAS – M. K. ČIURLIONIO MOKYTOJAS“ pristatymas.
Knygos autorė, menotyrininkė Vilmos Kilinskienės pasakos apie lietuvių kilmės menininką, M. K. Čiurlionio mokytoją ir bičiulį, Varšuvos dailės mokyklos įkūrėją, vieną iš pirmųjų lietuvių dailės parodų organizatorių, simbolistą ir secesininką Kazimierą Stabrauską (1869-1929). Neseniai išleistame kataloge atskleidžiamas gilus dailininko vidinis pasaulis, svarus indėlis į lietuviškosios dailės populiarinimą bei sklaidą, kūrybiniai M. K. Čiurlionio bei K. Stabrausko panašumai.

19:00 val. Gidų grupės „ARTELĖ“ teatralizuota ekskursija „Ašariukės mamai“. Šiltas pasakojimas apie M. K. Čiurlionio vaikystę, jaunystę, šeimos meilę ir paprastų žmonių įtaką menininko asmenybei. Spektaklio personažai sugrąžins mus į XX a. pradžią ir pakvies pasivaikščioti menininko pamėgtais Druskininkų takais.

MUZIEJAUS LANKYMAS IR RENGINIAI NEMOKAMI.

JOHANNES HANSCH TAPYBOS DARBŲ PARODA ,,SUDETŲ IR ALPIŲ KALNŲ VIRŠŪNĖMIS”

Parodos atidarymas 2017 m. birželio mėn. 20 d. 18 val.

Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma žymaus vokiečių tapytojo, skulptoriaus, aktyvus Berlyno, Miuncheno dailės parodų dalyvio, C. Blecheno premijos laureato Johannes Hänsch (1875-1945) personalinė paroda. Ne tik gimimo metų sutapimai, bet ir kitos gyvenimo paralelės berlynietį, peizažistą J. Hänsch‘ą sieja su žymiausiu Lietuvos dailininku ir kompozitoriumi. Berlyno skulptoriaus Adolfo Hänsch‘o sūnus Johannes, kaip ir M. K. Čiurlionis, pirmiausiai sekė tėvo pėdomis. 1892–1897 metais studijavo skulptūrą, dirbo tėvo dirbtuvėje, medžio skulptūros dirbtuvėse. Susižavėjęs tapyba, 1897 metais įstojo į Berlyno Karališkosios akademijos vaizduojamojo meno klasę. J. Hänsch‘ą įkvėpė ir formavo garsūs XIX-XX a. sandūros peizažistai P. Vorgang‘as ir F. Kallmorgen‘as. Ypač didelę įtaką J. Hänsch‘o kūrybai turėjo dailininko, akademiko E. Bracht‘o paskaitos, kurios kaip vadovėlis atsispindėjo jo peizažinėje tapyboje. Pirmenybė vietinio kraštovaizdžio eskizams ir vieningos Vokietijos vizija – tai ne tik E. Bracht‘o, bet ir visos Berlyno Karališkosios akademijos ideologijos pamatas, suformuotas dar 1871 metais suvienytos Vokietijos imperatoriaus Vilhelmo I-ojo.

Nuo 1902 metų J Hänsch‘as pradėjo dalyvauti Berlyno parodose. F. Kallmorgen‘o remiamas, savo darbus eksponavo kasmetinėse „Berlyno menininkų sąjungos“ (GBK) rengiamose parodose. Nuo 1904 metų dailininkas tapo ir kasmetinių „Stiklo rūmų“ parodų Miunchene dalyvis. Baigęs peizažinę tapybą Berlyno Karališkoje akademijoje, 1905-1912 m. mokslus tęsė Berlyno dailės akademijoje pas A. Hertel‘į. Baigęs studijas, dirbo kaip laisvas menininkas, Nuo 1935 metų tapo Berlyno dailininkų draugijos nariu. Studijų metais ir po jų J. Hänsch‘as aktyviai dalyvavo pleneruose, daug keliavo. Dailininkui, kaip ir M. K. Čiurlioniui, didžiausias kūrybos įkvėpimas – neišmatuojamas kalnų laisvės pojūtis ir neaprėpiamos jūros platybės. Berlynietis J. Hänsch‘as, gyvenęs sudėtingomis istorinėmis ir politinėmis sąlygomis, pačiame I ir II Pasaulinių karų sūkuryje, nesiliovė svajoti ir aukštinti savo tėviškės gamtos grožį dailės darbuose. Gausioje jo darbų kolekcijoje įamžinti Berlyno ir jo apylinkių vaizdai, Zylto salos kopos, Šiaurės jūros pakrantės bei Johannes Hänsch‘o pamėgti Sudetų ir Alpių kalnai.

Paroda veiks 2017 05 20–09 20

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS „SAULĖ DELNUOSE”

2017 m. balandžio mėn. 26 d. 14:30 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus kviečia mažuosius Santariškių klinikų filialo Druskininkų „Saulutės“ reabilitacijos skyriaus lankytojus ir jų tėvelius į antrąją renginių ciklo „Saulė delnuose“ programą. Pabuvoję autentiškoje M. K. Čiurlionio namų aplinkoje, leisimės į dailininko fantazijų pasaulį… Kas gyvena aukštai pilyje virš debesų? Ką rado du karaliai gūdžiame miške? Kokia pienės pūko istorija? Pasek savo pasaką ir tu!

EDUKACINIS UŽSIĖMIMAS „DRUSKININKAI – M. K. ČIURLIONIO MIESTAS”

2017 m. balandžio mėn. 9 d. 11 val.

M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus, siekdamas prisidėti prie prasmingo vaikų laisvalaikio organizavimo, kultūrinio švietimo, kviečia Santariškių klinikų filialo Druskininkų „Saulutės“ reabilitacijos skyriuje besigydančius vaikus pažinti taurią menininko asmenybę, jo kūrybą ir dalintis M. K. Čiurlionio saule drauge.

Renginys „Druskininkai – M. K. Čiurlionio miestas“ kviečia mokyklinio amžiaus (1-12 klasių) vaikus, jų tėvelius bei jaunimą pasivaikščioti žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko takais, pasiklausyti įdomių istorijų apie M. K. Čiurlionio gyvenimą Druskininkuose, pasidalinti įspūdžiais apie savo miesto įžymybes ir padovanoti saulę savo draugui.

ANTANO ŽMUIDZINAVIČIAUS TAPYBOS PARODA ,,NOSTALGIŠKA REALYBĖ”

Parodos atidarymas 2017 m. kovo mėn. 18 d. 12 val.

Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) – iškili Lietuvos valstybės asmenybė. Dailininkas, pedagogas, visuomenininkas, kolekcininkas, pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, ilgametis Lietuvių dailės draugijos pirmininkas, Lietuvos šaulių sąjungos vadovas, žmogus, aktyviai dalyvavęs Lietuvai svarbiuose istoriniuose XX a. įvykiuose. Patriotiškumo jausmas ir lietuvybės skatinimas išliko viso gyvenimo visuomeninę veiklą jungiančia grandimi, pradedant pirmųjų lietuviškų dailės parodų rengimu ir tęsiant brandžiu darbu komisijose bei vadovaujant Meno departamentui. Antanas Žmuidzinavičius kartu su kitais lietuvių kultūros veikėjais rašytiniu žodžiu skleidė žinią apie lietuvių liaudies meno svarbą, prie valstybingumo formavimosi pamatų atsidūrusius tautiečius mokė suprasti savos kultūros reikšmę formuojant visuomenę.

Į XX a. lietuvių dailės istoriją dailininkas Antanas Žmuidzinavičius įeina kaip vienas žymiausių realistinės tapybos atstovų amžių sandūroje. Dailės mokslus studijavo Varšuvoje (Lenkija), keliose privačiose Paryžiaus (Prancūzija) akademijose, kūrybinę praktiką tęsė Vakarų Europos meno sostinėse. Antanas Žmuidzinavičius besikeičiančiose XX a. dailės srovėse liko ištikimas realistinės tapybos krypčiai. Subjektyvus emocinis santykis ir požiūrio individualumas reiškėsi peizažo ir portreto žanro kūriniuose. Ankstyvieji Antano Žmuidzinavičiaus etiudai pasižymi paprastomis formomis bei motyvais, santūria spalvine gama. Kūrybinių inspiracijų paieškos Vokietijoje, Šveicarijoje bei Italijoje, pažintis su klasikiniais dailės šedevrais, atsiradęs polinkis į neoromantizmą subrandino dailininką rinktis ryškesnį koloritą ir efektingesnes kompozicijas („Dzūkų kaimelis“, „Nelaiminga šalis“). Poetinis gamtos supratimas, lyriškumas ir kolorito improvizacijos – bene svarbiausi A. Žmuidzinavičiaus tapybos bruožai.

Dailininko kūriniai – tai ištisas peizažų ir portretų lobynas. Šalia žymių to meto žmonių portretų („Žemaitė“, „Tadas Daugirdas“), dailininkas teptuku atvaizdavo gražiausius Lietuvos krašto vaizdus, daugiausia Dzūkijos ir Žemaitijos regionų („Rumbonių piliakalnis“, „Nemunas Dainavos krašte“, „Palangos valtys“). Antanas Žmuidzinavičius savo kūrybą eksponavo personalinėse parodose JAV (1923–1924), Lenkijoje (1904), Rusijoje (1951), daugelyje Lietuvos miestų: Panevėžyje (1927), Kaune (1927, 1936, 1940, 1957, 1961), Alytuje (1938), Vilniuje (1956), Palangoje (1963) ir kitur. Nuo 1946 m. dalyvavo visose respublikinėse ir visasąjunginėse dailės parodose, marinistų parodose, daugelyje kilnojamųjų tarybinės dailės parodų Lietuvoje. Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, Latvijos Trijų žvaigždžių II laipsnio ordinu, Klaipėdos krašto atvadavimo rėmėjo medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Antano Žmuidzinavičiaus kūrybą parodoje „Nostalgiška realybė“ iš ciklo „Lietuviškos dailės žingsniai“ atspindi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniai.

Paroda veiks 2017 03 18–05 15

ELVYROS KATALINOS KRIAUČIŪNAITĖS GRAFIKOS PARODA „TARP SAPNO IR PABUDIMO”

Parodos atidarymas 2016 m. lapkričio mėn. 25 d. 16 val.

Grafikės E. K. Kriaučiūnaitės kūryba reflektuoja iliuzijos ir realybės kontrastus, traukia originaliomis rankų darbo popieriaus technikomis, išraiškų ir plastikos individualumu.

Gimusi ir augusi Buenos Airėse, Argentinoje, 1956 m. kartu su tėvais grįžusi į Lietuvą, autorė transformuoja pasaulio toliuose patirtus įspūdžius, įvairių kultūrų segmentus. Baigusi 1968 m. Lietuvos valstybinį dailės institutą, palaipsniui laužo realistinio meno stereotipus, pradeda kurti abstrahuotusvaizdinius. „Menininkui galioja pasirinkimas – siekti harmonijos arba destrukcijos, švelnumo arba agresijos. Tikiu minčių materializacija. Mano pagrindinė intencija ne gąsdinti ar kitaip šokiruoti stebėtoją, bet siekti vilties ir darnos“, – teigia dailininkė.

E. K. Kriaučiūnaitės kūryba patiria didelį lūžį apsilankymo Argentinoje (1994 ) metu, kur ji susipažįsta su dailininku Ricardo Crivelli, jo dirbtuvėje ima mokytis rankų darbo popieriaus technologijų. Nuo šiol rankų darbo popierius, lydimas drąsių eksperimentų ir neįmintos paslapties, tampa dailininkės kūrybos vizualiąja ašimi, vienu iš pačių pagrindinių veiksnių kūrybos idėjai išreikšti. „Kriaučiūnaitė tarytum nori įrodyti, kad popierius savyje turi ne tik laikinumo, bet ir amžinybės dvelksmo. Ji kuria abstrahuotus didelio formato grafikos lakštus su tapybiškai viena kitą dengiančiomis dėmėmis, į vientisą meninį audinį įterpia lakšto įplėšas, kiaurymes ar iškilumą, panaudoja faktūros įvairovę. Neįprastose ovalo, širmos ar vėduoklės konfigūracijos lakštuose nuvilnija ritmiški flamenko muzikos atgarsiai“, – rašo menotyrininkė Regina Urbonienė.

Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės darbai eksponuoti Prancūzijoje, Argentinoje, Japonijoje, Rusijoje, Ispanijoje, Olandijoje ir kitur. Lietuvoje ir užsienyje ne kartą apdovanoti premijomis, diplomais ir medaliais. Dailininkei skirtos Aukščiausio laipsnio valstybės stipendijos (1996–1997, 2003–2004), Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinis ženklas (2006), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2012).

Paroda veiks 2016 11 25–2017 01 25